Šešiasdešimt saulėgrąžų

PRANAS VISVYDAS

Pastaruoju laiku vaikštau lyg debesio apglėbtas. Vis tiek sekmadienį (birželio 7 d.) nuvažiavau į Los Angeles Šv. Kazimiero parapijos salę. Nebuvo tai vasaros popietės sapnas. Jokiu būdu ne. Ten vyko „LB Spindulio” metinė šventė. „Spindulio” pagrindas yra lietuvių tautiniai šokiai. Kartais jie gražiai padainuoja ir nesudėtingas dainas.

Turi jie tris grupes: vyresnio jaunimo, paauglių ir geroką būrį vaikų iš Los Angeles parapijoje klestinčios šeštadieninės lietuvių mokyklos, kurioje mokinių skaičius dabar pakilo iki 140. Tai jau šis tas ir „Spindulys” kasmet sustiprėja nauja, lietuviškus šokius puoselėjančia energija. Tęstinumas yra užtikrintas. Šio ansamblio vadovė Danguolė Varnienė-Razutytė vaikų akyse regi plazdančią ugnelę – troškimą dalyvauti. Jos motina Ona Razutienė visa tai pradėjo prieš 60 metų. Šią įspūdingą sukaktį spinduliečiai paminės Lietuvoje prie Trakų pilies liepos 7 d. Ten į Lietuvos tūkstantmečio šokių šventę vyksta 24 šokėjų trupė ir vadovai. Mielai kviečiami ir kiti vietiniai lietuviai ten per atostogas būti tarp žiūrovų. Manau, visus laimins tyvuliuojantis Galvės ežeras ir šviečianti saulė. Laimins ir didinga Lietuvos praeitis.

Nesu šio lietuvių liaudies žaismo, tapusio tautinių šokių menu, žinovas. Tik entuziastingas stebėtojas. Jau nuo 1957 metų įsikūręs Pietų Kalifornijoje nepraleidžiu progų nuvažiuoti ir pamatyti, kaip jie sutartinai šoka. Suprantu, toks darnus susišokimas pareikalauja daug repeticijų. Tai darbas, įsipareigojimas, ryžtas, valia, meilė bendruomenei. To šiems jaunuoliams netrūksta. Tik man knieti klausimas, kodėl mūsų kalba tuo pačiu veiksmažodžiu „šokti” nusako du dalykus: šokti per griovį ar per virvę ir šokti suktinį. Anglai turi „to jump” ir „to dance”. Kitos kalbos irgi turi skirtingus žodžius. Ar ne keista? Apie tai turime pamąstyti.

O dabar žvilgterėkime į birželio 7 d. „LB Spindulio” šventę. Keturkampė parapijos salė tapo veiksmo arena. Scena palikta ramybėje. Ilga palangių siena ir erdvė prie durų buvo apgultos sėdinčių ar stovinčių žiūrovų. Prie kitos ilgos sienos ir erdvėje prie scenos būrėsi šokėjai vaikai. Maršo muzikai skambant, įprastai įžygiavo į salę. Priekyje kiekviena grupė nešė iškeltus laimėtus prizus ir veiklos leidinius, tarp jų, žinoma, spindėjo šiemet vadovės Danguolės laimėta „Aukso paukštė”. Mane toks pakilus įžengimas nuteikia lyg pats būčiau legionierius, grįžtantis iš pergalingo žygio. O jiems tai tik programos pradžia.

Visi linksmai padainavo savo tradicinės „Šiandien mūsų šventė” pirmą posmą. Vėliau kitus. Muziką sukūrė ilgametis buvęs chorvedys Bronius Budriūnas, o žodžius – Bernardas Brazdžionis. Tekste gyvai įpinti ir kai kurių ansamblio atliktų šokių pavadinimai, vaikai ir laisvos Lietuvos patriotika. Buvo sudainuotos ir kitos dainos: „Pavasaris” ir vaikų mylimas ritmingas „Do, re, mi...”. Tada prasidėjo vaikų šokiai: „Kiškelis”, „Kubilinis”, „Viru, viru...”

Tiesa, prieš tai įvykęs atidarymas buvo skirtas kalboms. Pirmiausia, atsistojimu buvo pagerbti mirusieji, vienaip ar kitaip prisidėję prie „LB Spindulio” gyvavimo. Visų rėmėjų vardai ir pavardės – brangios. Tiktai paminėsiu labai darbštų žmogų, filmavimo žinovą Paulių Jasiukonį.  Šalia kitų projektų jis pradėjo ruošti „Spindulio” archyvą. Sveikino šokėjus ir LR garbės konsulas Vytautas Čekanauskas, ir LB apygardos pirmininkas Antanas Polikaitis. Ir Lėšų telkimo komiteto pirmininkas Tadas Dabšys – ansamblio veiklos archyvui užbaigti reikalingi pinigai. Sąmojingai šnekėjo ir „Spindulio” „įamžintas” seniūnas Auris Jarašūnas.

Lietuvos tūkstantmečio šokių šventei paruoštą programą atliko vyresniojo jaunimo trupė. Bendrai ir atskirai, merginos ir vyrai. Nesu pajėgus analizuoti jų choreografijos. Kai kas jau matyta. Kai kas naujoviška. Kai kurių šokių spartūs judesiai, apsisukimai. Kitų lėti, mįslingi ar net sąmojingi. Pavadinimai: „Mintinis”, „Dzūkų polka”, „Žemynėlė”, „Vainikų šokis”, „Sadutė”, „Rezginėlė” (su juostom), „Noriu miego”, „Vėdaras”, „Šiaudai be grūdų”. Mano supratimu, visi pagrindiniai šokėjai yra išvaizdūs, merginos itin kerinčiai atrodančios savo tautiniais drabužiais, vyrai pilni gyvybės. Savo pasiruošimu įtikins tėvynės lietuvius.

Šis spektaklis užbaigtas niekad neregėtomis „Sūpuoklėlėmis”, kai jauni stipruoliai bendrai šokdami užsigeidžia pasūpuoti merginas. Raumenims daug daug darbo. Paminėjus darbą, programos lakšte ir iš visiems labai dėkingos vadovės Danguolės  R. Varnienės lūpų buvo išvardytos pasišventusios mokytojos: Daina Žemaitaitytė, Sigita Barysienė,  D. Augutė Scola, Rita Žukienė. Taip pat: Regina ir Linas Polikaičiai, Viktoras Ralys, K. Dudor, Tadas Dabšys, Aloyzas Razutis, Auris Jarašūnas. Buvo atneštos kraitės su saulėgrąžomis. Viso 60. Imta jas dalinti čia esantiems „LB Spindulio” talkininkams. Pagalvojau: kaip viskas gamtoje ir žmonių istorijoje, kas gražu ir vertinga, yra susieta su gėle.