Kai norime apie savo kultūrą pasakyti daugiau


Marija, Marija,
Skaisčiausia lelija!
Tu švieti aukštai danguje.petkus
Palengvink vergiją,
Pagelbėk žmonijai,
Išgelbėk nuo priešo baisaus.

Mes klystantys žmonės
Maldaujam malonės,
Marija, maldų neatmesk!
Tarp verkiančių marių,
Šių žemiškų karių
Nupuolančius stiprink ir vesk.

Marija, Marija
Skaisčiausia lelija!
Dangaus Karaliene šviesi!
Užtark pas Aukščiausią
Tu žmogų menkiausią,
Nes viską pas Dievą gali.

* * *
Maria, Maria
O purest of lilies,
Your light shines from heaven
on high.
Lighten our burden,
Protect us, your children.
Have pity and help us, we cry.

We’re frail, so we falter,
Yet kneel at God’s altar,
Maria, won’t you intercede?
When struggles surround us
And tears seem to drown us,
Your grace gives us strength
to believe.

Maria, Maria, O purest of lilies,
O queen of the heavens above.
Entreat the Almighty
To grant us His mercy,
We’re placing our hopes
in your love.

Lietuviškam altoriui atkeliavus į Woodinville (WA) bažnytėlę, iškilmingų Mišių pabaigoje Zita Petkienė perskaitė taip kiekvieno lietuvio širdžiai artimos giesmės „Marija, Marija” posmus ne tik lietuviškai, bet ir angliškai. Kalbamės su Zita apie šią nuostabią galimybę – tekstų, dainų ir giesmių vertimą.

Nomeda: Norėčiau paklausti, kada gi gimė pirmieji dainų ir giesmių vertimai?

Zita: Tiksliai į šį klausimą negalėčiau atsakyti, bet tikrai žinau, kad „Tulpės” redagavimas (,,Tulpė Times” Seattle Lietuvių Bendruomenės leidinys – red.) turėjo didelį indėlį. Kai 1978 metais mudu su Juozu atvykome į Seattle nuolatiniam gyvenimui, radome čia įsikūrusią saujelę lietuvių dypukų šeimų, kurios kartu su žymiai didesniu skaičiumi lietuviškai jau nebekalbančių lietuvių kilmės šeimų sudarė platesnę lietuvių bendruomenę. Nepaisant, ar tai buvo lietuviška dvasia ir lietuviškoje veikloje išaugintas vaikas, ar tai trečios kartos lietuvis, kurio žmona kitatautė ir šeimoje jau nebekalbama lietuviškai, visi turėjo didelį norą palaikyti ryšį su lietuvybe ir pažinti savo kilmę. Kai 1981 metais pradėjome leisti „Tulpę”, spausdinome straipsnius ir aprašymus apie Lietuvos istoriją ir kultūrą, didžiavomės savo praeitimi ir tuo pačiu stengėmės supažindinti bei pamokyti lietuviškai nekalbančius apie savo tautos garbingą praeitį. Tokiomis sąlygomis ankstyvesniu „Tulpės” gyvavimo metu gimė sumanymas įtraukti dainų vertimus, nes „Tulpė” visuomet buvo leidžiama dviem kalbom. Taigi, taip viskas ir prasidėjo. Nuo to laiko dainų, giesmių bei eilėraščių vertimai tapo mūsų laikraštėlio dalimi... Be to, pati esu mokytoja, taigi mane visuomet viliojo proga pasidalinti savo entuziazmu ir meile lietuvybei su kitais.

Pradžiai išverčiau keletą lietuviškų Kalėdinių giesmių, vėliau „Marija, Marija”. Pastarąjį vertimą per Mišias giedojo Šv. Monikos parapijos choras, bet nebeprisimenu, kaip tai įvyko. Žinau tiktai, kad ryšys su bažnyčia užsimezgė a. a. Nijolės Raišienės dėka. Maždaug tuo pačiu laiku išverčiau „Lietuva brangi”, nes tiesiog jaučiau pareigą: bendruomenė norėjo angliško vertimo Vasario 16tosios minėjimo programoje, o niekur neradome tinkamo. Labai norėjau, kad vertimas būtų patrauklus; juk per šiuos minėjimus mes save pristatome platesnei visuomenei: valdžios atstovams, baltų organizacijų vadams, universiteto profesoriams ir t. t. Be to, man svarbu, kad kiekvienas, kuris išgirsta melodiją, galėtų lengvai įsijungti į dainavimą, kad ir angliškai!

– Kiekvienam, tekusiam paragauti vertėjo duonos, puikiai žinomas tas skonis – ne tik noras teisingai išversti žodžius, bet ir apčiuopti giliau sugulusių minčių klodus. Kur slypi tas raktas į vertimo sėkmę?

– Toks klausimas truputį panašus į prašymą virimo recepto šeimininkės, kuri gamina valgį be aprašymų – nelengva į jį atsakyti, nes kiekvienas atvejis yra skirtingas. Galiu pasakyti tiktai iš savo patirties. Bendrai, man yra labai svarbu viską iš anksto apgalvoti skaitytojo atžvilgiu. Nelietuviai arba lietuviškai nebekalbantys lietuviai kartais tik silpnai pažįsta Lietuvos istoriją, literatūrą, folklorą ir t. t. Taigi, nepaisant, ką apsiimu versti, kai ruošiu vertimą, stengiuosi žiūrėti į viską „šviežiom akim” ir siekiu išreikšti autoriaus mintį, kad ji būtų pilnai suvokiama. (…)

Kas dėl dainų ir eilėraščių, jaučiu, kad dvasia ir gilesnė mintis yra pagaunama per įvairių dalelių sąveiką. Man labai svarbu pajusti pačią muziką ir kiek galima išlaikyti žodžių bei frazių ritmą ir, jeigu įmanoma, net panašią rimavimo struktūrą, nors, žinoma, ne visados tai išeina. Būtinai siekiu, kad skaitytojams taip patiktų, kad patys norėtų dainuoti. Dažnai tai reiškia, kad žodžiai turi būti gana paprasti. Paprastai melodija pakeri mane ir negaliu mintyse nustoti dainavusi – net ir sapnuose! Kūrybiškos galimybės sujaudina mane, išbandau žodžius, frazes, kartais ta pati daina net savaites ir mėnesius skamba galvoje ir neduoda ramybės tol, kol nesu patenkinta vertimu.

– Man visuomet atrodo, kad versti liaudies dainas ir giesmes yra itin sunku ir atsakinga, nes čia tiesiog jaučiama per metų metus ar net šimtmečius sutelkta galybės žmonių energija.

– Žinoma, tai atsakomybė, bet nepamirškime, kad lietuviškos dainos priklauso ir mums, ne tiktai mūsų protėviams. Jeigu versdama dainą sugebu „suasmeninti” Lietuvą savo draugams, kaimynams ir bendradarbiams, jaučiuosi tikrai tikrai laiminga. Esu įsitikinusi, kad dainos ir tautiniai šokiai yra šauniausias būdas gyvai parodyti kitiems, kas ir kokie mes esame. Galų gale, tai asmeninis kūrybingumo reiškinys, kuris visuotine muzikos kalba virsta puikia pamoka apie savo tautą.

– Labai dėkoju, Zita, už atsakymus, tikiuosi, kad lietuviškai nekalbanti auditorija dar ne vieną kartą galės pasidžiaugti, jog gali suprasti ir pajusti, apie ką mes čia taip nuostabiai dainuojame.

,,Tulpė Times”, 2010 m. kovo mėn.