,,Gyvybės medis”
BEATA ČIURLIONIENĖ
Š. m. gegužės 30 dieną Dievo Motinos parapijos salėje įvyko
trijų Cleveland grupių – ,,Naujoji intriga”,
,,Švyturys” ir ,,Švyturiukai” –
koncertas ,,Gyvybės medis”. Koncerto dirigentas – Saulius
Kliorys, šokių grupių vadovė – Aušrinė
Širvinskienė, mokytojos – Monika Čepulytė, Aleksa
Narbutaitytė ir Eglė Širvinskaitė, akompaniatorė – Rita
Čyvaitė- Kliorienė, garso režisierius – Greg Priddy,
apšvietimo inžinierius – Marius Juodišius,
maketavimo inžinierius – Ričardas Širvinskas, scenografai
– Jūris Čiurlionis ir Vitas Čyvas, programos vedantieji –
Valentinas Gruzdys (lietuvių kalba) ir Alina Raulinaitytė (anglų
kalba).
Cleveland „Švyturio” šokių grupei jau
šešeri metai. Šis koncertas – kūrybingo,
intensyvaus ir atkaklaus darbo rezultatas. 2007 metais
„Švyturio” grupė dalyvavo Lietuvos dainų
šventės šokių dienoje, o pereitais metais – XIII
Šiaurės Amerikos šokių šventėje Los Angeles. 2007
metų rudenį prie grupės prisijungė jaunesnių šokėjų ratelis
„Švyturiukai”.
Choras ,,Naujoji intriga” susikūrė prieš ketverius metus.
Grupės vadovas S. Kliorys norėjo suburti jaunimo grupę ir juos
paruošti dalyvauti VIII Dainų šventėje. Manau, kad tiek
pats vadovas, tiek jaunosios dainininkės negalvojo, kad praėjus
ketveriems metams jų choras dar tebegyvuos.
* * *
Koncertas
,,Gyvybės medis” – tai ketvirtasis kūrybinio
bendradarbiavimo tarp šių dviejų grupių vaisius. Šis
koncertas buvo skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečiui paminėti.
Iš scenos priekyje stovinčios varpinės nuaidėjus varpo dūžiams,
salę užtvindė nenusakomo aiškumo ir sodrumo bei ypatingai
taisyklingos lietuviškos tarsenos perpildytas Sauliaus Gruzdžio
balsas: ,,Ar girdite – tai beldžias amžinybė, begalinis laikas
iš praeities į ateitį, iš amžių glūdumos į amžių
šviesą.” „It is the sound of those who came before
us, it is the sound of their dreams, hopes and desires. Now hear our
singing, and in it hear the intonation of our mothers and
fathers” – išraiškinga anglų kalba tęsė mintį
Raulinaitytė. Šiais žodžiais prasidėjo pirmoji koncerto dalis,
kurioje klausėmės „Naujosios intrigos” atliekamų dainų,
perpintų vedančiųjų skaitomomis mintimis.
Amžinybė, Prigimtis, Gyvybė, Gyvenimo patirties gija, Meilė, Svajonė
– tai temos, kurias merginos palietė per dainą, muziką, poeziją
ir meną. Nenuostabu, kad pirmosios trys dainos „Oi tu,
ąžuolėli”, „Plaukia antelė” ir „Išėjo
tėvelis” – lietuvių liaudies dainos. Jose buvo pasėta
dainos kūrybinė sėkla, jose nežinomi kūrėjai pradėjo tiesti žmonijos
kūrybinį kelią. Kiekvienas žmogus atskirai yra toks mažas, tačiau, kai
suartėja su kita kūrybine jėga, kai susilieja ir persipina gyvenimo
patirtys, vingiai, sėkmės ir nesėkmės, pasidaro toks didelis. Sekusios
dvi dainos (L. Abario ir Braziūno „Išdainuoti
širdimi pasaulį mokei” bei Govėdo ir C. Causley „I
Am the Song”) ir buvo skirtos tiems žinomiems ir nežinomiems
gyvenimo mokytojams ir kūrybinės ugnelės saugotojams.
Bet pasaulis nebūtų toks, koks dabar yra, be pačios stipriausios
varomosios jėgos – Meilės. „Love is patient. Love is kind.
It does not envy, it does not boast, it is not proud. Ir jei turėčiau
pranašystės dovaną, ir pažinčiau visas pasaulio dovanas ir visą
mokslą. Jei turėčiau visą tikėjimą, kad galėčiau net kalnus kilnoti,
tačiau neturėčiau meilės, aš būčiau niekas”, –
toliau skaitė koncerto vedantieji. Meilė yra tokia galinga – ji
gali pakelti iki pat debesų ir tuoj pat nutrenkti atgal į žemę. Bet jos
jėga yra neišsenkanti, jos patirtys – nepakartojamos, jos
kūrybinė – varojomoji galia – nenugalima. Apie tai bylojo
ir sekusios dainos – O. Ditkovskio ir A. Jonyno „Aš
mylėjau tave” bei L. Abario ir K. Borutos ,,Žuvėdra”.
Pasigirdo dar keli varpo dūžiai. Ar kažką užmiršom, ar kažko dar
nepasakėm? Taip, juk svajonė – tai ne ką mažesnė žmogaus
kūrybinės esmės dalelė. „Lai mūs svajų ir siekių pumpurais
pražysta mūs Gyvybės medis, kaip simbolis ateinančioms kartoms –
tęs protėvių, tėvų ir mūs pradėtą darbą. Mylėti! Kurti! Siekti! ir
Pasiekti !”
Pirmoji dalis pasibaigė B. Balakauskienės daina „Svajonių
lietus” bei k. Daugirdo „Saulė dovanojo man Tave”.
* * *
Dirigentas yra bet kokio muzikinio kūrinio varomoji jėga – jis
valdo tempą, ritmą, garso stiprumą. S. Kliorys atliko šį darbą
be priekaištų. Jo dėka atskiros koncerto dalys buvo sujungtos į
vieną darnų ir sklandų muzikinį vienetą. Visa choro programa buvo labai
nuosekli, mintis, muzika ir vizija kūrė mūsų istorijos tapybą. M.
Juodišiaus išmoningas apšvietimas suteikė
kiekvienai koncerto daliai tinkamą nuotaiką. Patyrusi R. Kliorienės
ranka papildė gerai pergalvotas programos dainas. Paskutiniams akordams
tebeskambant merginos nusileido į salę ir pabirusios tarp žiūrovų
„apipylė” juos įvairiaspalvių rožių lapelių žiedlapiais
– svajonių, meilės ir kūrybos lietumi.
* * *
Po pertraukos scenoje pasirodė „Švyturio” ir
,,Švyturiukų” šokėjų grupė (daugelis merginų
dalyvauja ir chore, ir šokių grupėje). Antroji dalis vėl tęsė
Amžinybės, Meilės ir Gyvenimo temą. Visi keturiasdešimt
šokėjų suėjo į sceną iš salės galo, nešdami savo
delnuose mažytes žvakutes. Trys „Švyturio”
šokėjos tuo metu scenoje jau šoko „Aukuro
kūrimo” šokį, kurį specialiai šiam koncertui pagal
B. Kutavičiaus muziką paruošė viena iš šokėjų E.
Juodišiūtė. Lėtai ir ramiai vaidilučių rūbus vilkinčios merginos
sukabino savo žvakutes ant scenos, prie šonuose esančių gyvybės
medžių, ir prisijungė prie ugnies kūrenimo ritualo, kuris perėjo į du
pagoniškus „Saulele ” ir „Sesė sodą
sodino” šokius. Jie toliau tęsė pirmos dalies vilties ir
amžinųjų vertybių temą – žydinčių obelų šakelėmis
pasipuošusios merginos tarsi sakė, kad gyvenimo ciklas tęsiasi
ir kartojasi, viltis ir meilė suteikia ryžto gyventi, kurti, dirbti,
siekti naujo net ir neviltyje. „Suraskim kiekvienas viltį savyje,
kad prisikeltų mūsų meilė – meilėje tiesa.” Ir vėl maloniai
nustebino Juodišiaus išmoningas apšvietimas,
suteikęs koncertui paslaptingo, ritualinio teatro jausmą, nuostabiai
išryškinant tautinių rūbų grožį.
Visuomet koncertų metu mažieji dalyviai susilaukia daugiausia plojimų
– šis koncertas nebuvo išimtis. Tik nuskambėjus
pirmiems „Polka mažylė” akordams (choreografija
Politaitės), žiūrovai tuoj pat pradėjo pritarti karštais
plojimais. Ir visai nesvarbu, kad gal ir buvo keletas mažų klaidelių,
kad gal kažkuris iš šokėjų ne į tą pusę nusisuko –
niekas to nepastebėjo. Jie išmoks, jie suaugs, jie pakeis į
gyvenimo platybes iškeliaujančius vyresniuosius draugus, kurie
šio koncerto metu keliavo per Lietuvos tūkstantmetę istoriją,
šokdami įvairius laikotarpius atspindinčius šokius:
„Mikita” „Rolenderis”, „Žirklės”,
,,Lenciūgėlis”.
Ypatingai norėčiau paminėti merginų atliktą Morkūnienės ir Juozapaičio
šokį ,,Reketas”. Manau, kad šis šokis buvo
pats stipriausias visoje programoje. Džiugu paminėti, kad jo dar niekas
iš kitų Šiaurės Amerikos grupių nėra pastatę. Vienas
iš paskutinių koncerto šokių „Kūgiukas”
(choreografija J. Lingio, aprašymas G. Grinkevičiaus, muz. A.
Bražinsko), kuris buvo atliktas visos „Švyturio”
grupės, susilaukė garsiausių ir karščiausių plojimų.
Ir staiga – staigmena. Pasigirsta aižus telefono skambutis ir į
sceną išeina vienas iš mažųjų šokėjų, jau be
tautinių rūbų, dėvėdamas šiam koncertui specialiai pagamintais
„Gyvybės medžio” marškinukais, nešinas
senoviniu telefonu. Vėliau visi likę „Švyturiukai”
suėjo į sceną su savo mobiliais telefonais ir atliko grupės vadovės A.
Širvinskienės sukurtą šokį.
Tuoj pat po šio šokio į sceną išėjo Aleksa
Narbutaitytė ir Tadas Širvinskas, apirengę džinsais, teniso
bateliais ir spalvotais marškinėliais ir pradėjo koncerto
baigiamąjį šokį moderniu hip hop šokiu, kurį pagal Darude
muziką pastatė pati Aleksa. Muzika ir apšvietimas ypatingai
sėkmingai papildė vienas kitą, o vėliau, kai scenoje suėjo visas
„Švyturio” jaunimas, ir atkartojo solinę
šokio dalį, atrodė, lyg būtum šiuolaikinio Romeo ir
Džiuljetos miuziklo „West Side Story” pastatyme. Kas tai?
Meilė, Svajonė, Kūryba, Gyvenimo jėga.
Pačiame koncerto gale visi šokėjai ir dainininkai dar kartą
suėjo į sceną ir V. Kernagio „Mūsų dienos kaip
šventė” akordams skambant tarė padėkos žodžius savo be
galo mylimiems vadovams, visiems, kurie vienaip ar kitaip prisidėjo
prie šio koncerto rengimo, apdovanodami juos pavasarinių gėlių
puokštėmis.
Po koncerto visi žiūrovai buvo pakviesti į svetainę pasivaišinti
gausiomis, skaniomis ir išmoningomis choristų ir šokėjų
tėvelių paruoštomis vaišėmis.
P. S. Po savaitės, birželio 7 dieną, „Gyvybės medžio”
programa buvo parodyta Detroit lietuvių parapijoje. Choristai ir
šokėjai buvo labai šiltai priimti, susilaukė labai daug
gausių ir audringų plojimų. Šį koncertą surengė Lietuvos Dukterų
organizacija, kuri rūpinasi rimtai sergančiais ligoniais ir renka
lėšas padengti draudimo neapmokamas išlaidas. Cleveland
jaunimas į Detroit nuvažiavo savo jėgomis ir lėšomis ir visą
koncerto pelną skyrė Lietuvos Dukterų tauriam ir prasmingam darbui
paremti.
Ričardo Širvinsko nuotraukos