,,Nėra blogo klimato, o tik bloga apranga!”

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Šį posakį pirmą kartą išgirdau plaukdamas laivu Norvegijos vandenyse į šiaurę nuo poliarinio rato. Ten vienas iš didžiausių žmonių rūpesčių yra apsisaugoti nuo šalčio. Norint išlikti gyvam žiemos speiguose ir pūgose, reikia mokėti prideramai rengtis. Svarbu ne tiek drabužių svoris, kiek jų sluoksniai. Tą pasakymą dažnai prisimenu, kai laikraščiuose ar televizorių ekrane matau kepinančias temperatūras. Pavyzdžiui, vakar Baghdad mieste, Irake, buvo 111 laipsnių F. Naktį temperatūra nukrito iki 89 laipsnių.

Mano dėmesys temperatūroms ir oro pokyčiams kilo dar būnant studentu Illinois universitete, prisiglaudusiame Navy Pier sandėliuose, Čikagoje. Ten laisvųjų menų kolegijoje užsirašiau į paruošiamuosius žurnalistikos kursus. Reikėjo pasirinkti svetimos kalbos kursą, humanitarinius mokslus ir lankyti net du tiksliųjų mokslų kursus. Tarp pastarųjų rikiavosi fizika, chemija, bet jie manęs tikrai netraukė. Mano laimei, sužinojau, kad kai kurie kiti kursai irgi buvo laikomi priklausantys tai kategorijai. Vengdamas chemijos ir fizikos, užsirašiau į fizinės geografijos ir meteorologijos kursus. Meteorologijos baigiamiesiems egzaminams profesorius išdalijo duomenis apie barometrinį spaudimą, drėgmę, vėjo kryptį bei greitį ir t.t. Per valandą reikėjo ,,išpranašauti” orą būsimoms trims dienoms. Reikia prisiminti, kad tais laikais nebuvo kompiuterių ar net elektroninių skaičiavimo aparatėlių. Kursą baigiau sėkmingai, o išmoktos sąvokos ir dėmesys orui išliko visam laikui.

Kai 1988 metais Maskvos oro uoste teko laukti skrydžio į Vilnių, ten esanti televizija kartas nuo karto rodė oro pranešimus. Mano nuostabai, iš užmiršties grįžo rusiški skaičių pavadinimai, tad galėjau susigaudyti apie orą. Pasijutau lyg būčiau namuose.

Mano žmona mėgsta senas televizijos programas ir kartais iš manęs juokiasi, kai žiūriu savo mėgiamą oro naujienų stotį. Kur bekeliaučiau, visada noriu susirasti gerai man pažįstamas ,,Weather Channel” laidas. Ne mažiau dėmesio susilaukia oro sąlygas aprašantieji dienraščių puslapiai. Paprastai, pirmiausia žiūriu į vietinį orą. Po to pasižiūriu į kitų valstijų, krašto ir pasaulio pranešimus apie orą. Noriu pamatyti dienos aukščiausią, žemiausią temperatūrą ir oro sąlygas (giedra, debesuota, lietus, sniegas…). Kartais dar pasižiūriu oro pranešimus tų miestų, kur mano sūnūs gyvena. Jei susigundau Lietuvos oru, išvedu vidurkį tarp oro sąlygų Maskvoje ir Varšuvoje. Vilniaus orai dažniausiai yra tų miestų vidurkis. Aišku, internete galima rasti Lietuvos žemėlapį su visais didesniais miestais ir ten preciziškai viską pamatyti. Tačiau to vengiu, nes viskam reikia laiko. Vien noro neužtenka.

Daugelį metų mėgstame stovyklauti gamtoje su palapine ar motornamiukiu. Stovyklaudami būname gamtos ir jos kaprizų artumoje. Svarbu turėti oro žinių šaltinį. Tam turiu trumpų bangų radijo imtuvą su septyniomis oro žinių bangomis. Šalčiausia stovyklauti mums teko Michigan viršutinio pusiasalio vakaruose, prie Copper Harbor miestelio, sausio mėnesio viduryje. Oro temperatūros nebeatsimenu, bet taip vadinama speigo temperatūra (wind chill factor) buvo apie 85 laipsnius žemiau nulio F skalėje. Apsisaugojimui nuo sušalimo turėjome 1,200 vatų stiprumo elektrinį pečiuką. Jo pagalba temperatūra motornamiuke pakilo iki 35 laipsnių. Taip stovyklavome dvi ar tris dienas.

Nežinau, kokią aukščiausią karščiausią temperatūrą teko patirti. Gal apie 115 laipsnių kur nors dykumoje. Iš tikrųjų, aukšta dykumos temperatūra dar pakenčiama, jeigu nejudi ir esi pavėsyje. Padėtis pablogėja su drėgmės didėjimu ir kūno judėjimu. Man tiesiog sunku įsivaizduoti, kaip Amerikos ir kitų kraštų kareiviai Irake ir kitur pakelia tuos peklos karščius. Juk jie yra apsirengę neperšaunamomis liemenėmis, turi šalmus, ant pečių neša keliasdešimties svarų sveriančią kuprinę su vandens atsargomis, rankose šautuvus. Spaudoje niekur neteko skaityti apie oro įtaką šių laikų kareivių kasdieniniam gyvenimui karštuose kraštuose.

Tarnaujant Amerikos kariuomenėje taikos metu teko ilgiau pagyventi prie Augusta miesto, Georgia valstijoje. Ten žiemos būdavo švelnios, o vasaros – tvankios ir karštos. Buvau paskirtas į karo ligoninę, kuri jau turėjo oro vėsinimo sistemą. Atsimenu, kad stengdavomės kuo ilgiau dirbti, kad nereikėtų grįžti į tvankius barakus. Su laiku kūnas prisitaikė ir kai buvau iš kariuomenės paleistas rugsėjo pradžioje, grįžau Čikagon. Nors ten dar buvo tipiška vasara, atsimenu, kad saulei nusileidus užsivilkdavau megztinį nuo šalčio apsisaugoti. Po mėnesio kūnas prisitaikė prie naujų sąlygų ir megztinį galėjau padėti į šalį.

Šios dienos dienraštyje matau, kad vakar Maskvoje aukščiausia temperatūra buvo 75 laipsniai, o naktį nukrito iki 55 laipsnių. Varšuvoje pakilo iki 81, o nukrito iki 65. Taigi, galima spėti, kad Vilniuje prišilo iki 78, o naktį nukrito iki 60 laipsnių. Atrodo, kad tai visai neblogas oras vykstantiems renginiams Vilniuje ir kitur.