Dainų šventės įspūdžiai ir įvertinimas

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

IX Dainų šventė, įvykusi liepos 4 d. Toronto mieste, jau praeityje. Visi dalyviai namo grįžo pilni įspūdžių. Ypač Šiaurės Amerikoje yra priimta iš dalyvių prašyti jų įvertinimų. Tuo tikslu būna paruoštos anketos, kuriose klausiama apie dalyvių įspūdžius, jų nuomonės ir siūlymų ateičiai. Nors tokių anketų šioje dainų šventėje nebuvo, vis tiek noriu pasidalinti savo įspūdžiais.


Informacija visuomenei prieš šventę buvo gausi ir uždeganti. Ją pradėta teikti anksti ir tai buvo daroma iki paskutinės minutės. Informacija buvo įvairi, dalykiška ir įdomiai perduota. Be abejo, daug prisidėjo ir interneto paslaugos. Pagrindiniame viešbutyje (,,Marriott Airport”) ją buvo galima gauti prie informacijos stalo. Toks stalas taip pat buvo ir kitame viešbutyje (,,Sheraton”). Mano manymu, informacija visuomenei vertintina penketuku.


Kelionė į ir iš šventės. Čia, aišku, rengėjai niekuo kalti. Mums atvykstant automobiliu iš Michigan valstijos, Port Hurron/Sarnia tiltą bei muitinę porą mylių truko 1.5 val. pervažiuoti. Grįžtant atgal, tą poros mylių ruožą užtruko pervažiuoti per lygiai dvi valandas. Lauke buvo 96 F laipsniai ir aš rūpinausi, kad kam nors neperkaistų automobilio motoras ir mūsų visai neužkirstų. Tad sienos pervažiavimo patirtį vertinu dvejetuku.

Dainų  šventės mugė buvo suruošta ,,Marriott” viešbutyje. Čia buvo galima įsigyti įvairių rankdarbių, papuošalų, meno darbų, kompaktinių plokštelių ir kt. Joje savo stalus turėjo kai kurios organizacijos, pvz., Kanados Lietuvių Bendruomenė, Šiaurės Amerikos ateitininkai, ,,Tėviškės žiburiai” ir t.t. Išdėstymas buvo skoningas, žmonių kamšaties nebuvo, bet jų vis ateidavo. Kitą dieną iš ,,Tėviškės žiburių” redaktorės Ramūnės Jonaitienės sužinojau, kad tai šventei specialiai buvo išspausdinta ir išdalinta tūkstantis jų savaitraščio egzempliorių. Pasigedau ,,Draugo” stalo. Gretimose salėse taip pat buvo Lietuvių Fondo svečių kambarys ir skautų ,,laužavietė”. Mano vertinimas – bent ketvertukas su minusu.

Įdomi ir populiari buvo Miestelio vakaronė, vykusi ,,Marriott” viešbutyje ir šalia esančiame kiemelyje. Norint ten patekti, reikėjo nusipirkti apyrankę, o jei dar norėjai ko pavalgyti, prie kito stalo reikėjo nusipirkti bilietėlius. Užkandai paėmėme dešros su kopūstais. Taip pat buvo virtinių, kugelio ir picos. Pilka dešra buvo neaiškios kilmės, aptraukta plastikine plėvele, kuri tempėsi tarsi baliono guma. Jos skonis buvo dar baisesnis. Iš šalies žiūrint, kugelis atrodė lyg tiršta košė, kurią patarnautojai dalijo su šaukštu. Toje salėje veikė ir baras, skambėjo garsi nelietuviška muzika. Nusivylus pirmaisiais įspūdžiais netikėtai sužinojome, kad lauke vyksta tikra lietuviška vakaronė. Ten radome orkestrą, susidedantį iš penkių akordeonų, gitaros ir būgno. Tai Toronto lietuvių vienetas, susibūręs prieš porą metų. Jie grojo, dainavo ir kitus kvietė prisidėti. Jaunimas, kai kas sakė, kad tai lietuvaičiai iš Punsko, vikriai pašoko. Buvo įdėta daug pastangų įvairias vakaronės vietas papuošti lietuviškomis iškabomis. Žodžiu, nuotaika pagerėjo, nors iki pabaigos neišbuvome. Šį vakarą įvertinau trejetu su pliusu.

Dainų  šventės dienos rytą ,,Marriott” viešbučio pokylių salėje vyko šv. Mišios. Dalyvavo gal koks tūkstantis žmonių. Po to tame pačiame viešbutyje suvalgius po mėsainį su priedais (kaina 43 dol. su arbatpinigiais!), ruošėmės į pagrindinį renginį – Dainų šventę, tvarkaraštyje pavadintą koncertu. Šventė prasidėjo laiku. Garso, apšvietimo ir vėsinamo oro sistemos veikė prideramai. Programa, įskaitant 20 minučių pertrauką, truko keturias valandas. Mano žmoną ir mane džiugino faktas, kad tarp dainininkų buvo du mūsų anūkai – Gytis ir Andrius. Matėme daug savo bendraamžių, kurie irgi džiaugėsi savo anūkų dalyvavimu. Žodžiu, graži tradicija tęsiasi. Ji tęsiasi, bet pamažu ir kinta. Programoje pastebėjau daug originalumo bei kūrybingumo. Neužmirštama pelėda su trimis pelėdžiukais, iš kiaušinių išsiritusiais prieš tūkstantinę minią. Viso dalyvavo 1,111 choristų iš Kanados, JAV, Lenkijos, Vokietijos ir Lietuvos ir solistas Marijonas Mikutavičius, savo sukurta daina ,,Pasveikinkit vieni kitus” sukėlęs visus ant kojų.

Programa buvo įvairi, miela ausiai, bent vienoje vietoje sudrėkinusi ir mano akis. Tarp dirigentų matėme ne tik žinomus, patyrusius veteranus (ne amžiumi, bet patirtimi), bet ir naujus talentus. Nevengta parodyti naujų muzikų bei dainininkų kūrybą. Pertraukos metu apėjau visą šventės patalpą. Kiek daug dalyvių, daug pažįstamų, didelė spūstis, vos spėjau laiku grįžti į savo vietą. Buvo tiesiog stebėtina, kad paskelbta 20 minučių pertrauka tik tiek ir tęsėsi. Organizacinis preciziškumas tikrai buvo pastebimas. Mano įvertinimas būtų penki su minusu.

Pagaliau, pokylis ,,Miško balsai”, įvykęs vakare po Dainų koncerto. Autobusai į pokylio salę nuvežė ir parvežė. Anksčiau tie patys autobusai taip pat vežė į ,,Hershey” centrą, kur vyko koncertas. Mano nuostabai, autobusai nebuvo vėsinami, bet buvo atvirais langais. Tokia tvarka kiek suerzino moteris, kurios prieš įlipant į autobusą buvo dailiai susišukavusios. Bilietai į pokylį buvo 100 dol. asmeniui. Kai kurie ten nedalyvavo dėl kainos. Gavome skanią vakarienę, vyno ir tortukų su kava. Girdėjome iš toli atsklindančias kalbas, o vėliau – muziką. Bet minios keliamas klegesys slopino bet kokį kalbų supratimą. Gal jos buvo įdomios ir vertingos, bet mūsų stalo nepasiekė. Prie kiekvieno stalo buvo vienas dainorėlis, paruoštas bendram pokylio dalyvių dainavimui. Iki pokylio galo neišbuvome, bet tai, ką patyrėme, buvo verta bent trejetuko.

Prieš  paliekant ,,Marriott” viešbutį, panorau pasikalbėti su viešbučio atstove. Prisistačiau kaip Čikagos dienraščio ,,Draugas” bendradarbis. Informacijai nukeliavus iki reikiamo asmens, jau buvau tapęs ,,Chicago Tribune” reporteriu. Tą klaidelę pataisius, pasidomėjau, kaip ji vertina Dainų šventės svečius, apsistojusius viešbutyje. Pašnekovė pastebėjo, kad jie yra labiau pripratę prie verslininkų suvažiavimų. ,,Man atrodė kaip šeimos suartėjimo šventė”, – teigė ji. Svečius ji įvertino labai gerai. Kitaip sakant, esame mielai laukiami ir ateityje.