KOMENTARAS

Ko tuo siekia Lietuvių Fondas?

Stasė E. Semėnienė

Liepos 2 d. pasiekė triuškinanti žinia – Lietuvių Fondas (LF) nepaskyrė nė vieno cento Lietuvių operai Čikagoje. Aiman!?

Tarsi ietimi įbrėžta širdis blaškėsi, ieškodama atsakymo į tą klaikų nuosprendį. Kas atsitiko? Kuo „nusikalto” Lietuvių opera (LO) – toji mūsų, Lietuvių išeivių, pažiba, pasididžiavimas, kultūros viršūnė, dr. Romualdo Kriaučiūno pavadinta vienu iš septynių lietuvių išeivių stebuklų, čia rašančiosios patretinta. O galvoje mintis ritosi po minties – nejaugi mūsų visų galvosena tiek nublanko, jog nepajėgiama aprėpti kultūros prasmės?

Mintyse įkyriai dūzgė: muzika, toji kai kurių žinovų vadinama oro poezija, o, anot vokiečių svarbiausio kompozitoriaus, Ludwig van  Bethoven, muzika turinti išskelti ugnį iš vyrų širdžių ir išspausti ašaras iš moterų akių, nuo sielos nuplaunanti kasdieninio gyvenimo dulkes. LO ne tik tai puikiai atlieka, bet ir dar daug daugiau. Ja mes puikavomės prieš kitataučius, amerikiečius. Per daugiau kaip pusę šimtmečio LO skleidė daugybę, mums net nematytų bei negirdėtų lietuvių kompozitorių operų Vien tiktai „Pilėnai” atgaivino, sustiprino ir giliai įkvėpė tėvynės meilę bei pagarbą jai. Kai kurios prigesusios lietuviškos širdys naujai atsivėrė paliktai tėvynei. Į Čikagą būriais iš įvairių apylinkių traukdavo į operos premjerą, kaip uolūs maldininkai į Mecca. Net iš Floridos tebeatvyksta.

Pritrenkta slegiančios naujienos, paskambinau į Čikagą ir dar spėjau pagauti dukrą, išskrendančią į Šokių šventę Los Angeles, California (11 šeimos narių; 7 šokėjai), ir perdaviau jai – LO „alkoholikei” – tą skaudžią žinią „O! ne”, liūdesiu nuskambėjo jos balsas, it mirštantį palydėdama. „Kokia didelė gėda!”, dar pridūrė „Kodėl nedavė?”, – pasiteiravo. Geras klausimas!

To paskatinta, drįstu kaip LF narė (ir 10 šeimos narių, jau mirusių) mesti pirštinę LF vadovybei, ne iššaukdama į dvikovą, bet skaidriam paaiškinimui: kodėl LF nutarė nubausti kultūros bei lietuvybės baruose antrąją pasaulyje Lietuvos sostinę Čikagą (už LR ribų) ir palikti labai nusivylusių didžiausią lietuvių telkinį visoje Amerikoje, net visus telkinius kartu sudėjus? LO yra ne tik kasmetinė kultūros ir dvasios atgaiva, bet ir lietuvybės stiprintoja bei skleidėja.

Štai viena didi operos mylėtoja, dosni filantropė Ofelija Barškėtytė-Vainienė aukodavo po 3,000 dol., o praeitą kartą net 5,000 dol.  Dabar įvaikinusi iš Lietuvos 3 vaikučius, atsiveda juos į operą. Jos dukrelė Kristutė nuo 4,5 metų (dabar 6 m.) kaip styga išsitempusi išklauso lietuvių operą.

Šviesios atminties mūsų žymusis tenoras, LF stiprioji širdis – patarėjas Stasys Baras greičiausiai karste vartosi, išgirdęs tą pragaištingą nutarimą. Jis ne tik operą mylėjo, savo nuostabiu balsu ją praturtindavo ir mūsų širdis virpindavo, bet jo laikais LO iš LF gaudavo po 10,000 dol., o jis pats su žmona kasmet asmeniškai dar dosniai aukodavo. Jis protingai vertino lietuvių operos galią!

Ar yra kokia nauda LO Čikagoje turėti? Didžiulė! Be jokios abejonės, galima teigti, jog LO – didžiulis lietuvybės ramstis! Tiesiog stebuklas, kad LO chore susibūrė tiek daug naujųjų ateivių. Jie sudaro chore daugumą, tik mažas nuošimtis išeivių beliko. Imigrantai savo jaunais balsais chorą sustiprino. Taipogi stiprios solistės iš Lietuvos gyvena Čikagoje. Imigrantų šokių grupė „Suktinis” nuostabiai papildė operą savo puikiu baletu. Visi jie turi nuolatinius ryšius su saviškiais Lietuvoje ir stiprus atgarsis aidi mūsų tėvynėje apie LO!

Malonus ir labai pageidautinas bendravimas vyksta tarp išeivių JAV – ir Lietuvos operos žvaigždžių. Tai sugrįžtinis ryšys su Lietuva. Mes turėjome gerą progą per LO išgirsti Lietuvos pirmaujantį tenorą Virgilijų Noreiką, Vytautą Juozapaitį, Ireną Milkevičiūtę, o dabar jau ir jos dukra garsėja. Žodžiu, daug žymių solistų iš Lietuvos pažinome, neskaitant čia vietinių mūsiškių žvaigždžių.

Nugirdus, kad LO pirm. Vytautas Radžius nuogąstauja, jog greičiausiai teks nutraukti operų statymą, kyla baimė – nejaugi Lietuvių Fondas pagarsės istorijoje Lietuvių operos Čikagoje uždarymu?! (07-15-2008)