Nuotolinis mokymas(is) – pasirinkimo galimybė grįžtantiems?

Loreta Timukienė

Visiems aišku, kad tiek pati emigracija, tiek grįžimas gimtinėn sukelia nemažai rūpesčių, todėl reikalauja ypatingų pastangų iš valstybės, pačių emigrantų, jų vaikų ir mokytojų. Nemažai užsienyje atsidūrusių lietuvių nežino, kaip ilgai jie gyvens svetur. Juos dažnai kankina abejonės, kaip elgtis su vaikais, kuriems išvykimas į kitą šalį sukelia nemažai problemų. Vieni savo atžalas palieka giminaičiams Lietuvoje, kiti vaikus vežasi į užsienį kartu. Tuomet vaikams tenka pritapti prie kitokios aplinkos, kitokios švietimo sistemos. Tai nėra lengva.

Daugelis lietuvaičių, gyvendami užsienyje, stengiasi kiek įmanoma išlaikyti lietuviškumą ir leidžia savo vaikus į lituanistines mokyklas. Šiuo metu 31 pasaulio valstybėje veikia 179 lietuvių švietimo įstaigos, jų pagrindinė veikla – lietuvybės palaikymas ir švietimas lietuvių kalba. Jose mokosi apie 7,000 mokinių, tai sudaro beveik 12 Vilniaus licėjų. Lituanistiniam švietimui užsienyje valstybė iš biudžeto kišenės kasmet skiria apie 6 mln. Lt. Ar investicijos į naująją emigrantų kartą Lietuvai atsipirks, parodys tik ateitis, o dabar svarstoma būtinybė jaunuosius lietuvius paruošti grįžimui.

Kartais atsitinka taip, kad tėvams po kiek laiko su mokyklinio amžiaus vaikais iš svečių šalių tenka grįžti į Lietuvą. Tada susiduriama su rimta problema: Ar mano vaikas sugebės mokytis Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje, kurioje, kaip žinia, reikalavimai besimokantiems yra tikrai nemaži? Lietuvos valdžia, susidūrusi su šia problema, ieško būdų, kaip ją išspręsti. Kuriamos įvairios programos, padedančios sugrįžusiems vaikams tęsti mokslus. Viena iš tokių programų – nuotolinis mokymas(is).

Nuotolinis mokymas(is) populiarėja

Nuotolinis mokymo(si) būdas šių dienų pasaulyje populiarėja, kadangi taip besimokant sutaupoma ir laiko, ir pinigų. Nuotoliniu būdu gali mokytis visi, bet jis ypač patogus tiems, kurie dėl įvairių priežasčių negali mokytis tradicinėje bendrojo lavinimo mokykloje. Vieni iš jų – užsienyje gyvenantys lietuviai. Vilniaus Ozo vidurinė mokykla 2002 m. pradėjo organizuoti nuotolinį mokymą(si) internetu, WebCT aplinkoje.

2005 metais ES ir Lietuvos švietimo ir mokslo ministerija projektui „Nuotolinio mokymo(si) kursas X–XII klasei” skyrė 510,000 Lt, o 2006 metais antram projektui ,,Nuotolinio mokymosi kursas VIII–IX klasei” – 507,690 Lt. Per trejus projektų vykdymo metus Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje sukurta šiuolaikinė techninė, programinė, dalykinė ir metodinė 8–12 klasių nuotolinio mokymo(si) bazė.

Šiuo metu Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje yra paruoštas nuotolinio mokymo(si) kursas, pritaikyta metodika ir vyksta mokymas(is) 8–12 klasėse. Ateityje svarstoma galimybė parengti ir žemesnių klasių mokymo(si) programas. Kiekvienos klasės kursas suskirstytas į konkrečias pamokas ir pritaikytas informacinių technologijų reikalavimams. Mokinių darbai vertinami ir pastabos pateikiamos bendraujant elektroniniu paštu WebCT nuotolinio mokymo(si) aplinkoje ir ,,Skype”. Pamokose naudojama daug vaizdo ir garso medžiagos, savikontrolės ir kontrolinių darbų testų, papildomų informacijos šaltinių.
 
Tai nėra savarankiškas mokymasis

Reikia pabrėžti, kad tai nėra savarankiškas mokymasis, kadangi kiekvienam mokomajam dalykui yra paruošta tiek pamokų, kiek reikalauja visas atitinkamos klasės ugdymo planas. Visos pamokos surašytos į tradicinį savaitinį pamokų tvarkaraštį, pvz.: per savaitę būna 2 istorijos, 4 matematikos ir kitų dalykų pamokos. Kiekvieną pamoką mokiniai konsultuojami, vertinami, atlieka užduotis, gauna namų darbus. Vieną kartą per mėnesį mokytojo nustatytu laiku vyksta kiekvieno dalyko vertinamasis testas. Ne mažiau kaip kartą per trimestrą (pusmetį) akivaizdžiai arba naudodamiesi ,,Skype” programa su Web vaizdo kamera bendrauja su dėstančiu dalyką mokytoju.

Patogu yra tai, kad mokiniai gali atlikti užduotis bet kuriuo paros metu ir bet kurią savaitės dieną. Mokytojas turi teisę dėl rimtų priežasčių pratęsti mokinių užduočių atlikimo ir atsiskaitymo laiką.

Nuotoliniu būdu mokosi  ir sporto įžymybės

2006–2007 mokslo metais nuotoliniu būdu mokėsi 220 mokinių iš Lietuvos, Norvegijos, Airijos, Anglijos, Ispanijos, Belgijos, Gruzijos, JAR, JAV ir Vokietijos. Italijos gimnazijose besimokantys jaunuoliai mokosi tik lietuvių kalbos ir Lietuvos istorijos modulių. Šiais metais nuotoliniu būdu mokosi 298 mokiniai iš 26 užsienio šalių. Vienas iš besimokančiųjų – žymus tenisininkas Ričardas Berankis.

2006 metais vidurinę mokyklą baigė ir sėkmingai valstybinius bei mokyklinius egzaminus išlaikė pirmoji ,,nuotolinukų” abiturientų laida. Jie toliau tęsia studijas Lietuvos ir užsienio universitetuose, kolegijose.

Nuotoliniu būdu besimokantiems Lietuvos piliečiams mokslas nemokamas. Baigiamuosius 12–os klasės mokyklinius egzaminus abiturientai laiko Vilniaus Ozo vidurinėje mokykloje, valstybinius – specialiose grupėse su kitais Vilniaus miesto mokiniais savivaldybės paskirtoje vietoje. Sėkmingai baigę kursą mokiniai gauna valstybės pripažintus išsilavinimą patvirtinančius dokumentus.

Nuotoliniu būdu besimokantiems mokiniams, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą, yra privalomas Bendrojo lavinimo kursas (39 savaitinės pamokos per 2 metus). Tokio kurso paskirtis — suteikti vidurinio išsilavinimo pagrindus. ,,Nuotolinukai” turi mokytis ne mažiau kaip 9 ir ne daugiau kaip 13 skirtingų dalykų. Mokinys bendruosius ir išplėstinius dalyko kursus renkasi savo nuožiūra, tačiau bendras pamokų skaičius neturi viršyti 32 savaitinių pamokų. Nuotolinio mokymo(si) būdu galima mokytis ir atskirus dalykus – lietuvių kalbos, Lietuvos istorijos.

Mokinys, mokslo metus baigęs teigiamais pažymiais ir išlaikęs egzaminus, gaus pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą arba brandos atestatą. Žemesnių klasių mokiniai, baigę mokslo metus, keliami į aukštesnę klasę.

Mokslo metai ,,nuotolinukams” prasideda rugsėjo 1 d. Moksleiviai, norintys mokytis nuotolinėse klasėse, reikalingus dokumentus gali pateikti atvykę į mokyklą arba atsiųsti paštu.

Kas turi informuoti apie nuotolinį mokymą(si)?

Gana keista, kad JAV gyvenantys lietuviai neturi pakankamai informacijos apie nuotolinį mokymą(si). Pasidomėjus, ar tuo kas nors rūpinasi, Vilniaus Ozo mokykloje už nuotolinį mokymą(si) atsakinga Aldona Baužienė sakė: ,,Kiek galime, mes patys rūpinamės informacijos apie nuotolinį mokymą(si) skleidimu užsienyje. Praėjusiais metais buvome nuvykę į Londone ir Berlyne esančias Lietuvos ambasadas. Ten susitikome su lietuvių bendruomenių atstovais. Palaikome ryšį su Airijoje leidžiamo laikraščio žurnaliste. Mokyklos direktorius siuntė laiškus į kitas ambasadas. Būtų puiku, kad ateitų į pagalbą Švietimo ir Užsienio reikalų ministerijos. Jos turi didesnes galimybes. Neturime duomenų, ar buvo anksčiau JAV kur nors skelbta informacija apie nuotolinį mokymą(si). Jeigu ir buvo, tai mums apie tai niekas nepranešė.”

Nuotolinių klasių kuratorė sakė, kad iš JAV šiais metais nuotoliniu būdu mokėsi tik vienas moksleivis. Tai buvęs Vilniaus Ozo vidurinės mokyklos mokinys sportininkas, išvykęs į JAV. Kaip teigė Aldona Baužienė, ,,nuotolinukų” daugėja. Ji minėjo, jog teko susirašinėti su pageidaujančiais mokytis iš JAV. Vienas atsisakė šios minties, sužinojęs, kad teks atvykti į Lietuvą laikyti abitūros egzaminų. Kitas galvojo, kad tai yra svarankiškas mokymasis. Sužinojęs, kad pamokos vyksta internetu, nusprendė nesimokyti.

Daugiau informacijos apie nuotolinį mokymą(si) galima gauti šiuo adresu: Lietuvos Respublika, Vilniaus Ozo vidurinė mokykla, Ozo gatvė 39, direktorius Albinas Daubaras, mokyklos internetinės svetainės adresas: http://ozas.w3.lt/, galima rašyti el. laiškus adresu ozomokykla@delfi.lt, tel. Vilniuje 2400786, mob. tel.+370 61857580.

Pakalbinome keletą nuotoliniu būdu besimokančių jaunuolių. Pasidomėjome, kokia jų nuomonė apie šį mokymo(si) būdą, kokius šios naujovės pliusus ir minusus jie įžvelgia.

Vytautas

Esu neįgalus, gyvenu Lietuvoje. Man 18 metų. Baigus pagrindinę mokyklą teko ieškoti, kur mokytis toliau. Atsitiktinai iš gero draugo sužinojau apie nuotolinį mokymą(si). Pabandžiau – ir patiko: esu laisvas, nereikia derintis prie tvarkaraščio, galima mokytis namuose. Tiesa, kartais pačiam tenka ieškoti informacijos, kuri reikalinga mokslui. Pamokų ruošimui kasdien skiriu 1–6 valandas – tai priklauso nuo užduoties sudėtingumo. Baigęs vidurinę mokyklą galvoju toliau studijuoti Lietuvoje. Esu įsitikinęs, kad toks mokymo(si) būdas turi ateitį.

Veronika

Esu 10 klasės mokinė. 2007 metų gruodžio mėnesį dėl nesutarimų klasėje išėjau mokytis į Ozo mokyklą. Tačiau prisipažinsiu, kad jau anksčiau galvojau apie šią mokyklą. Manau, kad nuotolinis mokymas(is) pirmiausia yra gera galimybė išbandyti save, pamatyti, ar sugebi mokytis savarankiškai. O antras dalykas, kuris man patinka – ,,laisvas” mokymo(si) tvarkaraštis, galima nuveikti daug daugiau darbų, nei besimokant tradicinėje mokykloje.

Aš labai mėgstu bendrauti, turiu savo svetainę ir forumą, labai domiuosi kinu, fotografija, informacinėmis technologijomis. Esu labai savarankiška, o nuotolinio mokymo(si) rezultatai tai dar kartą patvirtina.

Apie šį mokymą(si) sužinojau iš savo buvusio klasės draugo, kuris taip pat mokosi tokiu būdu. Jis išėjo iš mokyklos, nes jam sunkiai sekėsi bendrauti su mokytojais. Aš manau, kad nuotolinis mokymas(is) yra labai įdomus projektas, suteikiantis galimybę ugdyti savarankiškumą. Mokymosi tempas priklauso nuo tavęs ir tai vilioja.

Toks mokymas(is) turi nemažai pliusų: ,,laisvas” tvarkaraštis, galimybė patausoti sveikatą ir pinigus (nereikia važiuoti viešuoju transportu, nėra galimybės užsikrėsti gripu mokykloje, taip pat nereikia mokėti už sąsiuvinius, rašiklius, kopijavimą). Taip pat paminėsiu tai, kad šis mokymas(is) išsprendžia dvi opias problemas – rūkymo ir smurto. Būtent mokyklose yra smurto židinys, o pradėti rūkyti nesavarankiškus žmones įkalba klasiokai. Mokantis namie to galima išvengti. Man patinka ir tai, kad mokytis galima būnant bet kur: sanatorijoje, ligoninėje, kelionėje, užsienyje. Visur galima bet kada prisijungti prie interneto ir atlikti užduotis. Taip pat nėra spaudimo iš mokytojų pusės – mokausi tuos dalykus, kurie yra reikalingi ir įdomūs.

Minusus aš įžvelgiu tik kelis: ne visi mokiniai sugeba mokytis be suaugusiojo pagalbos, kai kuriems reikia, kad kas nors paaiškintų nesuprantamus dalykus. Taip pat gali atsitikti taip, kad pasirinkęs nuotolinį mokymą(si) žmogus mažiau bendraus su aplinkiniais, taps uždaresnis. Ir trečiasis minusas – sėdėjimas prie kompiuterio kenkia akims. Tačiau vis tiek pritariu nuotoliniam mokymui(si).

Gyvenu Vilniuje ir bet kada galiu atvykti į mokyklą pasikonsultuoti. Tačiau gyvenantiems užsienyje turėtų būti sunkiau, nes jie tokios galimybės neturi. O per ,,Skype” nėra taip veiksminga bendrauti kaip gyvai. Atsiskaityti mokytojams tai, ką išmokau, tenka kas trimestrą. Vieni atsiskaito atvykdami į mokyklą, kiti – per ,,Skype” programą. Kiekvieną dieną mokymuisi skiriu apie 2–3 valandas, užduotis suspėju atlikti laiku ir mokymosi rezultatai geri. Baigusi vidurinę mokyklą galvoju studijuoti užsienyje.

Manau, kad nuotolinis mokymas(is) turi ateitį, ir ne tik Lietuvoje. Mano nuomone, toks mokymas(is) yra viso pasaulio ateitis ir po daugelio metų tradicinių mokyklų bus labai mažai. Vis dėlto prasidėjo technologijų era.

Arvydas

Esu dirbantis ir vis dar besimokantis 28 metų vyras. Mano nuomone, mokytis nuotoliniu būdu tikrai verta, nes toks mokymas(is) yra tikrai geras ir vertas dėmesio iššūkis. Aš labai džiaugiuosi, kad turiu progą mokytis būtent tokiu būdu. Apie tai svajoja daugelis. Rinktis nuotolinį mokymą(si) paskatino noras susirasti geresnį darbą, o tai padaryti be aukštojo mokslo diplomo nėra lengva.

Esu baigęs žemės ūkio mokyklą, bet vidurinio išsilavinimo ten neįgijau, tad ieškojau vakarinių mokyklų, kuriose būtų galima įgyti vidurinį išsilavinimą. Atsitiktinai laikraštyje pamačiau skelbimą apie nuotolinį mokymą(si) Ozo vidurinėje mokykloje.

Čia mokausi jau dvejus metus. Patinka tai, kad galima mokytis pasirinktu laiku, yra galimybė suderinti darbą ir mokslą. Tenka dažnai išvykti iš Lietuvos ilgesniam laikui, todėl toks mokymas(is) labai patogus. Aišku, dirbant dažnokai pritrūksta laiko užduotims atlikti ir laiku atsiskaityti. Kartais tenka pasėdėti ir iki išnaktų. Jeigu sėkmingai baigsiu šiuos mokslus, galvoju toliau studijuoti vakarais kažkurioje aukštesniojoje mokykloje.

 Esu įsitikinęs, jog nuotolinis mokymas(is) turi ateitį, tik gaila, kad dar kol kas mažai kas apie jį žino.

* Mokinių vardai jų prašymu pakeisti.

07-15-2007