Žalgirio mūšiui – 600 metų!
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Šių metų pavasario pradžioje Lietuvių kambario komitetas Wayne
State University, Detroit, MI, suruošė jaukų Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo 20 metų ir Žalgirio mūšio 600 metų
sukakčių paminėjimą. Apie Žalgirio mūšį išsamią paskaitą
skaitė prof. emeritas Leonardas Gerulaitis. Po paskaitos
išreiškiau pageidavimą, kad ta kruopščiai
paruošta paskaita būtų išspausdina lietuviškoje
spaudoje. Laikas bėga, ir Žalgirio mūšio diena – liepos
15oji – jau čia. Jai prisiminti pasinaudojau istoriko dr. Juozo
Jakšto straipsniu, pasirodžiusiu ,,Lietuvių
enciklopedijos” 35 tome (Boston, 1966). Kita informacija paimta
iš internetinių šaltinių.
Žalgirio mūšis įvyko 1410 m. liepos 15 d. tarp Kryžuočių ordino
ir lietuvių bei lenkų, kurie priešą nugalėjo. ,,Tai didžiausias
įvykis XV a. net ir visos Europos mastu, plačiai nuskambėjęs daugelio
kraštų liudijimuose.” Žalgirio mūšis buvo minimas
ir Konstancos susirinkime, kad apie tokį didelį valstybės
sutriuškinimą nebuvo girdėta visame pasaulyje.
Žalgirio mūšis buvo besitęsiančio konflikto tarp Ordino ir
Lenkijos bei Lietuvos aukščiausias taškas. 1409 m.
prieš Ordiną sukilo žemaičiai, kuriuos aktyviai parėmė Lietuvos
didysis kunigaikštis Vytautas. Į konfliktą įsitraukė ir Lenkija.
Didysis Ordino magistras Ulrichas fon Jungingenas buvo priverstas
paskelbti Lenkijai karą. 1410 m. gegužės mėn. Vytautas per Jogailą už
20,000 kapų grašių pasamdė čekų karių, o savo kariuomenės
maitinimui surengė medžioklę Baltvydžio girioje ir prisūdė statines
mėsos. 1410 m. liepos pradžioje LDK kariuomenė prie Vyslos susijungė su
Lenkijos kariuomene ir, susitarus, kad tuo metu žemaičiai puldinės
ordino pilis, liepos 3 d. jungtinė kariuomenė nužygiavo Ordino sostinės
link. Prieš juos išvyko kryžiuočių kariuomenė. Nors
lietuvių-lenkų kariuomenė turėjo daugiau karių, kryžiuočiai savo
ginkluote ir šarvais turėjo pranašumą. Politinis armijos
vadovas buvo Lenkijos karalius Jogaila, o mūšio lauke
kariuomenei vadovavo Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas.
Šaltinių liudijimu, kautynės prasidėjo 9 val. ryto lietuvių
pradėtu antpuoliu. Baisiame abiejų pusių susirėmime buvo kaunamasi
ietimis, kalavijais, buožėmis ir kitais ginklais vyras prieš
vyrą. Lietuviai atlaikė pirmąjį puolimą. Tada kryžiuočiai permetė dalį
savo pajėgų nuo kairiojo lenkų sparno į dešinįjį –
lietuvių. Padidėjus spaudimui, lietuviai turėjo trauktis. Lietuvių
atsitraukimas ne tik apardė Ordino frontą, bet ir sukrėtė pačių lenkų
eiles. Kilęs sąmyšis abiejose pusėse nepalaužė kovos dvasios ir
vilties laimėti. Per kelias valandas lietuviailenkai suskubo atstatyti
pakrikusias gretas. Paties mūšio įkarštis tęsėsi apie
dešimt valandų.
Įvairūs šaltiniai teigia, kad pusantros paros trukusiame
mūšyje dalyvavo 25,000–85,000 žmonių, o žuvo apie
15,000–50,000. Šie skaičiai tik apytikriai. Lietuvių-lenkų
pusėje dalyvavo samdytos totorių, moldavų, čekų pajėgos, o kryžiuočius
parėmė riteriai iš įvairių Vakarų Europos šalių –
Anglijos, Prancūzijos, Vengrijos, Austrijos, Bavarijos, Tiuringijos,
Čekijos, Liuksemburgo, Olandijos ir kt. Mūšis vyko Ordino
teritorijoje, į pietvakarius nuo Olštyno. Lenkų istoriografijoje
šis mūšis vadinamas Griunvaldo, lietuvių – Žalgirio
mūšiu.
Po mūšio Lenkijos ir Lietuvos kariuomenė užėmė daugelį Prūsijos
pilių ir pradėjo Marienburgo apgultį. Po dviejų mėnesių apgulties
Marienburgo nepavyko paimti, ir kariuomenė atsitraukė. Netrukus buvo
prarastos ir prieš tai užimtos pilys. Gruodžio 9 d. abi pusės
paskelbė paliaubas. 1411 m. vasario 1 d. tarp konflikto dalyvių buvo
pasirašyta Torūnės taika, pagal kurią Žemaitija iki gyvos galvos
buvo užleista Vytautui. Lenkijai atiteko Dobrynė. Kryžiuočių ordinas
laimėtojams sumokėjo šešių milijonų grašių mokestį.
Štaip kaip Žalgirio pergalės reikšmę apibūdina dr. J.
Jakštas: ,,Žalgirio mūšis – epochinis įvykis
Lietuvos ir Ordino santykiuose. Jis kaip kirviu nukirto prieš
Lietuvą rengtus kryžiaus karus. Jo dėka žemaičiai ir Užnemunė tvirtai
susijungė su Lietuva, ir etnografinės Lietuvos ribos galėjo būti žymiai
praplėstos. Žalgirio mūšis įrikiavo DLKtiją į Europos valstijų
tarpą. Ji, šalia Lenkijos, galėjo rungtis su Ordinu
diplomatinėje kovoje to meto pasauliniame forume – Konstancos
susirinkime. Ordinui palaipsniui krintant po Žalgirio mūšio,
Lietuva su Lenkija ėmė vyrauti visame rytų centro Europos plote.
Žalgirio pergale suduotas pirmas didelis smūgis vokiškam Drang
nach Osten.”
Šiais metais Lietuvoje ir Lenkijoje numatyta keletas
mūšio minėjimų. Lietuvoje renginius organizuoja Krašto
apsaugos, Užsienio reikalų, Kultūros ministerijos, Istorijos
institutas, Vytauto Didžiojo universitetas ir kiti. Balandžio 24 d.
Šakių urėdijoje, Šilininkų miške, įvyko ąžuolų
sodinimas Žalgirio mūšio jubiliejui paminėti ir žuvusiems
Lenkijos delegacijos nariams pagerbti. Sodinime dalyvavo buvęs prez.
Valdas Adamkus su žmona ir kiti. Taip pat jau įvyko, o gal vis dar
tebevyksta, Krašto apsaugos ministerijos projektas, pavadintas
,,Drąsinkime ateitį”. Kitas šimtmetinio masto jubiliejus
bus tik 2110 metais. Mano Žalgirio mūšio 600 metų prisiminimas
liepos mėn. 15 d. įvyks Stratford, Kanadoje, Šekspyro teatro
festivalyje. Mat tą dieną, Žalgirio mūšio 530-siose metinėse,
gimė mano žmona Gražina, istoriko Prano Pauliukonio vyriausioji dukra.