Prieinama sveikatos apdrauda – visiems amerikiečiams?
ALEKSAS VITKUS
JAV prezidento Barack Obama taip ilgai puoselėjamas Prieinamos
visuotinės sveikatos apdraudos įstatymas (Affordable Care Act
– ACA), oponentų pravardžiuojamas
„Obamacare”, susilaukė didelio laimėjimo, kai
ankstyvą birželio 28 d. rytą ir pats prezidentas buvo maloniai
nustebintas, išgirdęs, kad JAV Aukščiausiasis Teismas
(AT) vis dėlto pripažino, jog Kongreso jau priimtas įstatymas
neprieštarauja Amerikos Konstitucijai.
Vos dviem valandoms praėjus nuo AT sprendimo, nudžiugęs Obama
tautai taip kalbėjo: „Dabar amerikiečiai pasijus daug
saugesni, žinodami, kad jų sveikata yra rūpinamasi ir kad
aš to nesiekiau tik politiniais sumetimais.” Gal dar
labiau už prezidentą dėl AT sprendimo buvo pradžiuginta
Atstovų rūmų demokratų sparno vadovė Nancy Pelosi, kuri, vos
išgirdusi AT sprendimą, paskambino savo vyrui
šaukdama: „Brangusis, mes laimėjome!”
Kitaip į tai atsiliepė respublikonai. Kandidatas į prezidentus
Mitt Romney šį ACA įstatymą pavadino „job
killer”. Kaip jis paaiškins, kad jis pats, būdamas
Massachusetts gubernatoriumi, 2006 m. įvedė į
„Obamacare” panašią sveikatos apdraudą,
kol kas dar nėra aišku. Cinikai tikrai ją galėtų pavadinti
„Romneycare”. Buvusi Respublikonų partijos kandidatė į
prezidentus Michelle Bachmann tik pastebėjo, jog „AT mums
(visai Amerikai, ne vien Massachussetts) uždėjo neįmanomą
naštą mokėti už utopines svajones.”
Milijonams sveikatos apdraudos neturinčių amerikiečių tai reiškė
didelę pergalę, tuo tarpu kitiems, gal gausesniems, milijonams toks AT
sprendimas atrodė nereikalingas, vis didėjantis vyriausybės
kišimasis į privataus eilinio amerikiečio asmeninį gyvenimą.
Kas nustebino politikus ir visą visuomenę, buvo tai, kad vyriausias AT
teisėjas John Roberts, paprastai laikomas konservatyvių pažiūrų,
prisidėjo prie keturių (iš jų net trys – moterys)
liberalios pakraipos teisėjų, taip 5:4 balsų santykiu nulėmęs
Obama trokštamą pergalę. Kaip konservatyvus Roberts
įstengė save įtikinti, kad, taip balsuodamas, AT nepažeis
Konstitucijos?
Kai 2010 m. Obama stūmė sveikatos apdraudos įstatymą, jis
įsakmiai tvirtino, jog toks įstatymas nereiškia
mokesčių padidėjimo, nes „Amerika, žinodama savo didžiulį
įsiskolinimą ir sunkią ekonominę krašto padėtį,
to sau negali leisti”. Todėl tuo įstatymu versdamas amerikiečius
pirkti sveikatos apdraudą, žodžio „mokesčiai” jis
nevartojo, o šmaikščiai tai pavadino įvairiai
suprasti galimu „mandatu”.
Kadangi mandatas viešojoje teisėje paprastai žymi
įgaliojimą, AT galėjo tai pripažinti kaip prieštaraujantį
Konstitucijai. Todėl, kilus teisiniams argumentams, Baltųjų
rūmų advokatai grįžo prie žodžio „mokesčiai”. Čia
Roberts ir rado išeitį: „Reikalavimas, kad piliečiai
pirktų sveikatos apdraudą, yra nekonstitucinis, bet Kongresas turi
teisę uždėti mokesčius tiems, kurie tokio valstybės tvarkomo
sveikatos draudimo nepageidauja.”
Su tokiu įstatymo aiškinimu griežtai nesutiko AT teisėjas
Antonin Scalia, Roberts sprendimą pavadinęs „juodąja
magija”. Prieš ir po AT sprendimo paskelbimo daugumos
politologų nuomonė buvo ta, kad jei AT būtų nepatvirtinęs ACA
įstatymo, AT galėtų būti kaltinamas pasiekęs
„politinį” sprendimą, nes visi keturi
konservatyvūs AT nariai yra paskirti respublikonų prezidentų. Gal
Roberts ir norėjo to išvengti? Ir dar viena ironija: kai
Kongrese buvo balsuojama dėl prez. George W. Bush į AT pasiūlyto
kandidato Roberts, tuo metu buvęs sen. Obama balsavo prieš (!)
Roberts.
Kongreso priimtą ACA įstatymą prezidentas Obama pasirašė 2010 m.
kovo 23 d. Šis nepaprastai sudėtingas 2,700 puslapių įstatymas
turėjo radikaliai pakeisti individualių piliečių, apdraudos
bendrovių, darbdavių ir valstijų teises ir prievoles.
Netrukus tai sulaukė aštraus politikų atgarsio, kai net 26
valstijos pasiskundė, kad įstatymas, jei bus vykdomas,
reikalaus iš piliečių pirkti sveikatos apdraudą,
privers valstijas praplėsti „Medicaid” programas ir taip
pažeis Konstituciją. Buvo iškeltos net kelios bylos,
neprivedusios prie aiškaus sprendimo. Obama
administracija, 26 valstijos ir nedidelė darbdavių grupė
kreipėsi į AT, prašydamos jo sprendimo. 2011 m. lapkričio
14 d. AT sutiko šią bylą nagrinėti. Po ilgų diskusijų devynių
narių AT š. m. birželio 28 d. priėjo prie kontroversinio
sprendimo, patvirtinančio įstatymo pagrindinę esmę, bet
pasisakančio prieš federalinės „Medicaid”
programos praplėtimą, grasinantį atskirų valstijų finansiniam
stabilumui.
Nors daug ACA įstatymo paragrafų ir taisyklių bus pradėtos
įgyvendinti tik 2014 metais ar dar vėliau, jau dabar demokratai
džiaugiasi galį savo rinkėjams aiškinti kai kurias jau
priimtas taisykles, pvz., vaikai net iki 26 metų gali būti draudžiami
per savo tėvų apdraudą; draudimo bendrovės neturės teisės atsisakyti
apdrausti vaikus, turinčius net ir sveikatos problemų
(pre-existing conditions).
Tuoj po AT sprendimo paviešinimo Romney prižadėjo, kad jei jis
bus išrinktas Amerikos prezidentu, jo pirmas žingsnis bus
atšaukti federalinį „Obamacare” įstatymą. Bet
kas bus, jei Obama laimės? Paskutiniu metu Obama savo
„didžiadvasiška” politika palenkė į savo pusę
nemažai balsuotojų. Jis pasisakė einąs už gėjų teises, jis neleido
Arizona valstijai sulaikyti nelegalių imigrantų srauto,
praktiškai suteikė amnestiją milijonui JAV gimusių lotynų kilmės
jaunuolių, o dabar pasipuošė visuotinos, kokios formos ji
bebūtų, sveikatos apdraudos skraiste.
Obama perrinkimas užtikrintas? Jei taip, tai kodėl visos apklausos
rodo, kad absoliuti dauguma amerikiečių yra susirūpinusi dėl
vegetuojančios ekonomikos ir nemažėjančio nedarbo, tuo tarpu kai
tik 6 proc. sveikatos apdraudos problemą laiko pačia svarbiausia?