Prieinama sveikatos apdrauda – visiems amerikiečiams?

ALEKSAS VITKUS

JAV prezidento Barack Obama taip ilgai puoselėjamas Prieinamos visuotinės sveikatos apdraudos įsta­tymas (Affordable Care Act – ACA), oponentų pravardžiuojamas „Oba­ma­care”, susilaukė didelio laimėjimo, kai ankstyvą birželio 28 d. rytą ir pats prezidentas buvo maloniai nustebintas, išgirdęs, kad JAV Aukščiausiasis Teismas (AT) vis dėlto pripažino, jog Kongreso jau priimtas įstatymas neprieštarauja Amerikos Konstitu­cijai.

Vos dviem valandoms praėjus nuo AT sprendimo, nudžiugęs Oba­ma tautai taip kalbėjo: „Dabar ame­rikiečiai pasijus daug saugesni, žino­dami, kad jų sveikata yra rūpinama­si ir kad aš to nesiekiau tik politi­niais sumetimais.” Gal dar labiau už prezidentą dėl AT sprendimo buvo pra­džiu­ginta Atstovų rūmų demokratų sparno vadovė Nancy Pelosi, kuri, vos iš­girdusi AT sprendimą, paskambino savo vyrui šaukdama: „Bran­gusis, mes laimėjome!”

Kitaip į tai atsiliepė respubliko­nai. Kandidatas į prezidentus Mitt Rom­ney šį ACA įstatymą pavadino „job killer”. Kaip jis paaiškins, kad jis pats, būdamas Massachusetts gu­bernatoriumi, 2006 m. įvedė į „Oba­ma­care” panašią sveikatos apdraudą, kol kas dar nėra aišku. Cinikai tikrai ją galėtų pavadinti „Romneycare”. Buvusi Respublikonų partijos kandidatė į prezidentus Michelle Bach­mann tik pastebėjo, jog „AT mums (visai Amerikai, ne vien Massachu­ssetts) uždėjo neįmanomą naštą mo­kėti už utopines svajones.”

Milijonams sveikatos apdraudos neturinčių amerikiečių tai reiškė didelę pergalę, tuo tarpu kitiems, gal gausesniems, milijonams toks AT sprendimas atrodė nereikalingas, vis didėjantis vyriausybės kišimasis į privataus eilinio amerikiečio asme­ninį gyvenimą.

Kas nustebino politikus ir visą visuomenę, buvo tai, kad vyriausias AT teisėjas John Roberts, paprastai laikomas konservatyvių pažiūrų, pri­sidėjo prie keturių (iš jų net trys – moterys) liberalios pakraipos teisėjų, taip 5:4 balsų santykiu nulėmęs Oba­ma trokštamą pergalę. Kaip konserva­tyvus Roberts įstengė save įtikinti, kad, taip balsuodamas, AT nepažeis Kons­titucijos?

Kai 2010 m. Obama stūmė svei­katos apdraudos įstatymą, jis įsak­­miai tvirtino, jog toks įstatymas nereiš­kia mokesčių padidėjimo, nes „Ame­rika, žinodama savo didžiulį įsisko­li­nimą ir sunkią ekonominę krašto pa­dėtį, to sau negali leisti”. Todėl tuo įstatymu versdamas amerikiečius pirkti sveikatos apdraudą, žodžio „mokesčiai” jis nevartojo, o šmaikš­čiai tai pavadino įvairiai suprasti ga­limu „mandatu”.

Kadangi mandatas viešojoje tei­sė­je paprastai žymi įgaliojimą, AT galėjo tai pripažinti kaip prieštaraujantį Konstitucijai. Todėl, kilus teisi­niams argumentams, Baltųjų rū­mų advokatai grįžo prie žodžio „mo­kesčiai”. Čia Roberts ir rado išeitį: „Reikalavimas, kad piliečiai pirktų sveikatos apdraudą, yra nekonstitu­cinis, bet Kongresas turi teisę uždėti mo­kesčius tiems, kurie tokio valstybės tvarkomo sveikatos draudimo nepa­gei­dauja.”

Su tokiu įstatymo aiškinimu griež­tai nesutiko AT teisėjas Antonin Scalia, Roberts sprendimą pavadinęs „juodąja magija”. Prieš ir po AT sprendimo paskelbimo daugumos po­litologų nuomonė buvo ta, kad jei AT būtų nepatvirtinęs ACA įstatymo, AT galėtų būti kaltinamas pasiekęs „po­litinį” sprendimą, nes visi keturi kon­servatyvūs AT nariai yra paskirti respublikonų prezidentų. Gal Ro­berts ir norėjo to išvengti? Ir dar viena ironija: kai Kongrese buvo balsuojama dėl prez. George W. Bush į AT pasiūlyto kandidato Roberts, tuo metu buvęs sen. Obama balsavo prieš (!) Roberts.

Kongreso priimtą ACA įstatymą prezidentas Obama pasirašė 2010 m. kovo 23 d. Šis nepaprastai sudėtingas 2,700 puslapių įstatymas turėjo radi­kaliai pakeisti individua­lių piliečių, apdraudos bendrovių, darbdavių ir valstijų teises ir prie­vo­les. Netrukus tai sulaukė aštraus po­litikų atgarsio, kai net 26 valstijos pa­siskundė, kad įstatymas, jei bus vykdomas, reika­laus iš piliečių pirkti sveikatos ap­draudą, privers valstijas praplėsti „Medicaid” programas ir taip pažeis Konstituciją. Buvo iškeltos net kelios bylos, neprivedusios prie aiškaus sprendimo. Obama ad­mi­nistracija, 26 valstijos ir nedidelė darbdavių grupė kreipėsi į AT, prašydamos jo sprendimo. 2011 m. lapkri­čio 14 d. AT sutiko šią bylą nagrinėti. Po ilgų diskusijų devynių narių AT š. m. birželio 28 d. priėjo prie kontroversinio sprendimo, patvirtinančio įsta­tymo pagrindinę esmę, bet pasisa­kan­čio prieš federalinės „Medicaid” programos praplėtimą, grasinantį atskirų valstijų finansiniam stabilumui.

Nors daug ACA įstatymo paragrafų ir taisyklių bus pradėtos įgy­vendinti tik 2014 metais ar dar vėliau, jau dabar demokratai džiaugiasi galį sa­vo rinkėjams aiškinti kai kurias jau priimtas taisykles, pvz., vaikai net iki 26 metų gali būti draudžiami per savo tėvų apdraudą; draudimo bendrovės neturės teisės atsisakyti ap­drausti vaikus, turinčius net ir svei­katos problemų (pre-existing conditions).

Tuoj po AT sprendimo paviešinimo Romney prižadėjo, kad jei jis bus išrinktas Amerikos prezidentu, jo pirmas žingsnis bus atšaukti fede­ralinį „Obamacare” įstatymą. Bet kas bus, jei Obama laimės? Paskutiniu metu Obama savo „didžiadvasiška” politika palenkė į savo pusę nemažai balsuotojų. Jis pasisakė einąs už gėjų teises, jis neleido Arizona valstijai sulaikyti nelegalių imigrantų srauto, praktiškai suteikė amnestiją milijonui JAV gimusių lotynų kilmės jaunuolių, o dabar pasipuošė visuotinos, kokios formos ji bebūtų, svei­katos apdraudos skraiste.

Obama perrinkimas užtikrintas? Jei taip, tai ko­dėl visos apklausos rodo, kad absoliuti dauguma amerikiečių yra susirūpinusi dėl vegetuojančios ekonomikos ir ne­mažėjančio nedarbo, tuo tarpu kai tik 6 proc. sveikatos apdraudos problemą laiko pačia svarbiausia?