,,Draugo” šimtmečiui artėjant
2009 metų liepos mėnesį
,,Draugas” švęs garbingą 100 metų sukaktį. Tai seniausias
be pertraukos leidžiamas lietuvių laikraštis pasaulyje, dienos
šviesą išvydęs 1909 metais liepos 12 d. Laikraštis
iš pradžių leistas Pennsylvania valstijoje, o nuo 1912 metų
– Čikagoje. Iki 1916 metų ,,Draugas” išeidavo kartą
per savaitę, o nuo 1916 – jau kiekvieną dieną (išskyrus
pirmadienį ir sekmadienį, taip, kaip ir dabar). Dienraščiu
,,Draugas” išliko iki pat šių dienų.
Ne vienas apsilankęs ,,Draugo”
redakcijoje žino, jog čia lentynose stūkso sudėti visi 100 metų
,,Draugo” numeriai. Nemažai senųjų ,,Draugų” jau sudūlėję,
tad šiandien redakcijoje jau negalima pavartyti pačių seniausių
laikraščio numerių. Vėlesnių metų laikraščiai taip pat
nyksta, neretai bevartant aptrupa puslapio kampai, lūžta popierius.
Dūlantys laikraščiai pamažu į nežinią nusineša ir
,,Draugo” aprašytą istoriją. Siekdami ją prisiminti, kartu
ir paminėti ,,Draugo” šimtmetį, visus skaitytojus
kviečiame sugrįžti į praeitį ir drauge pasklaidyti įvairių metų
,,Draugo” numerius.
Šią savaitę siūlome
skaitytojams susipažinti su 1914 metais (prieš 94 metus) tada
dar savaitraštyje paskelbtų straipsnių iš ,,Sveikatos
skyrelio” Kalbą palikome netaisytą.
Redakcija
GYDYMAS ,,JUOKAIS”
Medikališkame žurnale randame sekantį pranešimą: žmogui
užtino tonsilis, arba kaip lietuvis pasakytų ,,užėmė gerklę”,
– Dr. Hall apžiūrėjęs ligonį, pasakė, turėsiąs pradurti ir tuo
tikslu žadėjo rytojaus sulaukęs atvykti ir prapiauti tonsilį. Žmogelis,
belaukdamas rytojaus – pasiėmė į rankas ,,juokų knygelę”
pasiskaityti. Beskaitydamas vienoje vietoje taip nuoširdžiai
pradėjo juokties, kad skaudulis truko savaimi ir ligonis pasveiko.
Kitame medikališkame žurnalę (sic), randame pranešimą Dro
Skrainka’s, kuris iš persitikrinimo kviečia gydytojus
atkreipti atydą į gydymo būdą ,,juokais” – ir užtai Dras
Skrainka esti pašiepiamas to paties žurnalo.
Francūzų medikališkas žurnalas pamini vieną svarbų atsitikimą su
Karoliaus Didžiojo sūnum, kuris turėjęs karštį per
dvidešimts dvi dieni. Gydytojai buvo nutarę, kad liga esanti
neišgydoma.
Tečiau vienas gydytojas iš jų tarpo, išdrįso gydyti
ligonį prajuokinimu. Karalėlis buvo prajuokintas, netik kad juokėsi,
bet ir kvatojo iš juoko iki tol, kol iš nosies
prasimušė kraujas, kurio daug nubėgo. Prasimušimas kraujo
išėjo geran, nes ligonis po to žymiai pagerėjo ir į
šešias dienas jau buvo suvis sveikas.
***
Tas pats žurnalas, kuris Dr. Skrainką taip pašėpė, redakcijos
straipsnyje nors nesako stačiai, kad tai yra tikras vaistas gydymo
juokais, bet vis delto uoliai ragina atkreipti domą į gydymą ligonių
juokais ir tuom sukelia nemaža labai svarbių minčių.
Čion negal būti mažiausios abejonės, kad linksmumas ir suraminimas
padeda ligoniui išgyti; ypatingai tada, kada ligonio sveikata
sviruoja tai ton, tai kiton pusėn, tada tai suraminimas, palinksminimas
turi persvarą gerojon pusėn.
Sergantis paprastai vien tik apie savo ligą bemąsto. Jis negali
aiškiai žiūrėti ir būti ramus nei tarpe savo mylimų draugų. Jis
netenka geros išvaizdos.
Juokai yra toji bibliška ,,alyvos šakelė”
medicinoje. Kada žmogus juokiasi, jis užmiršta pats savę, nors
ant valandėlės, ir tai jau didis žingsnis prie išgijimo.
Jo mintįs yra malonios, meilios – tai kitas žingsnis. Kada jis
juokiasi, jis sujudina visą kraujo cirkuliacija. Jo krūtinės perklodas
(diaphragma) savo siubavimu daužo jaknas. Jo pilvo sienos, spaudo pilvą
ir žarnas su savo daužymais panašiai į kūjelį. Jis sujudina
kraują plaučiuose. Ir jei ligonies kojos būna šaltos, jos
sušįla, nes juokas pripildo odoje kraujo takelius krauju.
Kitais žodžiais, juokties yra tai daryti braukymą (massažą) savo
jaknoms, virškinimo organams ir kitoms kuno dalims,
išvalyti plaučius, ir priversti kraują atlikti geresnę
cirkuliaciją (aplinktaką). Iš kitosgi pusės, juokas gali
padaryti ir didelį blogumą. Surinkę žmonės paklausyti komedijų
iš juokų daugiau kosi ir čiaudo, neg iš tragedijos.
Intempta tulžė arba appendix (akloji žarna) gali trūkti nuo juokų.
Ištrauka iš ,,Sveikatos skyrelio”,
vesto A. L. Graičūno. 1914 m. sausio 8 d.