,,Draugo” šimtmečiui artėjant


2009 metų liepos mėnesį ,,Draugas” švęs garbingą 100 metų sukaktį. Tai seniausias be pertraukos leidžiamas lietuvių laikraštis pasaulyje, dienos šviesą išvydęs 1909 metais liepos 12 d. Laikraštis iš pradžių leistas Pennsylvania valstijoje, o nuo 1912 metų – Čikagoje. Iki 1916 metų ,,Draugas” išeidavo kartą per savaitę, o nuo 1916 – jau kiekvieną dieną (išskyrus pirmadienį ir sekmadienį, taip, kaip ir dabar). Dienraščiu ,,Draugas” išliko iki pat šių dienų.

Ne vienas apsilankęs ,,Draugo” redakcijoje žino, jog čia lentynose stūkso sudėti visi 100 metų ,,Draugo” numeriai. Nemažai senųjų ,,Draugų” jau sudūlėję, tad šiandien redakcijoje jau negalima pavartyti pačių seniausių laikraščio numerių. Vėlesnių metų laikraščiai taip pat nyksta, neretai bevartant aptrupa puslapio kampai, lūžta popierius. Dūlantys laikraščiai pamažu į nežinią nusineša ir ,,Draugo” aprašytą istoriją. Siekdami ją prisiminti, kartu ir paminėti ,,Draugo” šimtmetį, visus skaitytojus kviečiame sugrįžti į praeitį ir drauge pasklaidyti įvairių metų ,,Draugo” numerius.

Šią savaitę siūlome skaitytojams susipažinti su 1914 metais (prieš 94 metus) tada dar savaitraštyje paskelbtų straipsnių iš ,,Sveikatos skyrelio” Kalbą palikome netaisytą.

Redakcija


GYDYMAS ,,JUOKAIS”

Medikališkame žurnale randame sekantį pranešimą: žmogui užtino tonsilis, arba kaip lietuvis pasakytų ,,užėmė gerklę”, – Dr. Hall apžiūrėjęs ligonį, pasakė, turėsiąs pradurti ir tuo tikslu žadėjo rytojaus sulaukęs atvykti ir prapiauti tonsilį. Žmogelis, belaukdamas rytojaus – pasiėmė į rankas ,,juokų knygelę” pasiskaityti. Beskaitydamas vienoje vietoje taip nuoširdžiai pradėjo juokties, kad skaudulis truko savaimi ir ligonis pasveiko.

Kitame medikališkame žurnalę (sic), randame pranešimą Dro Skrainka’s, kuris iš persitikrinimo kviečia gydytojus atkreipti atydą į gydymo būdą ,,juokais” – ir užtai Dras Skrainka esti pašiepiamas to paties žurnalo.

Francūzų medikališkas žurnalas pamini vieną svarbų atsitikimą su Karoliaus Didžiojo sūnum, kuris turėjęs karštį per dvidešimts dvi dieni. Gydytojai buvo nutarę, kad liga esanti neišgydoma.

Tečiau vienas gydytojas iš jų tarpo, išdrįso gydyti ligonį prajuokinimu. Karalėlis buvo prajuokintas, netik kad juokėsi, bet ir kvatojo iš juoko iki tol, kol iš nosies prasimušė kraujas, kurio daug nubėgo. Prasimušimas kraujo išėjo geran, nes ligonis po to žymiai pagerėjo ir į šešias dienas jau buvo suvis sveikas.

***

Tas pats žurnalas, kuris Dr. Skrainką taip pašėpė, redakcijos straipsnyje nors nesako stačiai, kad tai yra tikras vaistas gydymo juokais, bet vis delto uoliai ragina atkreipti domą į gydymą ligonių juokais ir tuom sukelia nemaža labai svarbių minčių.

Čion negal būti mažiausios abejonės, kad linksmumas ir suraminimas padeda ligoniui išgyti; ypatingai tada, kada ligonio sveikata sviruoja tai ton, tai kiton pusėn, tada tai suraminimas, palinksminimas turi persvarą gerojon pusėn.
Sergantis paprastai vien tik apie savo ligą bemąsto. Jis negali aiškiai žiūrėti ir būti ramus nei tarpe savo mylimų draugų. Jis netenka geros išvaizdos.

Juokai yra toji bibliška ,,alyvos šakelė” medicinoje. Kada žmogus juokiasi, jis užmiršta pats savę, nors ant valandėlės, ir tai jau didis žingsnis prie išgijimo.

Jo mintįs yra malonios, meilios – tai kitas žingsnis. Kada jis juokiasi, jis sujudina visą kraujo cirkuliacija. Jo krūtinės perklodas (diaphragma) savo siubavimu daužo jaknas. Jo pilvo sienos, spaudo pilvą ir žarnas su savo daužymais panašiai į kūjelį. Jis sujudina kraują plaučiuose. Ir jei ligonies kojos būna šaltos, jos sušįla, nes juokas pripildo odoje kraujo takelius krauju.

Kitais žodžiais, juokties yra tai daryti braukymą (massažą) savo jaknoms, virškinimo organams ir kitoms kuno dalims, išvalyti plaučius, ir priversti kraują atlikti geresnę cirkuliaciją (aplinktaką). Iš kitosgi pusės, juokas gali padaryti ir didelį blogumą. Surinkę žmonės paklausyti komedijų iš juokų daugiau kosi ir čiaudo, neg iš tragedijos. Intempta tulžė arba appendix (akloji žarna) gali trūkti nuo juokų.

Ištrauka iš ,,Sveikatos skyrelio”,
vesto A. L. Graičūno. 1914 m. sausio 8 d.