sportNuotraukos E. Misevičienės


LIETUVIŲ SPORTININKAMS IŠ JAV 
SĖKMĖS VIII PLSŽ NEPRITRŪKO

Birželio 26–28 d. Vilniuje vyko VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės

EUGENIJA MISEVIČIENĖ

Lietuviai varžėsi 26 sporto šakose

Šiemet ypač džiugu apsilankyti tėvynėje – Lietuva švenčia savo vardo tūkstantmečio jubiliejų. Ta proga mūsų šalies sostinėje ir kituose miestuose vyko ir tebevyksta įvairūs renginiai. Tarp jų šią vasarą buvo neužmirštas ir sportas: birželio 26–28 dienomis Vilniuje surengtos VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynės (PLSŽ), kuriose dalyvavo mūsų tautiečiai iš 17 valstybių. Planuota sulaukti sportininkų net iš tokių egzotiškų šalių kaip Kuveitas bei Saudo Arabija, tačiau dėl tam tikrų priežasčių jiems atvykti nepavyko. Taip pat nemaloniai nustebino delegacija iš Airijos (kur, atrodo, lietuvių gyvena ne tiek ir mažai), paskutinę minutę pranešusi, kad šiose žaidynėse dalyvauti negalės.

Sporto šventėje rungtyniavo apie 700 atletų iš užsienio (iš viso – 3 tūkstančiai sportininkų), tik žiūrovų galėjo būti daugiau. Pasirodo, tūkstantmečio renginių jūroje numatyta sporto šventė nebuvo pakankamai išreklamuota. Nepaisant to, dauguma PLSŽ dalyvių (nors ir būta nesklandumų su tvarkaraščiais ir pan.) ir svečių liko patenkinti gražia sporto švente. Lietuviai iš viso pasaulio varžėsi 26 sporto šakų varžybose, buvo surengtos ir itin originalios šiaurietiško vaikščiojimo bei lietuviško ritinio ir kt. varžybos. Vis dėlto populiariausia sporto šaka šiose žaidynėse ir vėl buvo krepšinis.

sportas

Šventė pradėta netradiciškai

Tiems, kas nežino, turėčiau priminti, jog oficialiai šios PLSŽ prasidėjo dar kovo mėnesį slidinėjimo turnyru, kuris šiemet buvo surengtas JAV, Nevada ir California valstijose. Na, o Vilniuje šią sporto šventę organizatoriai ir delegacijų vadovai pradėjo netradiciškai – VIII PLSŽ atidarymo metu kiemelyje, prie Kūno kultūros ir sporto departamento, oficialiai iškėlus žaidynių ir Lietuvos vėliavas, o šventės prisiminimams įamžinti buvo pasodintas ąžuoliukas.

Vos prasidėjus pirmosioms kovoms, šalių delegacijų vadovai dalyvavo specialiame forume, kuriame pasidalijo savo įspūdžiais ir patarimais, taip pat buvome pakviesti į LR Prezidentūrą, kur mus maloniai sutiko ir pasveikino šių žaidynių globėjas, ilgametis sporto mėgėjas, kadenciją baigęs Lietuvos Respublikos prezidentas Valdas Adamkus, kiekvienos valstybės atstovams įteikęs prisiminimo dovanėles.

sportas

Žaidė ne vieni prieš kitus, bet vieni su kitais

Tuo metu, kai delegacijų vadovai dalyvavo įvairiuose pasitarimuose, sportininkai jau varžėsi aikštelėse. Oras pasitaikė labai šiltas, sporto salių viduje taip pat buvo labai „karšta” – juk kiekvienas namo norėjo sugrįžti nugalėtoju, o kaip žinia, pirmoji vieta būna tik viena. Tačiau viso pasaulio lietuviai buvo tinkamai nusiteikę, suprasdami, kad jie susitiko žaisti ne vieni prieš kitus, bet vieni su kitais. Kaip sakė vienas žaidynių vadovų, juk kad ir kas belaimėtų – laimi lietuviai, o tai ir svarbiausia. Ir tiesa, juk ne tiek svarbūs medaliai (nors, žinoma, juos iškovoti visada yra be galo malonu), svarbiausia visiems kartu susirinkus savo tėvynėje per sportą dar kartą pasidžiaugti mūsų tauta bei paminėti tokią svarbią savo šaliai datą.

JAV lietuviai sportininkai pasirodė itin stipriai

O ir laimėjimų, bent jau sportininkams iš JAV, tikrai netrūko. Amerikos lietuviai dalyvavo 10 sporto šakų varžybose. Prizines vietas amerikiečiai iškovojo tinklinio aikštelėje – Los Angeles „Banga” į saulėtąją California parsivežė sidabro medalius. Tie patys 8 vaikinai dalyvavo ir paplūdimio tinklinio varžybose.

Prieš ketverius metus panašiose žaidynėse pirmą kartą plaukimo varžybose dalyvavo New York lietuvaitė Vilija Pakštaitė, tada namo ji parsivežė aukso medalį. Ne tuščiomis mergina grįžo į JAV ir šiemet, ji iškovojo net du aukso medalius (50 m plaukdama peteliške tarp moterų nuo 15 iki 30 metų, 400 m laisvu stiliumi – taip pat tarp moterų nuo 15 iki 30 metų).

Stipriai pasirodė ir Amerikos lietuviai badmintonininkai, tenisininkai, šaudymo meistrai.

„Lituanicos” vyrai pelnytai laimėjo aukso medalius

Tačiau daugiausiai iš JAV atvykusių sportininkų dalyvavo krepšinio varžybose. Savo jėgas išbandyti atskrido net 3 vyrų komandos – viena iš Čikagos ir dvi iš New York, taip pat rungėsi ir moterų komanda bei jaunučių ekipa. Sėkmė nusišypsojo beveik visoms joms (vienoms daugiau, kitoms mažiau), o Čikagos „Lituanicos” jaunučiai baigiamosiose varžybose tik po labai atkaklios kovos 1 taško skirtumu (55:56) nusileido aikštelės šeimininkams vilniečiams, iškovodami antrąją vietą. NYLAK pirmoji vyrų komanda užėmė trečiąją vietą, kovoje dėl bronzos medalių 72:50 įveikę Kanados lietuvius.

O šio turnyro baigiamojoje dvikovoje susitiko Čikagos „Lituanica” ir Trakų miesto komanda. Tai buvo labai gražios, kraują kaitinančios varžybos, kurias stebėti susirinko daugiausiai žmonių per visas žaidynių kovas. Nors ir nedidele persvara, čikagiečiai pirmavo didžiąją rungtynių dalį. Vienu metu jiems varžovai tiesiog lipo ant kulnų, bet nepriekaištingai susižaidę ir parodę vieningą komandinę dvasią, „Lituanicos” vyrai pelnytai laimėjo aukso medalius (60:53). Ne ką prasčiau sužaidė ir JAV moterys. Baigiamosiose rungtynėse su kaimynėmis iš Kanados Amerikos lietuvės tiesiog plėšte išplėšė pergalę po pratęsimo 57:53 (43:43).

IX PLSŽ įvyks ir vėl Lietuvoje – Klaipėdoje

Žinoma, ne tik sportinė VIII PLSŽ dalis buvo intriguojanti ir svarbi. Ne mažiau įdomus renginys buvo ir žaidynių atidarymas bei uždarymas. Po specialių šv. Mišių Vilniaus katedroje visi sportininkai ir delegacijų nariai išsirikiavo atstovaudami savo šalims, iškėlę kiekvienos dalyvavusios valstybės vėliavą, patraukdami praeivių dėmesį kartu žygiavo Vilniaus senamiesčio gatvėmis nuo Gedimino gatvės iki Kalnų parko, kur vyko oficialioji šventės programa. VIII Pasaulio lietuvių sporto žaidynių dalyvius pasveikinti atvyko ir Jo Ekscelencija Valdas Adamkus.

Pagrindinio PLSŽ rėmėjo – banko „Snoras” įsteigtą taurę, skirtą gausiausiai užsienio šalies delegacijai, iškovojo JAV atstovai, tačiau, vadovaudamasis garbingo žaidimo principais, amerikiečių delegacijos vadovas Laurynas R. Misevičius perdavė prizą, jo nuomone, geriau susiorganizavusiems Kanados lietuviams.

Po gražaus istoriškai sudėlioto spektaklio ir šokių programos toliau iki vidurnakčio klausėmės Ž. Žvagulio koncerto, po kurio liko gražūs prisiminimai ir ir įspūdžiai. Besibaigiant VIII Žaidynėms, paaiškėjo būsimos sporto šventės planai: IX žaidynes numatoma surengti vėl Lietuvoje, tik galbūt nebe sostinėje, o pagrindiniame uostamiestyje – Klaipėdoje 2013 m. birželio mėn. pabaigoje, pašvenčiant jas S. Dariaus ir S. Girėno skrydžio per Atlantą 80osioms metinėms.

sportas