Dainos Cyvienes nuotraukos
Šauni Dainų šventė,
,,nedokumentuoti imigrantai” ir kodėl svarbu JAV LB skubiai veikti
ALGIMANTAS GECYS
Tie, kas turėjo progą dainuoti ar stebėti Toronto mieste vykusią IX
Dainų šventę, neabejotinai namo grįžo su sustiprėjusiu
pasiryžimu išlikti lietuviais ir lietuvybę perduoti ateities
kartoms. Kanados lietuviai visus atvykėlius ypač svetingai priėmė.
Padėka Dainų šventės rengimo komiteto kopirmininkams Pauliui ir
Rasai Kurams, šventės vadovei Daliai Skrinskaitei-Viskontienei,
trijų šimtų asmenų būrį sudariusiems šventės rengimo
komiteto nariams, chorvedžiams, iš arti ir toli pribuvusiems
dainininkams, taip pat kelionės nuotolių nepabūgusiems žiūrovams.
Šventės oficialiais ir atsakingais rengėjais buvo Kanados ir JAV
Lietuvių Bendruomenių kraštų valdybos (pirm. Joana
Kuraitė-Lasienė ir pirm. Vytas Maciūnas) ir Šiaurės Amerikos
muzikos sąjunga (pirm. Faustas Strolia).
Lietuvai atgavus nepriklausomybę, išeivijos dainų švenčių
ruoša buvo atsidūrusi akligatvyje. Po 1991 metais Chicagoje
vykusios VII Dainų šventės (rengimo komitetui tada pirmininkavo
sol. Stasys Baras) turėjo praslinkti dešimtmetis, kol vėl buvo
ryžtasi atgaivinti išeivijos dainų švenčių tradiciją.
Iniciatyvos 2001 metais ėmėsi JAV LB Krašto valdyba, artimai
bendradarbiaudama su Šiaurės Amerikos muzikos sąjungos pirm. F.
Strolia. Energingoji Rita Čyvaitė-Kliorienė, pakviesta būti 2005 metais
numatytos išeivijos dainų šventės meno vadove, ilgai
nedelsdama kibo darban. Deja, organizuojant šventę teko
susidurti su nelauktomis kliūtimis. VIII Dainų šventė galėjo
įvykti tik 2006 metais Chicagoje, rengimo komitetui sumaniai
vadovaujant dr. Audriui Polikaičiui.
Šventė pavyko tiek meniškai, tiek finansiškai.
Gautas pelnas leido įkurti JAV LB žinioje veikiantį specialų fondą,
kurio kapitalas skiriamas naudoti pradedant būsimos dainų
šventės ruošą. Šventei įvykus, pasiskolintos
lėšos yra grąžinamos į fondą, kad po ketverių metų vėl būtų
panaudotos planuojant kitą išeivijos dainų šventę. Tokiu
sprendimu išeivijos dainų švenčių ruošos tradicija
ilgam laikui tapo užtikrinta.
Toronte vykusioje IX Dainų šventėje dalyvavo 1,111 choristų. Iki
šiol dainininkų skaičiumi gausiausiomis buvo 1971-aisiais
(Chicagoje) ir 1978-aisiais (Toronte) vykusios dainų šventės,
kuriose dainavo po 1,400 dainininkų. Nuogąstauti, kad choristų skaičius
mažėja, nėra pagrindo. Nemaža dalis dainos vienetuose dainuojančių
,,trečiabangių” į Kanadoje įvykusią dainų šventę negalėjo
vykti, nes jie JAV priskiriami vadinamajai ,,nedokumentuotų
imigrantų” grupei. Vienų JAV užsibūta pasibaigus turistinei ar
studento vizai, kitų sėkmingai JAV įsidarbinta, dar kitų prisidėta prie
legaliai JAV įsikūrusių šeimos narių. Kirsti valstybinės JAV ir
Kanados sienos ,,nedokumentuotieji” nesiryžo, nes galėjo būti
atgal į JAV neįsileisti. Didžioji dalis tokių imigrantų moka JAV
valstybinius mokesčius ir advokatų padedami oficialiai bando tapti
legaliais gyventojais šiame krašte. Dauguma prieš
dešimt ar net daugiau metų užvestų teisinių procesų tebelaukia
JAV imigracijos biurokratų sprendimų.
Prieš mėnesį JAV prezidentas Barack Obama kreipėsi į JAV
Kongreso narius su prašymu neatidėliojant spręsti
,,nedokumentuotų imigrantų” problemą. Problema valstybei yra opi
ir skubiai spręstina, ypač dabartinės ekonominės krizės metu.
Neįgyvendinamais laikytini: (a) kraštutiniai siūlymai visus
,,nedokumentuotus imigrantus” grąžinti į jų kilmės kraštus
ar (b) jų pasigailėti kiekvienam suteikiant amnestiją, lyg iš
viso nebūtų prasižengta valstybės įstatymams. Privalu tiek
respublikonams, tiek demokratams ieškoti ir surasti priimtiną
sprendimą.
Konservatyvių pažiūrų organizacija ,,Leisk laisvei skambėti” (Let
Freedom Ring) pataria ieškoti kompromiso, lygiomis dalimis
derinančio teisės principus su gailestingumu. Siūlomas dviejų pakopų
sprendimas. Pirma, nelegalų JAV buvimą pripažinti sunkiu nusikaltimu
(felony). Antra, nustatyti laikotarpį, per kurį nelegalūs imigrantai,
nepadarę kitų sunkių nusikaltimų, prisipažintų kaltais, gautų teismo
atidėtą bausmės nuosprendį ir teisę likti nuolatiniais JAV gyventojais.
Tokiu būdu legalizuojamiems asmenims nebūtų suteikiama teisė tapti JAV
piliečiais, tačiau būtų netrukdoma JAV gyventi ir įvairiais būdais
įsilieti į JAV visuomenę: priklausyti organizacijoms, mokyklų taryboms,
verslo draugijoms, įsigyti nekilnojamojo turto, gauti vairuotojo
pažymėjimus ir t. t. Tačiau jiems nebūtų leidžiama balsuoti JAV
rinkimuose. Sunkiai nusikaltusieji būtų suimami, įkalinami ir, bausmę
atlikę, grąžinami į savo kilmės kraštus.
Spėjama, kad JAV gali gyventi iki 50,000 ,,nedokumentuotų”
lietuvių. Savo noru iš pasirinktos prieblandos išėję ir
įsilieję į gyvosios lietuviškos išeivijos gretas,
šie ,,nedokumentuoti” atvykėliai galėtų aktyviai
įsitraukti į JAV lietuvių veiklą. Tai būtų būsimieji laikraščių
prenumeratoriai, lietuviškos veiklos rėmėjai, choristai,
tautinių šokių šokėjai, lituanistinių mokyklų vaikų
tėvai... Siūlau, kad JAV Lietuvių Bendruomenė, sovietinės okupacijos
metais gabiai veikusi Lietuvos laisvinimo darbe, imtųsi pastangų
aktyviai dalyvauti sprendžiant ,,nedokumentuotų imigrantų”
klausimą JAV Kongrese. Atgaivinusi praeityje turėtus plačius
ryšius su JAV Kongreso nariais, JAV LB galėtų būti įtakinga jėga
sprendžiant šią JAV visuomeninę problemą. Tai būtų dar vienas
konkretus būdas sustiprinti vešėti pradedantį
,,trečiabangių” pasitikėjimą JAV LB.