Daugiau apie ginklų kontrolę Amerikoje
 
Aleksas Vitkus

Kaip buvau rašęs liepos 15 d. ,,Drauge”, birželio 26 d. JAV Aukščiausiasis Teismas (toliau – AT) po ilgų svarstymų santykiu 5:4 paskelbė, kad nuo 1976 metų JAV sostinėje Washington, DC iki tol galiojęs įstatymas, draudžiąs piliečiui turėti rankinį pistoletą (,,handgun”), prieštarauja JAV Konstitucijai, tuo dar kartą patvirtinęs jau 1939 m. Teismo tuomet net vienbalsiai (!) priimtą pataisos aiškinimą.

Kai 1787 m. JAV Konstitucijos autoriai ją pristatė ratifikuoti, kai kurių valstijų atstovai pastebėję, kad naujoje Konstitucijoje nebuvo nieko pasakyta apie piliečių laisves ir teises, atsisakė ją ratifikuoti. Todėl jau 1791 m. Kongresas suformulavo pirmąsias dešimt Konstitucijos pataisų, kurios tapo žinomos kaip Piliečių teisės (Bill of Rights).

Jei mes, lietuviai, gyveną Lietuvoje ar išeivijoje, šiuo metu daugiausiai ginčijamės, o prezidentas Valdas Adamkus, pats panoręs pabūti Konstitucijos žinovu, ir nors „nustelbęs savo jausmus” vetuoja Seimo beveik absoliučia balsų dauguma priimtą įstatymą dėl dvigubos pilietybės, o po to tas pats Seimas lyg ir pritaria tam veto, tai amerikiečiai dar ir dabar gyvai ginčijasi dėl antrosios JAV Konstitucijos pataisos dėl piliečių teisės turėti ginklus. Tokia problema Lietuvoje, atrodo, neegzistuoja, nes LR Konstitucijos II skirsnis, aptariantis žmogaus teises, apie teisę turėti ginklą nutyli.

JAV Konstitucijos antroji pataisa jau nuo pat pradžių buvo įvairiai komentuojama ir suprantama. Vieni ją suprato kaip piliečio absoliučią teisę turėti ginklą. Tuo tarpu kiti tvirtina, kad vienintelis tos pataisos tikslas buvo užtikrinti pavienių valstijų teisę turėti savo miliciją (angl. „militia”) ir kad ji visiškai nevaržo federalinės ar valstijos valdžios teisės tvarkyti privačią ginklo nuosavybę ar jo naudojimą. Tas ginčas, labai aštriai suskaldęs Amerikos visuomenę, tęsiasi jau daugiau nei du šimtai metų.

Konstitucija AT funkcijas aprašė labai paviršutiniškai, taip palikdama būsimam Kongresui jas apibrėžti tiksliau. Ir tik garsioje 1803 metų Marbury prieš prez. Madison byloje AT vyriausiajam teisėjui John Marshall pavyko sukurti naują doktriną, įgalinančią AT peržiūrėti ir net atmesti bet kokį įstatymą, prieštaraujantį Konstitucijai. LR Konstitucijos autoriai, gal pasimokę iš JAV neapdairumo, įsteigė Konstitucinį Teismą, ir jo funkcijas gana išsamiai aprašė VIII Konstitucijos skirsnyje.

Lietuviškame mano vertime antroji JAV Konstitucijos pataisa skambėtų šitaip: „Kadangi kaip reikiant tvarkoma milicija yra būtina laisvos valstijos saugumui, piliečių teisė turėti ir nešioti ginklą negali būti varžoma.” Birželio 27 d. „Chicago Tribune” vedamasis beveik pašiepiančiai siūlo atšaukti šią pataisą ir ten pat pripažįsta, kad realiai mąstant to negreit sulauksime. Vedamajame toliau ironizuojama, kad „Konstitucijos tėvai”, nors ir labai išmintingi, turėję pasiieškoti apsukresnio pataisos redaktoriaus, kuris būtų paprastai nubraukęs pirmuosius dešimt pataisos įžanginių žodžių, taip išvengdamas pataisos dviprasmiškumo ir du šimtus metų besitęsiančių debatų. Jei „tėvai” taip būtų padarę, būtų aišku, kad jie norėjo pripažinti piliečiui teisę turėti šaunamąjį ginklą. Taip nebuvo padaryta, todėl, pagal vedamojo autorių nuomonę, tokia teisė ir neegzistuoja.

Bet penki „visažinančio” AT nariai birželio 26 d. faktiškai nutarė tuos dešimt žodžių ištrinti, tokiu savo veiksmu pažeisdami valstijų ar savivaldybių įstatymų leidėjų teises apsaugoti savo piliečius. Daugumos nuomonę išreikšti buvo pavesta AT teisėjui Antonin Scalia, kuris savo ir su juo balsavusių kitų keturių teisėjų ilgame 11 puslapių bylos išdėstyme ir sprendime vis dėlto pripažino, kad ,,antroji pataisa” nėra neribota. Valstijų ir vietinėms valdžioms buvo palikta teisė varžyti piliečių teises nešioti užslėptus ginklus viešai arba valdžios bei mokyklų pastatuose. Teisė tvarkyti šaunamųjų ginklų prekybą irgi palikta valstijoms. Joms buvo palikta ir teisė uždrausti „pavojingus” ginklus, neapibūdinant, kas yra pavojingi ginklai: kariniai šautuvai, kulkosvaidžiai, raketos, minosvaidžiai ir pan.?

Kai kurie „Chicago Tribune” skaitytojai savo laiškuose laikraščiui įvairiai išreiškė nusivylimą AT nutarimu. Adrian Whitman iš Iowa ironiškai rašo: ,,AT patvirtino mano konstitucinę teisę būti peršautam, gal ir negyvai, kokio nors puskvailio, kuris naudojasi savo teise nešioti ginklą ir jį panaudoti kaip jam užeina.” Steve Herr iš Čikagos taip ironizuoja: „Aš nieko prieš pilietį, kuris turi šaunamąjį ginklą ar net kelis, bet jis turi man įrodyti esąs ‘kaip reikiant tvarkomos milicijos’ narys. Jei nesi, tai ir neturėk ginklo.”

Keturių teisėjų mažumai atstovaujantis John Paul Stevens savo argumentuose daugiau dėmesio kreipia į Konstitucijos ir jos pataisų istoriją ir į pradinį „milicijos” apibrėžimą. Nors argumentai ir svarūs ir kai kur sunkiai nuginčijami, jie praktiškai beverčiai, nes penki teisėjai su jais nesutiko.

Dabartinio AT teisėjai yra gana pažengusio amžiaus: John Paul Stevens – 88 metų, Ruth Bader Ginsburg – 75, David Souter – 68 ir pan. Aštuoni vyrai ir viena moteris, visi – baltieji. Lapkričio mėnesį išrinktam naujam Amerikos prezidentui greičiausiai neteks ilgai laukti, kol jis turės progą siūlyti kandidatus į AT pensijon išeisiančių teisėjų vietas. Gal todėl balsuojant lapkričio 4 d. būtų verta pagalvoti ne tik, kuris kandidatas greičiau baigs karą Irake, kuris didins ar mažins pajamų mokesčius, bet ir kokius jis norėtų matyti naujus veidus Aukščiausiame Teisme, nuo ko labai priklausys, kaip gyvensime per ateinančius ketverius metus.