vilnius
Jono Kuprio nuotr.

Ar kiekviena patirtis yra vertinga?
Iš susitikimo su LGAVO ,,Sugrįžus” nariais

Loreta Timukienė

,,Emigracija”, ,,reemigracija”, ,,adaptacija”, ,,agitacija” – pastaraisiais metais tokiais populiariais tapę žodžiai ne kartą skambėjo liepos 13 d. Čikagos priemiestyje Lemont, IL įsikūrusioje ,,Two Rivers” kavinėje vykusio susitikimo metu. Į susitikimą LGAVO (lietuvių, gyvenusių Amerikoje, visuomeninė organizacija) ,,Sugrįžus” nariai atvyko iš Los Angeles, kur dalyvavo liepos 6 d. ten vykusioje šokių šventėje. Be Čikagos jie ketina aplankyti dar keletą JAV miestų, kur susitiks su ten įsikūrusiais lietuviais. Su negausiai susirinkusiais tautiečiais bendravo organizacijos prezidentas ir valdybos pirmininkas, Vilniaus Biotechnologijos instituto biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vadovas dr. Daumantas Matulis ir bendradarbiavimo ir ryšių su visuomene koordinatorė Giedrė Ieva Šipailaitė. Renginio metu netrūko ne tik kalbų apie gražius ,,sugrįžėlių” tikslus, bet ir kandžių pastabų, pasigirdusių iš pokalbio dalyvių lūpų.

Atvyko ne agituoti

Kaip renginio pradžioje sakė Marie Curie reintegracijos, Teliasoneros projekto „Kryptis – namo” stipendiantas D. Matulis, šio susitikimo tikslas – noras pasidalinti savo grįžimo namo patirtimi ir pasikalbėti apie tai, kas ,,skauda” lietuvių išeiviams, gyvenantiems Jungtinėse Valstijose. V. Adamkaus visuomeninis patarėjas emigracijos klausimais pažadėjo susitikimų metu išgirstus pasiūlymus, rūpimus klausimus perduoti prezidentui ir Seimui. Viceprezidentė G. Šipailaitė pristatė organizaciją, įvardijo jos misiją ir viziją, papasakojo apie nuveiktus darbus. LGAVO nariai ne kartą pabrėžė, kad jie atvyko į susitikimą ne agituoti, o pasidalinti savo patirtimi. Susitikimo dalyviai išgirdo ,,sugrįžėlių” pasakojamas istorijas apie savo kelią atgal į gimtinę. Pasmalsauta, kas juos vis dėlto parviliojo namo. Viena moteris pabandė įvardyti tas priežastis – nelegalus statusas ir geras uždarbis. ,,Sugrįžėliai” vardijo ir kilnesnius savo grįžimo gimtinėn tikslus – savęs įgyvendinimo galimybes, vaikų lietuviškumo ugdymą, trauką sugrįžti į savą aplinką.

Į kai kuriuos klausimus atsakymų nesulaukta

Tačiau pokalbio metu vėl ir vėl buvo grįžtama prie žemiškų dalykų. Gal ir viliojančiai atrodo buvusio JAV LB Philadelphia apylinkės pirmininko D. Matulio išvardytos gėrybės, kurias jis turi Lietuvoje – naujas automobilis, neseniai pastatytas namas, gana nemažos iš Europos Sąjungos gaunamos lėšos. Bet ne vienam susitikimo dalyviui kilo klausimai: ,,Ar gali to tikėtis kiekvienas sugrįžęs lietuvis? Gal toks gyvenimas laukia tik elito atstovų?” LGAVO nariai bandė įrodyti, kad taip nėra, vis dėlto jų kalbos apie gražius savo veiklos tikslus vienai susitikimo dalyvei priminė sovietmečiu vykusią komjaunuolišką agitaciją. Buvo ir tokių, kuriems rūpėjo gana konkretūs klausimai, su kuriais susiduriama nusprendus grįžti atgal į Lietuvą. Gal šie žmonės – būsimi ,,sugrįžėliai”? Ne vienas susitikimo dalyvis pasigedo konkrečių skaičių. ,,Kiek iš organizacijos narių yra JAV piliečių?”, ,,Kiek lietuvių organizacija parviliojo sugrįžti?” – atsakymų į šiuos klausimus nebuvo išgirsta.

Politikoje dalyvauti neketina

LGAVO krikštatėviu vadinamas Mindaugas Kazlauskas, kuriam mintis įkurti organizaciją kilo 2005 metais, nusprendus grįžti į Lietuvą. Jis yra prisipažinęs, kad ir koks stiprus bebūdamas jis tuomet su baime galvojo apie grįžimą atgal į gimtinę. M. Kazlauskas Lietuvoje surado ne vieną bendramintį ir 2006 metų rugpjūtį jie įkūrė LGAVO. Į pirmą susitikimą susirinko 19 žmonių. Oficialiai organizacija buvo įkurta 2007 metų vasario mėnesį. Šiuo metu joje yra apie 200 narių.
LGAVO vicepirmininkė sakė, kad organizacijos nariai ieško partnerių, draugų. Juos vienija noras pasidalinti savo patirtimi, siekis padėti grįžtantiems. ,,Sugrįžėliai” palaiko ryšius su Lietuvių grįžimo į Tėvynę centru, Lietuvių išeivijos institutu. Vilniaus savivaldybei pristatytas projektas, kuris padės keliauti, dalintis patirtimi. Organizacijos narių kelionių tikslas – parodyti, kad Lietuva galvoja apie emigrantus ir išgirsti, kokia Lietuva negrįžusių akimis. ,,Sugrįžėliai” lanko našlaičius, ligoniukus, rengia talkas. Yra sukurtas filmas apie LGAVO veiklą. Organizacijos nariai buvo susitikę su Jungtinių Valstijų ambasadoriumi John A. Cloud, kuris tapo organizacijos garbės nariu.
G. Šipailaitė sakė, jog įvairios partijos kviečia ,,sugrįžėlius” į susirinkimus, bando įtraukti į politiką, bet moteris tikino, kad LGAVO nariai dalyvauti politikoje neketina. Organizacijai padeda gyvuoti renkamas nario mokestis ir didelis žmonių entuziazmas. ,,Sugrįžėliai” pasidžiaugė, kad juos 1,000 dolerių parėmė Lietuvių Fondas, o TMID (Tautinių mažumų ir išeivijos departamentas) skyrė 1,000 litų. Šios lėšos leido atnaujinti internetinę svetainę, kur galima diskutuoti, rasti informaciją apie įsidarbinimą.
Išklausę pasakojimo apie organizacijos veiklą, susitikimo dalyviai buvo gana kritiški. Viena moteris sakė: ,,Man jūs truputį juokingi. Tiek daug prirašėt, kad sau būtumėte reikšmingi.”

Lietuvoje – baltos varnos

G. Šipailaitė sakė, kad jie vis dėlto jaučiasi esantys artimesni Amerikoje gyvenantiems tautiečiams. Lietuvoje ,,sugrįžėlius” laiko baltomis varnomis, platinančiomis optimizmo virusą. Nepaisant to, moters įsitikinimu, jiems yra svarbu, jog ieškantys žmonės rastų atsakymus į juos kamuojančius klausimus. Juolab kad tokių žmonių daugėja. G. Šipailaitė įsitikinusi, kad sugrįžtantys žmonės parsiveža ir vertingą patirtį, kuri subrandina stiprią asmenybę. Moteris Amerikoje praleistus metus prisimena kaip gražų laikotarpį. Simbolišku sutapimu G. Šipailaitė pavadino tai, kad ji prieš išvykdama iš JAV kartu su ,,Suktinio” šokėjais dalyvavo Tautinių šokių šventėje, o dabar vėl teko šokti šventėje, tik šįkart – kartu su ,,sugrįžėliais”. ,,Anksčiau aš maniau, kad nėra skirtumo, kur gyventi. Gyvenimas svetur išgrynina tai, kas žmogui yra svarbu. Būdama toli nuo savo šaknų susimąstydavau, kaip aš jausiuosi, kai mano vaikai nebekalbės lietuviškai, nežinos, kas yra tėvynė. Nesiginčiju, kad Amerikoje yra morališkai, psichologiškai lengviau gyventi, tačiau savirealizacijai geresnės sąlygos yra Lietuvoje”, – savo patirtimi dalijosi G. Šipailaitė. LGAVO viceprezidentė išskyrė dvi grįžtančių kategorijas: vieni, kurie grįžta dėl ekonominių reikalų, kiti grįžta neįgyvendinę savo sumanymų, neradę savo nišos svetur.

Išgirsta ir apie verslą Lietuvoje

Apie verslo ir gyvenimo sąlygas Lietuvoje papasakojo Arūnas Ivanauskas, kuris kartu su ,,sugrįžėliais” dalyvavo šokių šventėje Los Angeles Jis pirmą kartą lankosi JAV, todėl prisipažino galintis papasakoti tik apie gyvenimą Lietuvoje. A. Ivanauskas vadovauja privačiai įmonei, kurioje darbuotojams mokamas atlyginimas nuo 1,000 iki 7,000 litų. Verslininkas pasidžiaugė, kad Lietuvoje gerėja verslo sąlygos, keičiasi valdininkų požiūris į privatų verslą. Jis teigė, kad nemažai užsienyje dirbusių pažįstamų grįžo į Lietuvą. Paklaustas apie mafiją, A. Ivanauskas atsakė, kad mafijos Lietuvoje nebėra
Susitikimo pabaigoje buvo duotas patarimas: ,,Paklauskite savęs, kur jums gera, ir tada rasite atsakymus į kitus klausimus.” Tokiu atveju norisi retoriškai paklausti: ,,O ar man reikalinga kitų patirtis?”
(07-18-08)