PLB ir PLJS vadovų suvažiavimo svečiai (iš k.): vyskupas Arūnas Poniškaitis, Seimo pirm. Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis. Edvardo Vickun nuotr.

Vilniuje buvo susirinkę pasaulio lietuvių bendruomenių vadovai

AUDRONĖ V. ŠKIUDAITĖ
Specialiai ,,Draugui” iš Lietuvos

Liepos 29–30 d. Vilniuje, Seimo Konstitucijos salėje, posėdžiavo iš 24 šalių suvažiavę Pasaulio Lietuvių Bendruomenės (PLB) ir Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) vadovai (iš viso šiuo metu yra 41 krašto bendruomenė, dar buriasi lietuviai Egipte, Izraelyje ir Meksikoje). Pasaulio lietuvius pagerbė ir kalbėjo LR Seimo pirmininkė Irena Degutienė, užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis, Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, šio departamento darbuotojai. Su invokacija į pasaulio lietuvius kreipėsi naujasis Lietuvos vyskupas Arūnas Poniškaitis.

Dvi dienos praėjo įtemptai kalbant, o temos buvo labai racionalios: Ko mes pageidaujame iš Lietuvos (pirmininkavo Petras Maksimavičius, Lenkija). Prelegentai: Jūratė Carpersen (Šveicarija), Petras Maksimavičius, Antanas Rasiulis (Rusija), Gintaras Ručys (Vokietija) ir Angonita Wallis (Australija).

Kokių rūpesčių turi kraštų lietuvių bendruomenės (pirm. Dalia Henke, Vokietija). Prelegentai: Dalia Henke, Joana Kuraitė Lasienė (Kanada), Vitalija Kolesnikova (Baltarusija), Ruben Jose Repšys (Argentina) ir Gintautas Želvys (Rusija).

Kodėl neįtraukiame daugiau užsienio lietuvių į mūsų veiklą? Kas turi būti daroma siekiant pritraukti daugiau žmonių į Bendruomenės veiklą ir renginius? (pirm. Angelė Vaičiūnienė, Kanada). Prelegentai: Vytautas Maciūnas (JAV), Kęstas Pikūnas (PLJS, Jungtinė Karalystė), Ruben Jose Repšys (Argentina), Angelė Vaičiūnienė.

Kokios pagalbos reikia kraštų bendruomenėms dėl archyvų? – tema, kurią gvildeno Ramūnas Kondratas (JAV). Tai buvo pirmosios dienos temos. Po pranešimų vyko pasisakymai ir diskusijos.

Liepos 30 d. svarstybų temos:

Ko kraštų lietuvių bendruomenės pageidauja iš PLB? (pirm. Antanas Rasiulis, Rusija). Prelegentai: Irena Gasperavičiūtė (Lenkija), Birutė Liuorytė Gambus (Prancūzija), Inga Minelgaitė (Islandija), Antanas Rasiulis, Jose Ruben Repšys (Argentina) ir Angonita Wallis (Australija).

Kaip išlaikyti „Pasaulio lietuvio” žurnalą ir kaip jį platinti? (pirm. Aurelija Norienė, Belgija). Prelegentai: Regina Narušienė (JAV), Aurelija Norienė ir Audronė Škiudaitė („Pasaulio lietuvio” redaktorė, Lietuva).

Ko PLB pageidauja iš kraštų LB? (pirm. Regina Narušienė). Prelegentai: Jūratė Caspersen (švietimas), Kęstas Pikūnas (jaunimas ir sportas), Petras Maksimavičius (specialūs projektai ir organizaciniai reikalai), Regina Narušienė (visuomeniniai reikalai ir finansai, kultūra), Aurelija Norienė (informacija ir PLB įvaizdis) ir prelatas Edmundas Putrimas (sielovada).

Antrajai dienai baigiantis buvo priimtos rezoliucijos: dėl geresnio PLB ir Lietuvos bendradarbiavimo; dėl balsavimo elektroniniu būdu parėmimo; dėl archyvų tvarkymui reikalingų nuostatų paruošimo; dėl PLB valdybos ir kraštų bendruomenių ryšių pagerinimo; dėl „Pasaulio lietuvio” žurnalo popierinės versijos leidimo pratęsimo; dėl Lietuvos pilietybės išlaikymo. Jaunimas pasiūlė ir suvažiavimas įtraukė rekomendacijas: dėl alternatyvių finansų paieškos būdų kreipiantis į privatų verslą, nepasikliaujant vien Lietuvos pagalba; paremti Pasaulio lietuvių jaunimo kongresą, kuris 2013 m. vyks Jungtinėje Karalystėje ir kt.
Reikia pastebėti, kad pasaulio lietuvija labai atjaunėjo – tarp PLB vadovų suvažiavime buvo matyti daug jaunų, naujų veidų, jaunimas diskusijose buvo labai aktyvus. Apšnekėta daugelis dalykų, diskusijos viena tema vyko po keletą valandų.

* * *

Šiandien paskelbsime mintis iš pasisakymų tik pirmuoju klausimu: ko pasaulio lietuviai pageidauja iš Lietuvos? Detalesnį kitų temų svarstymą atidėsime netolimai ateičiai.

Viešnia, LR Seimo pirmininkė I. Degutienė, sveikindama suvažiavimo dalyvius, dalijosi nerimu dėl didelės emigracijos Lietuvoje: „Emigracija Lietuvoje yra viena skaudžiausių temų”, – sakė ji. O kaip rodo pastarojo meto statistika, emigracija iš Lietuvos šiuo metu yra didžiausia Europoje. „Skaudu, – sakė I. Degutienė, – bet jeigu žmonės turi daugiau galimybių rinktis, yra gerai; ir ta galimybė atsirado tik Lietuvai atkūrus nepriklausomybę. Lietuvos valstybė turi sudaryti sąlygas grįžti tiems, kurie nori grįžti. Tai ne tik valdžios, bet ir PLB garbės reikalas.”

Seimo pirmininkė kalbėjo ir pasaulio lietuvijos labai aktyviai keliama pilietybės išlaikymo tema. Ji pranešė, kad senojo Pilietybės įstatymo galiojimas pratęstas iki 2011 metų, o naujasis, pradėtas svarstyti praėjusį pavasarį, atidėtas rudeniui, nes nespėta prieiti prie vieningos nuomonės. Seimo pirmininkė pažadėjo, kad šio įstatymo svarstymą ji įtrauks į pirmųjų posėdžių dienotvarkę, kai Seimas pradės rudens sesiją rugsėjo pradžioje. I. Degutienės nuomone, jau prieš keletą metų buvo reikalingas referendumas tuo klausimu, siekiant pakeisti Konstituciją, taip šis klausimas jau būtų buvęs išspręstas. Anot jos, dabar koks įstatymo variantas bebūtų priimtas, jis vis tiek prieštarautų Konstitucijai.

Užsienio reikalų ministras A. Ažubalis pradėjo nuo JAV prezidento John Kennedy pasakytos minties ir sakė: „Negalima klausti, ką man gali duoti Lietuva; klausimą reikia kelti: ką aš galiu duoti Lietuvai”. Ši mintis sujaudino į tribūną išėjusią Šveicarijos LB pirmininkę Jūratę Caspersen, kuri pasakė, jog ji vis dėlto drįsta kelti tokį klausimą. Bet tai nėra reikalavimas, kalba eina ne apie pinigus. Tai – priekaištai nepakankamai skiriant dėmesio išeivijai. Prelegentės nuomone, buvo sunaikintos visos įstaigos Lietuvoje, dirbusios su išeivija.

Anot Petro Maksimavičiaus iš Lenkijos, pasaulio lietuviai reikalauja teisingumo, spartaus Lietuvos valstybės vystymo, moderninimo, saugumo stiprinimo. O kad lietuviai netenka Lietuvos pilietybės, nukenčia ne tik žmogus, bet ir valstybė.

Anot Rusijos LB, Krasnojarsko krašto pirmininko Antano Rasiulio, Sibiro lietuviai nieko nereikalauja iš Lietuvos, jie patys duoda – o tai yra genofondas, kuris į Lietuvą ateina per „Lietuvių namus” – gimnaziją, kur mokosi lietuvių kilmės vaikai ir iš Sibiro. Tik gaila, kad Lietuvoje pasilieka ne visi vaikai – jie nespėja prisitaikyti Lietuvoje ir baigę mokyklą grįžta į Sibirą, o kai kurie patraukia toliau į Vakarus.

Ir Australijos LB pirmininkė Angonita Wallis sakė, kad jos krašto lietuviai iš Lietuvos nieko nereikalauja: jie pripratę patys duoti Lietuvai. Sudėtingesnis klausimas: ar užsienio lietuviai reikalingi Lietuvai? Į šį klausimą pati kalbėtoja atsakė: tikriausiai ne. Kitas dalykas, jos nuomone, užsienio lietuviams gėda dėl kai kurių Lietuvos pareigūnų veiksmų, o Lietuvos pilietybės atėmimas yra nesuprantamas dalykas. Australijos lietuviai taip pat priekaištauja Lietuvos valstybei dėl to, kad krašte nėra nė vieno garbės konsulo; artimiausia atstovybė yra Japonijoje; lietuviai yra nepatenkinti, kad jie neturi lietuvio kunigo; jie pageidautų, kad jų jaunimas būtų kviečiamas į Lietuvą stažuotėms, kitomis progomis, kad geriau pažintų Lietuvą, ją suprastų ir pamiltų.

Anot Gintaro Ručio iš Vokietijos, tikėtis galima tik iš savęs paties. „Lietuvą be sienų kurkime mes patys, – sakė jis. – O kas valstybėje turėtų tvarkyti užsienio lietuvių reikalus, tai pačios Lietuvos reikalas.”

Aurelija Noris iš Belgijos patarė Lietuvos netapatinti su vyriausybe. Jos nuomone, pasaulio lietuvių organizacijai neetiška ir nesolidaru tikėtis iš Lietuvos finansinės pagalbos. „Ko labiausiai galime tikėtis – ekonomikos, švietimo gerinimo valstybėje, pilietinės visuomenės augimo. Reikia remtis savo pačių energija ir ištekliais”, – sakė ji. Aurelija pageidavo, kad užsienio lietuviams būtų teikiamos žinios ir ekspertizė, kad tęstųsi seminarai švietimo darbuotojams. Užsienyje reikalingos išlyginamosios klasės, nes vaikų lietuvių kalbos vartojimo lygis yra skirtingas. Aurelija mano, kad užsienio lietuviai per mažai kalba apie save ir savo gerus darbus Lietuvos žiniasklaidoje, gal todėl tiek daug tarpusavio nesupratimo. Reikia daug daugiau rašyti į Lietuvos leidinius, tuo labiau, kad elektroninė žiniasklaida noriai spausdina išeivių straipsnius. Taip pat reikia daug aktyviau apie savo veiklą rašyti „Pasaulio lietuvio” žurnalui.

Ir Vytas Maciūnas iš JAV pritarė, kad svarbiausia būtų Lietuvą matyti modernią ir turtingą valstybę ir dėmesio reikalauti ne išeivijai, bet Lietuvai.

Ernesta Žukauskaitė, Portugalijos krašto lietuvių vadovė, Lietuvos visuomenėje mato dar daug ksenofobijos ir pavydo: „Reiktų šviesti pačią Lietuvos visuomenę”, – sakė ji. Jos nuomone, Lietuvos lietuviai išvykusiems į užsienį pavydi, todėl yra tokie negeranoriški, bet ji tikisi, kad visuomenė augs ir apsivalys nuo šių ydų.

PLB ir PLJS vadovų suvažiavimo metu veikė nuo praėjusio rudens po Lietuvą keliaujanti paroda, pasakojanti apie pasaulio lietuvių istoriją. Suvažiavimo dalyviai aplankė Valdovų rūmus, surengė spaudos konferenciją.

Suvažiavimą rengė PLB atstovybė Lietuvoje (atstovė Vida Bandis, administratorė Virginija Grybaitė), talkinant Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentui.


Dalis PLB valdybos suvažiavime prie Lietuvos ir PLB vėliavos: (priekyje iš k.): Jūratė Caspersen (Šveicarija), Angelė Vaičiūnienė (Kanada), PLB valdybos pirm. Regina Narušienė, Dalia Henke (Vokietija), Vitalija Kolesnikova (Baltarusija); antroje eilėje: Antanas Rasiulis (Rusija), prel. Edmundas Putrimas, PLB atstovė Lietuvoje Vida Bandis, Petras Maksimavičius (Lenkija), Kęstas Pikūnas ir Kazachstano lietuvių atstovas Vitalijus Tvarijonas.