2012 metų EHU abiturientai.

EHU: Lietuvos, ir ne tik jos, reikalas


DALIA CIDZIKAITĖ

Europos humanitarinis universitetas (EHU) yra ypatinga aukštoji mokykla – jau septynerius metus ji veikia egzilyje. 1992 m. Baltarusijoje įkurtoje, tačiau dėl šalies vadovybės spaudimo 2005 m. į Lietuvos sostinę Vilnių perkeltoje aukštojoje mokykloje šiuo metu mo-kosi apie 1,800 studentų, kurių dauguma yra Baltarusijos piliečiai. Jau beveik metus prorektoriaus pareigas šiame universitete eina JAV lietuvis dr. Darius Udrys.

Dr. Udrys, EHU atsakingas už plėtrą, ryšius, santykius su absolventais, sako, jog apie galimybę apsigyventi Lietuvoje jis galvojo jau seniai. Sužinojęs, kad dabartiniam Baltarusijos jaunimui yra atimta akademinė laisvė ir galimybė gauti kokybišką aukštąjį mokslą, jis nusprendė, jog atėjo metas vykti ten, kur kovojama už demokratišką ir pilietišką Europos ateitį. ,,Noriu prisidėti prie šio svarbaus projekto, kuris suteikia jauniems žmonėms tai, ko jų šalies vyriausybė nenori duoti, – apie savo apsisprendimą palikti darbą California valstijoje ir apsigyventi Vilniuje pasakoja dr. Udrys. – EHU plėtros projektas vienija švietimą, demokratizaciją ir plėtrą – tai sritys, kuriose turiu patirties ir galiu prasmingai prisidėti.”

Pasak praėjusį rudenį EHU pradėjusio dirbti politologijos mokslų daktaro laipsnį turinčio Udrio, jį ypač sudomino tai, jog EHU yra reikšmingas transatlantinis projektas, kurį remia ne tik Europos šalių vyriausybės, Šiaurės šalių Ministrų taryba ir Europos Komisija, bet ir Jungtinių Valstijų vyriausybė bei tokie fondai kaip ,,Carnegie Corporation of New York”, ,,MacArthur Foundation” ir kiti.

Konkrečią Amerikos paramą universitetui liudija šių metų birželio mėnesį žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia, jog JAV ir toliau įsipareigoja remti EHU bei per artimiausius trejus metus šiai aukštajai mokyklai numato skirti 1 mln. JAV dol. (nuo 2001 m. Amerika EHU skyrė 3,5 mln. JAV dol.).

2004 m. uždarytas privatus, pelno nesiekiantis laisvųjų menų universitetas EHU nuėjo nelengvą kelią. Kai ši aukštoji mokykla buvo netikėtai uždaryta, EHU rektorius buvo išvykęs į užsienį, nuo to laiko jis nebuvo grįžęs į Baltarusiją, studentai prarado studijų vietas, dėstytojai buvo išsklaidyti, infrastruktūra išardyta, o turtas – nusavintas. Dr. Udrys pasakoja, jog, EHU persikėlus į Vilnių, universitetą, galima sakyti, teko atkurti nuo pagrindų. ,,Tai, kad universitetui pavyko įveikti tokius sunkumus ir vėl atsistoti ant kojų – didžiulis bei didvyriškas pasiekimas, kuris krizės metu atrodė neįmanomas”, – įsitikinęs jis.

Šiandien, EHU prorektoriaus nuomone, universitetas susiduria su keliais iššūkiais: jis ir toliau turi gerinti mokslo kokybę, kelti dėstytojų lygį, tobulinti švietimo programas, labiau skatinti mokslinę veiklą, taip pat artėti prie savo pagrindinio tikslo – suteikti jauniems žmonėms aukštąjį išsilavinimą pagal liberaliųjų menų (,,liberal arts”) modelį.

Dr. Udrio vadovaujamo skyriaus pagrindinė užduotis yra rasti naujų rėmėjų, kad universitetas nepriklausytų vien nuo vyriausybių ir kelių fondų finansinės paramos. Pasak prorektoriaus, didesnė parama leistų suteikti studentams daugiau stipendijų, samdyti ne tik vietos, bet ir kitų šalių profesorius, kelti dėstytojų kvalifikaciją bei remti mokslinius tyrimus ir kitokius švietimo projektus – rinkimų stebėtojų apmokymus, žiniasklaidos ir dizaino laboratorijas, nuotolinius kursus (du trečdaliai EHU studentų studijuoja nuotoliniu būdu, gyvendami Baltarusijoje), studijų centrus ir pan. Paramą dr. Udrio skyrius stengiasi didinti burdamas rėmėjus ten, kur yra stipriausi pažinčių tinklai: Vokietijoje, Švedijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. JAV lietuvis pasidžiaugė, jog Washington, DC yra įkurta rėmėjų universiteto grupė ,,Friends of EHU” (www.ehufriends. org), kuri buria žmones, palaikančius EHU.

Paklaustas, ko tenka mokytis naujoje vietoje, dr. Udrys sako, jog galbūt įdomiausias iššūkis jam yra rasti pusiausvyrą tarp vakarietiško vadovavimo stiliaus ir vietinės darbo bei bendravimo kultūros. Pasak jo, tai reikalauja daug kantrybės, atidumo, lankstumo, supratimo ir komunikacijos, retkarčiais – ir griežtumo bei tvirtumo. ,,Tačiau stengiuosi lanką lenkti taip, kad jis nelūžtų”, – sako jis.

Kaip ir kiekvienoje aukštojoje mokykloje, taip ir EHU geriausias atspindys yra jo studentai. ,,Tai yra jauni žmonės, kuriuos padėtis verčia subręsti greičiau nei šiomis dienomis įprasta”, – pastebi dr. Udrys. EHU studentams lankyti šį universitetą yra rizikingas sprendimas – vis pasitaiko atvejų, kai Baltarusijos vyriausybė juos bando užverbuoti, daro kratas jų namuose, gąsdina, ragina apleisti studijas Vilniuje ir grįžti studijuoti į universitetus Baltarusijoje.

Kol kas Baltarusijoje mokymosi sąlygos aukštosiose mokyklose yra prastos. EHU prorektorius plėtrai pastebi, jog šiandien Baltarusijos vyriausybė, užuot suteikusi galimybę jauniems žmonėms lavinti savo kūrybiškumą ir sugebėjimus, bando ,,plauti jų smegenis” ir paversti juos paklusniais pavaldiniais. Baltarusijoje visi universitetai yra tiesiogiai pavaldūs vyriausybei, todėl studentai dėl savo politinės veiklos ir kritiškų pažiūrų yra šalinami iš aukštųjų mokyklų. ,,EU Observer” teigimu, nuo 2006 m. tokių atvejų būta per 700. Tad Lietuva studentams, siekiantiems gauti kitokį išsilavinimą ir susikurti sau kitokią ateitį, suteikia galimybes laisvai tobulėti.

Neseniai tinklalapyje Belarusdigest.com pasirodžiusiame straipsnyje ,,EHU: Belarusian University in Exile or for Exile?” abejojama, ar šiuo metu (ir dar kurį laiką) Baltarusijai reikės tokių žmonių kaip EHU besimokantys ar jau studijas šioje aukštojoje mokykloje baigę studentai. Pasak straipsnio, jiems bus sunku rasti jų išsilavinimą ir ambicijas atitinkančius darbus Baltarusijoje. Dr. Udrio nuomone, mokslas ir išsilavinimas visada turi vertę, tiesa, ne visada lengva pamatuoti ją. ,,Bet ir nežinodami, kokia bus jo vertė ar nauda, vis vien mokomės tokių dalykų kaip matematika, rašyba, kalbos, istorija. Esmė – mokytis mąstyti, kurti, veikti”, – įsitikinęs prorektorius.

Jis prisipažįsta, jog pats būdamas EHU studentu negalėtų pasakyti, ar ryžtųsi šiuo metu grįžti į Baltarusiją, nes padėtis ten yra be galo sudėtinga, ir ne tik EHU absolventams: persekiojami aktyvūs žmonės, baudžiami kritiškai mąstantys; kas neprisitaiko, tam nesuteikiamos galimybės studijuoti, nekalbant jau apie tai, jog neskatinamas kūrybiškumas, nuo kurio priklauso visuomenės pažanga. ,,Negalėčiau jaunam žmogui šiuo metu liepti grįžti į tėvynę, ir ne mūsų vieta nurodinėti, ką veikti baigus studijas”, – sako dr. Udrys.

Tačiau jis ragina neprarasti vilties – EHU padeda jauniems baltarusiams neprarasti ryšio su tautiečiais ir daryti tai, kas įmanoma ten, kur sąlygos leidžia. JAV lietuvis sako, jog, kalbėdamas su EHU studentais, jis dažnai prisimena Lietuvos patriarchą Joną Basanavičių, kuris didesnę savo gyvenimo dalį, įskaitant studijas bei profesinę veiklą, praleido užsienyje, tačiau lemiamu metu sugrįžo ir veiksmingai prisidėjo prie Lietuvos atgimimo.

,,Būdamas Minske kalbėjau su jaunais baltarusiais, kurie nestudijuoja EHU, – prisimena dr. Udrys. – Dauguma jų savo šalyje nemato sau ateities ir nori išvažiuoti. Kita vertus, viena mūsų nuotolinių programų dalyvė neseniai pasakė, kad jei ne EHU kursai, ji iš Baltarusijos pabėgtų.”

EHU prorektorius mano, jog svarbiausias klausimas šiandien yra, kokias galimybes jo universitetas, jį priglaudusi Lietuva bei rėmėjai gali suteikti Baltarusijos jaunimui lavintis ir ar tos galimybės skatins juos palaikyti ryšį su savo tėvyne ir tautiečiais. Dr. Udrys įsitikinęs, jog studijos EHU, kur studentai susipažįsta su kitais panašiai mąstančiais ir panašius tikslus turinčiais tautiečiais, kur skiriamas konkretus dėmesys Baltarusijai ir kur jie, būdami prie pat Baltarusijos, palaiko su ten gyvenančiais tautiečiais glaudų ryšį, tikrai labiau paskatins jų pilietiškumą ir tautiškumą nei išsibarstymas po įvairias kitas šalis. ,,Kaip ne vienas jų man sako, EHU – pirma vieta, kurioje jie jaučiasi gerbiami kaip baltarusiai”, – apie savo auklėtinius sako dr. Udrys.

Dr. Udrys didžiuojasi, jog jo atstovaujamas universitetas, šiais metais atšventęs 20-metį, yra vienas svarbiausių Lietuvos tarptautinių projektų ir viena iš nedaugelio sėkmingų istorijų, kurių tikslas – gerinti padėtį Baltarusijoje. ,,Kaip žinia, – pastebi jis, – Lietuva nėra politiškai galinga valstybė, tačiau, vadovaudama tokiam projektui, ji tampa pirmaujančia savo regione.” Dr. Udrio nuomone, Lietuvos sprendimas priglausti EHU labai gražiai siejasi su ilgaamže Lietuvos ir Baltarusijos bendra istorija.

Daugiau apie EHU rasite internete: www. ehu.lt ir http://www. youtube.com/watch?v= Z_ZvOqpVrDY


EHU atstovų grupė Washington, DC, 2012 metais.


EHU 20-mečio programą veda dr. Darius Udrys ir Tatsiana Babich, EHU studentų reikalų koordinatorė.