Jono Pauliaus II Santarvės rūmų maketas.
Svajone, nepražūk
KAN. DR. ROBERTAS PUKENIS
Bestudijuojant Romoje, man kilo mintis pastatyti Lietuvoje
šventovę, kuri būtų tarsi paminklas visai Tėvynei. Tai –
Jono Pauliaus II Santarvės rūmai. Ši svajonė jau nuėjo ilgą
kelią, įveikdama visas kliūtis.
Jono Pauliaus II mokslas, jo skleista meilės civilizacija, kad visų
religijų, konfesijų žmonės sutartų ir dėl religijos niekada nekiltų
karai, Šv. Tėvo asmenybė, ryšys su lietuvių tauta —
visa tai mane sužavėjo. Mane užvaldė mintis, kaip nors įamžinti
Didžiojo Popiežiaus atminimą. O čia dar ir Lietuvos žmonių menas,
tikėjimas bei likimas, išreikštas Rūpintojėlio veide.
Šiandien mums reikia ne pastatų sienų, o gyvomis sielomis
užpildyti esamas bažnyčias. Tai aš ir pabandysiu daryti naujai.
• • •
Mane net du kartus buvo priėmęs tuometinis popiežiaus sekretorius,
arkivyskupas Stanislao Dzivisz, dabartinis Krokuvos kardinolas. Jis
palaimino projektą ir net davė pradžiai 10,000 eurų ir 10,000 dol.
Esame be galo dėkingi už moralinę ir finansinę paramą. Lig šiol
tebepalaikau su keliais hierarchais ryšį, informuodamas apie
padėtį.
Panevėžyje jau yra išskirtas nuomos pagrindu 99 metams 1,5 ha
žemės sklypas gražioje vietoje, miesto parke, ant Nevėžio upės kranto,
Parko gatvėje (šalia aikštelės apsisukti autobusams).
Kadaise, dar vyskupui J. Preikšui esant ordinaru, valdžios buvo
prašoma išskirti žemės sklypą naujai bažnyčiai, nes
atstumas nuo katedros iki čia yra apie 3 km. Jau įkurta viešoji
įstaiga, kurią sudaro rusų dvasininkas, latvė, evangelikų reformatų
atstovas ir aš. Buvusi miesto valdžia įtraukė projektą į miesto
plėtros planą. Tad yra galimybė ieškoti lėšų Europos
Sąjungos fonduose (šiuo metu savivaldybėje rašomas
projektas). Suradau gerų architektų grupę ,,Nadruva”, kurios
vadovas yra K. Tomašėtis. Panevėžio vyskupas J. Kauneckas
pasirašė dekretą, kuris yra lyg ir įpareigojimas statyti naują
šventovę. Kol pastatysime, Jonas Paulius II bus paskelbtas
šventuoju.
Koks pastato turinys? Pirmiausia, Rūpintojėlio šventovė.
Kiekvieno skulptoriaus, nors po vieną geriausią kūrinį skirsime
šiai šventovei, taip išpuošdami
šventovę vien rūpintojėliais (po kiekviena skulptūra bus
pažymėtas tautodailininko vardas, pavardė, vietovė ir metai). Centre
rymos didžiausias iš visų rūpintojėlis, kryžius. Tai ir viskas,
kas būtina bažnyčiai. Ji turės ekumeninį bruožą, todėl altoriaus
sienoje privalo būti paskutinė vakarienė, ikona ir protestantų ženklai.
Trys krikščioniškos konfesijos, tarsi trys sesės, jungsis
simboliškai prie to paties altoriaus. Ko mums nesutarti, juk
Kristus yra mūsų visų mylimas Dievas.
Šv. Mišias užbaigus, švenčiausias sakramentas bus
nuneštas į koplyčią, kurioje vyks švenčiausio sakramento
adoracija. O už bažnyčios sienų, kitame korpuse, prasideda muziejinės
patalpos, kuriose visi daiktai bylos apie popiežius, šv. Sostą:
medaliai, paveikslai, statulos ir kiti meno dirbiniai. Jau turiu
šiek tiek surinkęs rodinių ir savo asmeninę didelę biblioteką
skirsiu Rūmams. Turėtų būti ir tautinių mažumų ir kitaip Dievą
garbinančių bendros muziejinės patalpos: latvių, karaimų, totorių,
rusų, lenkų, evangelikų reformatų ir liuteronų, atskiras holokausto
memorialinis kambarys. Koridoriuose, vedančiuose į biblioteką, bus
portretų galerija. Tai žmonių, nusipelniusių tautos kultūrai, mokslui
ar religijai, portretai arba nuotraukos, šalia to žmogaus
— biografija ir jo ir apie jį parašytos knygos, labai
tiktų patalpinti reikšmingesnius ar vertingesnius daiktus, pvz.,
apdovanojimus, nuotraukas, primenančias ypatingus įvykius ar asmenis ir
t. t.
Gavus rodinius, reikės tiksliai surašyti, kieno, kas ir kada
padovanojo ir siųsti man į Lietuvą (35248 Panevėžys, Panevėžio
vyskupijos kurija, Upytės g. 3, Lietuva). Tinka viskas, kas susiję su
lietuvybe, tikėjimu ir turi meninę vertę: žvakidės, rūpintojėliai,
statulos, senoviniai pinigai, paveikslai, bažnytiniai rūbai, vėliavos,
senovinės maldaknygės, knygos ir senoviniai buitiniai daiktai. Kai
šventovė bus pastatyta, o gal ir anksčiau, pasitarsime su
bendraminčiais dėl Rūmų teisinio statuso. Muziejus galės būti
globojamas miesto savivaldybės ir Kurijos arba Kultūros ministerijos ir
bažnytinės institucijos. Žodžiu, kad ir po mano mirties centras
klestėtų, o ne kažkas naikintų. Gaila, kad Bažnyčia dar nesugeba
apsisaugoti nuo anarchijos: vienas stato, o kitas – griauna.
Turiu svajonę gauti visą Algimanto Kezio kūrybą, kuri keliautų kaip
parodos po Lietuvą, o bazė išliktų Panevėžyje. (Jau keliolika
menininko albumų puikuojasi mano darbo kambarėlyje Čikagoje.) Argi
neteisinga mintis, troškimai, kad mūsų tautiečių kūryba sugrįžtų
į Tėvynę? Atsiliepkite, ir be mano kuklios iniciatyvos, kas nori
padovanoti valstybei. Pavyzdžiui, neseniai tapytojas Juozas Mieliulis
padovanojo 27 savo kūrybos paveikslus Lietuvos nacionalinei galerijai.
Vis dėlto mano sumanymas turės kitą, reikšmingesnę potekstę
– sakralinę, skirtą Jono Pauliaus II garbei, Tautų draugystei ir
religijų suartėjimui pažymėti.
• • •
Kokie yra etapai? Architektas turi sukurti labai gražų architektūrinį
ansamblį. Statyba vyks palaipsniui. Prasidės ji nuo Rūpintojėlio
šventovės. Projektas su statybos priežiūra kainuos apie 700,000
lt. Tačiau dar reikės pinigų elektrai, ventiliacijai, signalizacijai
įrengti. Taigi iš viso projektas kainuos iki 1 mln. lt. Čia ir
yra mūsų pradinė duobė. (Krizės metu netinka prašyti iš
Vyriausybės pinigų, kai mažinamos jau net pensijos.) Taupiai statant,
bažnyčią su dviem butais kunigams gali kainuoti apie 2 mln. litų.
Turėdami pinigų, toliau statysime bokštą, kuris tarnaus ir kaip
apžvalgos ratas. Kol architektas parengs projektą, praeis ir krizė.
Dabar vyksta paieškos. Laukiame paramos iš ,,Mažeikių
naftos” direktoriaus. Kai tiek padaryta, negalima sustoti, bet
to, nestatant centro, bažnyčia praras žemę.
O gal pavyks sukurti su jumis drauge Lietuvos provincijoje nuostabų
kultūrinį–dvasinį centrą, kuris skleistų tūkstantmetinės Lietuvos
garbę? Esant gerai pradžiai, bus kada nors ir pabaiga. Gal atsiras
pritariančių šiam sumanymui ir norinčių padėti? Tada
prašyčiau ateiti pas mane į Švč. Mergelės Marijos
Nekaltojo Prasidėjimo bažnyčią Čikagoje (2745 West 44 th. Street tel.:
773-523-1402), būsiu iki rugpjūčio 24 d. Parodysiu dokumentus, kad
turėtumėte moralinį tikrumą ir taptumėte šio sumanymo
skleidėjais. Turėsite teisę tikrinti ir sąskaitas, pvz., kas aukojo
šiam tikslui, architekto ir mano bus atsiųsta padėka su
pervedimo į banką kvitu. Kiekvienas turite savo reikalų, bėdų. Nieko
jūsų neprašau. Maldauju pirmiausia tik maldos, kad svajonė
išsipildytų. Gal taip pamažu, per kančias ir prikelsime tautą
iš nuodėmės, bedievybės... Lietuvoje niūru, liūdnoka gyventi.
Reikia kuo daugiau tokių židinių, kuriuose žmonės bendrautų, vyktų
konferencijos, parodos, nes ten bus ir parodų salė. Tik nežinau, ar
viską suspėsiu, nes laikas bėga.
Turiu svarių argumentų išsilaikymui pagrįsti. Susidarys didelė
suma, bet juk pradžioje statysime tik apie 1,200 kv. metrų. Mieste
visada bažnyčios išsilaiko. O čia dar bus kavinė, kurioje po
metinių žmonės galės pasistiprinti. Tad šiokios tokios įplaukos
susidarys. (Panevėžio kariuomenės vadas sakė, kad jeigu kareiviams
patiks, ateis melstis, tada prisidėse prie šildymo, kaip daroma
ir kitose bažnyčiose.) O man juk už vadovavimą nereikės jokios algos.
Užteks, kaip ir kiekvienam kunigui, duonos.
Sukurtas grožis, meilė žmogui po vienu stogu ir kitų religijų
simbolika, tikėjimo jungtis su menu ir kultūra privers ir politikus
pamąstyti. Deja, esu jais nusivylęs. Kai rinkimai artėja, tai tada jie
suranda kelią ir į kuriją, ir į klebonijas. O kai rimtam dalykui ir dėl
Tėvynės, tai sunkoka rasti pritarimą ir pagalbos kelią. Tokius
projektus privalo remti ir valdžia. Privalėtų politikai,
europarlamentarai pasukti galvas, kaip ir kur gauti finansinę paramą
tokiems idėjiniams projektams. Juk tam mes ir jie esame, kad dirbtume
Lietuvai.
• • •
Dėkoju, kurie sutikote dalyvauti projekte. Ačiū Vytui Stanevičiui,
kuris pasiryžęs rūpintis rodinių pergabenimu. Kaip tik baigiant
rašyti šį straipsnį, atvykęs kunigas jubiliatas Vytautas
Memėnas paaukojo 200 dol., prelatas Jonas Urbonas, Mečys Mikutaitis
irgi šimtine atsiliepė į mūsų rūpestį. Irena Pumputis iš
Balzeko muziejaus nors simboliškai, bet noriai parėmė.
Ačiū visiems. Bus padėka amžina ne tik lentelėje, bet kartą per mėnesį
prisiminsime Mišiose, išvardindami aukotojų vardus. Nors
Dievas viską žino ir mato. Kai bus užbaigtas projektas, tada su būsimos
šventovės atvirute padėkosime už jūsų indėlį. Kas vargingai ar
sunkiau gyvenate, neaukokite. Tenebūna projektas niekam našta.
Niekada. Tikiuosi, kad vieniši ir turtingi žmonės pasirūpins,
kad jų gyvenimo prakaitas būtų tinkamai pašvęstas ant
Viešpaties altoriaus. Dar padarykime ką nors gražaus dėl Dievo
ir Tėvynės. Jaučiu, kad jums atsibodo ,,apaštalų”
iš Lietuvos prašymai: dar ir dar ir dar... Vis dėlto
manau, kad mūsų svajonės sutampa?
Rūpintojėli, neišeik iš mūsų, prikelki Lietuvą, kad jos
vaikai pamiltų dorą ir blaivybę, darbą ir pasiaukojimą, kad ant Nemuno
krantų skambėtų atgimimo dainiaus Maironio žodžiai: „Paimsim
arklą, knygą, lyrą ir eisim Lietuvos keliu.”
Tel. Lietuvoje 0037064024480,
el. pašto adresas:
rev.pukenis@takas.lt
V. i. Jono Pauliaus II Santarvės rūmai (The Palace of Concord of John Paul II)
Entreprise code 300502828
AB bankas SwedBankas,
BIC–HABALT22,
Panevėžio reg.
S Account number
LT907300010092512574.