APMĄSTYMAI IŠ ELLICOTT MIESTELIO

Vietinė moteris kalba su Lietuvos kariu, Čagčaranas, Goro provincija, Afganistanas, 2008 /08/28.

Lietuviai kariai Afganistane

JUOZAS GAILA
gaila1@verizon.net

Nesinaudojantys kompiuteriais ir internetu, pasikliaudami tik laikraščiais, tikrai neįsivaizduoja, kad po įdomesnių straipsnių internete yra ne vienas ar keli skaitytojų laiškai, išreiškiantys skaitytojo nuomonę, bet šimtai jų. Aišku, laikraštyje yra ribota vieta, be to, redakcijos nespausdina laiškų, kurie yra užgaulūs, pasirašyti slapyvardžiais, o internete – viskas galima. Todėl ir komentarų begalė ir jų baisumui ribų nėra. Benaršydamas lietuviškame internete negali nesistebėti, kad tiek yra piktų lietuvių ir tiek nešvankumo jų komentaruose, tačiau tą patį rasi ir angliškai rašančio pasaulio internete. Atrodo, kad tiek lietuviškame, tiek angliškame internete daugiausia emocijų sulaukia politiniai straipsniai ir net rašiniai, mažai ką bendro turintys su politika, komentaruose nukrypsta į politiką.

Štai liepos 1 d. „Lietuvos ryte” pasirodė nuotrauka ir pokalbis su Kanados lietuviu Dainiumi Šileika, atliekančiu karinę tarnybą Afganistane. Klausinėjamas jis pasakoja, kad augęs, jo žodžiais, didžiulėje, lietuviškoje bendruomenėje Toronto mieste, universitete krimtęs klasikines ir Azijos religijos studijas, įstojęs į Kanados kariuomenę. Anot jo, kanadiečiai daro teigiamą įtaką ir pokyčius Afganistane, kad tikrai gerai pavyksta užtikrinti saugumą ir kelti čionykščių gyvenimo kokybę, nebandant jų „amerikonizuoti”. Paklaustas, ar seka lietuviškas naujienas, atsako: „turiu galimybę pasinaudoti internetu ir stengiuosi sekti naujienas. Kaip tik dabar skaitau Česlavo Milošo „Isos slėnį” apie jo lenkiškai lietuvišką vaikystę Lietuvoje. Planuoju dar kartą perskaityti Juozo Lukšo knygą „Partizanai”, kurią laikau labai paveikia. Net galėčiau sakyti, kad istorijos apie partizanus, išgirstos iš mano senelių, per pamokas lituanistinėje mokykloje bei vasaros stovyklų metu, buvo viena iš motyvacijų, dėl kurios pasukau į Kanados armiją. Bet pamiršau atsivežti čia Lietuvos vėliavą, su kuria galėčiau nusifotografuoti, esu tikras, kad mano šeimai tokios nuotraukos labai patiktų”. Dainius ir buvęs jūrų skautas, ir Kanados lietuvių jaunimo sąjungos narys, net mokytojavęs lietuviškoje mokykloje ir mokęs lietuviškų dainų ir tautinių šokių pradmenų. Šią vasarą lankysis Lietuvoje, kurioje jau yra lankęsis porą kartų. Baigęs karo tarnybą tikisi tapti mokytoju ir svajoja rasti lietuvaitę bei sukurti šeimą.

Šis pokalbis susilaukė daugiau nei pusantro šimto komentarų. Didesnė pusė jų buvo palyginti palankūs Dainiui: „Labai smagu skaityti tokį straipsnį. Puikus vaikinas, protingas, išsilavinęs. Daugiau pas mus tokių būtų. O kai paskaitai ne kuriuos komentarus, matosi, ką padarė sovietinis lageris Lietuvoj. Menkystos, nesugebantys suvokti kas yra kas.” O štai gabaliukai iš kitos pusės laiškų. Rašyba netaisyta.

„Neieškok priešų kur jų nėra. O Afganistano ir Irako karas tėra okupaciniai ir ekonominiais tikslais grįsti siekiai. Kaip ir buvusios Tarybų sąjungos – okupuoti pabaltijo šalis kažkada... ten kur nera narkotiku, naftos ar kitokiu gerybiu nera jokiu NATO... NATO daro ta paty ka dare kryziuociai ir raudonoji armija... Štai dar vienas lietuvių kilmės samdytas žudikas apdainuotas. Su pretenzija į kario vardą. Užuojauta liaudies modžahedams, kad tokie... trempia jų tėvynę – atšiaurią ir laukinę, bet orią ir laisvę mylinčią šalį. Niu, ko galima palinkėti liaudies modžahedams? Taiklių kulkų, gerų bombų ir nepalaužiamo siekio išvyti okupacines pajėgas... Mus tai i afgana sovietai prievarta veze zudyti, o cia svo noru. Matyt neisgali uz moksla susimoketi. Po aukstojo mokslo reformos bus tas pats ir pas mus. Kas zudys, kas prostitucija uzsiims, kapitalizmas... (…) Kas didesnę naudą atneša valstybei ar eilinis mokytojas auklėjantis ir mokantis jaunają kartą ar kažkokiam krašte, kažkoks užsienietis su automatu rankoje... Gal ir mane į pirmą puslapį už tai kad moku mokesčius, esu pavyzdingas tėvas... beje partizanų neskaitau nes pažįstu dar iš tų laikų žmonių ir žinau kad tie patys didvyriai elgėsi ne ką geriau nei rusų kareiviai... (…) Dievas dave zmogui GYVYBE! ne ,,buschas” ne Obama, neturi teises paimti is zmogaus jos! nesvarbu ar tas zmogus yra Irakietis, ar Avganas tai ju salis ir jū TEVYNE!.. Afganas... kuo skiriasi rusų buvimas afganistane 1979-89 ir dabartinis Nato? absoliučiai niekuo. Ir vieni ir kiti ten atėjo nekviečiami, t.y kaip okupantai. O su okupantais vietiniai žmonės kovoja mirtinai. Gaila, kad ir toks šaunus mūsų tautietis Šileika yra tik okupantas ir jo gyvybei kasdieną didelis pavojus. Be abejo, ne jis pasirinko afganistaną, o kulka nesirenka. Vistik linkiu jam grįžti sveikam ir gyvam į kanadą ir apsilankyti tėvų žemeje Lietuvoje.”

Tokių komentarų, kaip šis, internete galima rasti ir iš Amerikos kairiųjų liberalų pusės apie savo karius, tik šie niekada nepatyrę gyvenimo tironijoje, o mūsiškiai ne taip seniai iš jos ištrūkę. Mano kartėlį nuslopina kitas komentaras:
 
 „Paskaiciau pokalbi su Dainiumi ir smagiau ant sirdies pasidare, kad dar yra pasaulyje lietuviu. Didziausios sekmes Dainiau!!!! Nelabai supratau, kada jus grisite is Afganistano (rudeni!?), o vasara planuojate vykt i Lietuva (kita vasara?), bet linkiu Jums didziausios sekmes. Ir linkiu, kad Jusu zmona taptu nuostabiausia lietuvaite. Jus itraukiame i musu seimos maldu sarasa, kad Dievas apsaugotu Jus ir globotu Jus tolimoje zemeje ir saugiai parvestu namo.”
* * *
Neseniai teko užtikti poros knygų autoriaus, tarnavusio žaliųjų berečių daliny, karo žurnalisto Michael Yon straipsnį, kuriame minimi lietuviai kariai Afganistane ir įdėtos jų nuotraukos. Barzdoti tie lietuviai ir, kaip autorius rašo: „Pradžioje susitikus su lietuviais, jie uždari, nekalbūs (standoffish), greičiausiai nenorėdami būti kritikuojami tik dėl kritikos. Nepaisant jų rezervuotumo, jie visada mandagūs ir elgiasi kaip profesionalai, panašiai, kaip mano sutikti britai ar amerikiečiai kariai. Po kiek laiko jie atlyžta... Kai kurie lietuviai ir ukrainiečiai čia kariavo sovietų invazijoje, bet atrodo, kad jie mėgsta afganistaniečius... Kai kurie lietuviai nori vykti giliau į pietus ir kovoti kartu su amerikiečiais, nors žinodami, kad bus aukų...” Įdėta palyginti daug jo paties darytų lietuvių karių nuotraukų, vienoje jų – lietuvių saugomos Goro (Ghowr) provincijos plakatas su gubernatoriaus raštu, kad jau antri metai iš eilės, kai šioje provincijoje neauginamos aguonos (poppy free). Kitose nuotraukose mūsų trispalvė virš šarvuočio, Lietuvos Tūkstantmečio plakatas, mūsų partizanų nuotraukos po užrašu „Lithuania occupied by USSR (1945–1991), kitoje nuotraukoje senovės karių kautynės ir užrašas „200 years pagan Lithuania was fighting against aggression of the crusaders”. Vienoje nuotraukoje lietuviai kariai meldžiasi su karo kapelionu prieš išeidami į naktinį žygį Afganistane. Užrašas: „Crusaders beat the Pagans, and so now Lithuania is strongly Catholic. The priest gives a blessing before the mission.”

Po šiuo straipsniu daugybė komentarų, giriančių autorių ir jo nuotraukas. Viename komentare rašoma: „Ačiū, bet maža pataisa. ‘Crusaders beat the Pagans’. Lietuvos didysis kunigaikštis (Wladyslav Jagiello) apsikrikštijo ir vedė paskutinę Lenkijos Piast dinastijos palikuonę, pasilikdamas Didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu. Abiejų kraštų kariuomenė sutriuškino Teutonų riterius prie Grunwald 1410 m.”

Pirmojo laipsnio leitenantė Rūta Gaižėtutė susitinka su vietiniais gyventojais Čagčarane, Goro provincijoje, Afganistane, 2008 m. rugsėjo 29 d. Nuotr. Iš www.fresh.co.il/vBulletin