Čikagoje – ištikimas lietuvybės ir tikėjimo draugas
Šiais metais dienraštis mini savo amžiaus 100-metį

VYTAUTAS A. GOCENTAS
Specialiai ,,Draugui” iš Vilnius

Nuolatos stebime lietuvių išeivių veiklą, gyvenimą. Lietuvos nacionalinėje M. Mažvydo bibliotekoje šiam reikalui yra įkurtas specialus padalinys – lituanikos skyrius, kuriam ilgus metus vadovavo ir nuoširdžiai darbavosi kolegė Silvija Vėlavičienė. Šiandien ji jau užtarnautame poilsyje, jau senjorė. Keista, kad ir darbščiajai lituanikos bitutei Silvijai jau siųsime šventinius sveikinimus, kvietimus aplankyti savąją biblioteką.

Labai svarbu šiam padaliniui surinkti ir išeivijos periodinę spaudą. ,,Draugas” gali didžiuotis, kad M. Mažvydo bibliotekoje yra išsamus komplektas (vienas skaityklinis, kitas archyvinis, o dar vienas ir atsarginis).

Jau senokai mėginau pasižymėti tokias eilutes, skirtas ,,Draugui”: ,,Po dviejų metų – ‘Draugo’ šimtmetis! 2009-ųjų liepos 12-ąją ‘Draugo’ dienraštis paminės šimtmetį. Manau, galima pradėti ruoštis neeiliniam išeivijos spaudos, kultūros įvykiui.

Gal tam reikės ir  atitinkamos komisijos, laikraščio puslapiuose gali būti jubiliejinė rubrika DRAUGUI – 100 (1909–2009), kurioje būtų skelbiami atsiminimai, tyrinėjimai, archyvinės fotografijos su komentarais. Visa tai gali vėliau pasirodyti monografijos, atsiminimų knygos pavidalais.” Šiandien mūsų rankose – jos darbininkų, draugiečių parašyta atsiminimų knyga.

Anuomet apie ,,Draugą” buvo prieinamos tik enciklopedinės žinios bibliografiniuose leidiniuose, žinynuose, enciklopedijose. Wikipedia rašė:

,,‘Draugas’ yra seniausias, be pertraukos pasaulyje leidžiamas lietuviškas laikraštis. Jis pradėtas leisti 1909 m. liepos 12 d. Wilkes Barre, Pensilvanijos valstijoje, o nuo 1912 liepos 4 d. Čikagoje, Ilinojaus valstijoje. Iki 1916 m. leistas kas savaitę, nuo 1916 m. balandžio 1 d. – kiekvieną dieną, išskyrus pirmadienį ir sekmadienį. Kurį laiką lygiagrečiai ėjo ir savaitinis ‘Draugas’. 1909–1916 m. ‘Draugą’ leido Kunigų sąjunga, 1916 – 1918 m. Draugo spaudos bendrovė, o nuo 1920 m. – vienuoliai marijonai. Šiuo metu ‘Draugą’ leidžia Lietuvių katalikų spaudos draugija.”

Ką aš norėčiau ir turėčiau pasveikinimui ir atminimui parašyti?

Turėjau laimę 2006-ųjų rugsėjy iš Vilniaus išvykti ir aplankyti Mažosios Lietuvos lietuvių draugiją (MLLD) Čikagoje. Kelionės ir viešnagės rėmėjas MLLD pirmininkas Vilius Trumpjonas vos ne pirmiausia surengė ,,Draugo” redakcijos, mielos vyriausiosios redaktorės Danutės Bindokienės bei kolektyvo aplankymą. Kaip seni pažįstami prie kavos, arbatos kalbėjomės ir prisiminėme mums brangius žmones tiek čia, Čikagoje, tiek Lietuvoje.

Ne taip seniai redakcijoje viešėjo prof. Domas Kaunas, labadienius turėjome vežti ir jam, ir lituanistikos globėjai S. Vėlavičienei. Čia sutikome ir dar du mielus žmones – redaktorę Laimą Apanavičienę, kuri vadovauja ir Čiurliono galerijai Jaunimo centre, o taip pat fotografą, lietuvių gyvenimo vaizdų metraštininką Joną Kuprį. Tuojau ir fotografavomės prie dailiai įrištų ,,Draugo” foliantų. Keista, bet redakcijoje jau kurį laiką įrengti kompiuteriai ir nebėra karštojo metalo rinkimo linotipų, senųjų spaudos mašinų, o spaustuvės kvapas tebetvyro, medžio trinkelių grindinys tebesaugo mašinų ir žmonių eigą per įstorinį ,,Draugo” laiką.

Taip, žmonės ir dar kartą žmonės, kurie čia dirbo po… 26 valandas per parą (tai buvusios vyr. redaktorės Bindokienės žodžiai). Todėl ,,Draugas” ir Draugo fondo pirmininkė Marija Remienė jau 2006-aisiais telkė lėšas ir talkinant Audronei V. Škiudaitei (Lietuva) išleido kapitalinį veikalą ,,Lietuvių pėdsakai Amerikoje”. Teko stebėti jautrų ir palaimingą šios knygos sutiktuvių aktą-vakarą Pasaulio lietuvių centre, Lietuvių Dailės muziejaus iškilmių svetainėje, Lemonte. Mieli tie Čikagos ir Amerikos lietuvaičiai.

Daug kartų Čikagos MLLD ir V. Trumpjonas su kraštiečiais džiaugėsi, kad ,,Draugas” priėmė po savo galingu dienraštiniu sparnu ir Mažosios Lietuvos tematiką – Karaliaučiaus, Tilžės, Ragainės lietuvių mokytojų žygis už lietuvybę Kaliningrado/Karaliaučiaus srityje įamžintas: pilnos klasės, lituanistikos kabinetai, tautiniai rūbai ir instrumentai, grotuvai, išvykos į Lietuvą, seminarai mokytojams, stovyklos moksleiviams ir daugelis kitų sumanymų. Šį judėjimą rėmė MLLD ir jos dosnūs rėmėjai visoje Šiaurės Amerikoje. Jų mažėja, bet darbai – vis prasmingesni. MLLD suskumba pakišti ,,petį”, kai apmenksta Lietuvos vyriausybinio Tautinių mažumų ir išeivijos reikalų departamento prie LR Vyriausybės lėšų aruodas.

* * *

Koks nuostabus tas Čikagos auksinis ruduo: dienomis rengėme dailininko akvarelisto Romano Borisovo darbų parodą, skirtą istorinei Prūsijai, vėliau – paskaitos ir susitikimai su liuteronų parapijiečiais Tėviškės ir Išganytojo parapijose, lituanistinėse Čikagos mokyklose. Net ir pietavome lietuviškose valgyklose, vakarojome lietuvių vakaronėse, kur skambėjo lietuviška daina, sukosi poros. Jau trečioji lietuviukų banga trepsi ir dainuoja Čikagoje. Žvelgiame į jų veidus, klausomės pasakojimų: apsukrusis Kauno taksistas čia jau lyg ir kitoks, Vilniaus gydytoja nusipelnė deramo atlygio – pradžioje buvo privati slaugė, o dabartės jau garsioje klinikoje talkina vietos specialistams… O ant salės sienų – Vydūnas, kiti tautos šviesuliai… Telydi jus, lietuviukai, jų šviesūs ir garbigi veidai, tebūna jūsų veikla ir gyvenimas vertas lietuvio vardo.

Po dienos kelionių ir susitikimų dailininkas su pirmininku dar ilgai gvildeno Lietuvos ir Europos politikos, kasdienos klausimus, o aš jau griūdavau į patalėlius mieguosna – anksti rytą rašiau ir į ,,Draugą” siunčiau reportažą, apmąstymą ar net išsamiu rašiniu mėginau telkti lėšas, kurios keliavo M. K. Čiurlionio genijui skirtos monografijos išleidimui Lietuvoje.

Dvidešimt Viešpaties bei Viliaus ir Danutės Trumpjonų dovanotos dienos prabėgo lyg dvi dienos. Reikėjo skirtis. Su Algiu A. Regiu, Ramūnu ir Lidija Buntinais, su prof. Jurgio Anyso, kunigo Valdo Aušros šeimomis. Vėl liko kapuose aplankyti tetos Martos Bulsienės (Bots) kapelis, senolio, čia dirbusio pirmosios neprikl. metais, skerdyklų rajonas, Bridgeport dviaukščiai… Michigan ežero bangos ir profesoriaus jachta ,,Silkė”… Viskas liko ir daug atminimų, susitarimų, sumanymų išsivežta…

L. Apanavičienė prasitarė, kad Jonas Kuprys turi iškalbingą fotoparodą ,,Lietuviai Amerikoje” ir nežinia, kaip ir kur ją parodyti Lietuvoje: ,,Laimute, kitamet Vilniuje didžioji Dainų šventė. Taigi ir M. Mažvydo biblioteka jos metu gali sukviesti lietuviukus į Jono pagerbimą sostinėje.” Netrukus L. Apanavičienė susisiekė su M. Mažvydo biblioteka ir iš čia atkeliavo gražus ketinimas – šių eilučių autorius jau buvo parodai parengęs takelį… Taigi Jonas du kartus išgyveno savąjį 50-mečio jubiliejų: ir Čiurlionio galerijoje Čikagoje 2006 vasarą, ir Mažvydo bibliotekoje Vilniuje 2007 vasarą.

* * *

Daug namų darbų tuomet įdėjo Čikagos lietuviai ir lietuviai kraštiečiai. Taip lyg buvo pakartotas istorinis mažlietuvių Adomo Brako ir Martyno Jankaus keliavimas į Ameriką 1926 metais, t.y. prieš 80 metų. Tuomet taipgi reikėjo paramos lietuvybės darbui Klaipėdos krašte. Dabartės taip pat keliasi Klaipėdos kraštas. Reikia sudominti krašto tradicijomis jaunimą, atgaivinti savąją spaudą, leisti knygas, rengti etnokultūros išvykas ir stovyklas. Žodžiu, namų darbų ir tuomet, ir šiandien pakankamai.

Viešpatie, suteik jėgų, atkaklumo ir laimink lietuviukus abipus Atlanto.