Sauliaus Vainausko nuotraukos
Susiartinimo šventės tradicija nenutrūko
DANA VAINAUSKIENĖ
Prieš kelerius metus šv. Mergelės Marijos Nekalto
Prasidėjimo Vargdienių (Putnamo) seserys pradėjo nuogąstauti, kad
kiekvieną vasarą vykstančios Lietuvių susiartinimo šventės
organizavimas darosi jų jėgoms per sunkus. Pernai metais daugelis
galvojo, kad važiuoja į paskutinįjį pikniką. Tačiau... Seselė Bernadeta
pasakojo, kad jų abejones nutraukė grupelė talkininkų, pasiryžusių
Putnamo šventėspikniko tradiciją tęsti. Ypač aktyviai to ėmėsi
gražiai į šventės organizavimo darbus įsitraukę Connecticut
Lietuvių Bendruomenės nariai (pirmininkė – Diana Norkienė). Jiems
į talką atėjo bostoniškių grupė, vedama pirmininkės Daivos
Veršelienės. Rudenį susikūrė Susiartinimo šventės
Ruošos komitetas: seserų atstovė ses. Ignė, pirmininkės Diana
Norkienė, Daiva IzbickaitėVeršelienė, Aidas ir Gita Kupčinskai,
Snieguolė Stapčinskaitė, prie jų prisidėjo dar daug aktyviųjų narių.
Ruošos komitetas rūpinosi visais organizaciniais darbais.
Žinoma, dalį darbų apsiėmė ir seselės. Su naująja komanda kilo ir naujų
sumanymų, buvo pradėta svarstyti, kaip išlaikyti senas
tradicijas ir atnešti naujų, pvz., prikviesti daugiau muzikantų,
dainininkų, menininkų bei šventę tęsti linksmo
„kermošiaus” dvasia. Kiekvienais metais
iškildavo opus maisto pateikimo klausimas. Tačiau Lazauskui
apsiėmus pagaminti maistą, daug rūpesčių nukrito nuo organizatorių
galvų – prisimena ses. Bernadeta. Atsirado virėjų, kurie mielai
ryžosi mus pamaloninti lietuviškais patiekalais – kugeliu,
šaltibarščiais, gira, kaimiškomis spurgomis ir kt.
Kaip visuomet, galėjome parsivežti seselių keptos duonos bei
pasivaišinti jų pagamintu rūgpieniu.
* * *
Kasmetinė lietuvių susiartinimo šventė prasidėjo šv.
Mišiomis, kurias atnašavo kun. Arvydas Žygas. Dieve, duok
stiprybės visiems geriems žmonėms, kurių rūpesčiu mes galime sueiti,
maloniai praleisti laiką ir kartu pabūti bei pasidžiaugti vieni kitais.
Bendrąja šventės programa rūpinosi Erikas Narkevičius ir jo
talkininkai. Šventės svečiai buvo kviečiami aplankyti kun. Ylos
statytą Mindaugo pilį, kur jų laukė XIV am. drabužiais apsirengusi
Jūratė Aukštikalnienė ir du šarvus vilkintys riteriai.
Pasitelkus vaidybą buvo pristatyta senojo laikmečio dalelė.
Susirinkusieji ne tik žėrė klausimus, bet ir komplimentus. O tuo metu,
kaip ir kiekvienais metais, Mindaugo pilyje dr. Mirga Girniuvienė
parengė paskaitą apie kun. Stasį Ylą, taip pat Mindaugo meto istoriją,
atsakė į susidomėjusiųjų klausimus.
Kol tėveliai bendravo su pažįstamais, vaikučiai galėjo linksmintis
žaisdami įvairius žaidimus ir laimėdami apdovanojimus. Jaunimas galėjo
pajodinėti arkliukais, o visi norintieji – žaisti tinklinį.
Organizatoriai norėjo, kad šventė vyktų skambant muzikantų gyvai
atliekamoms liaudiškoms melodijoms, tačiau to teks palaukti iki
kitų metų. Kol kas puiki muzika buvo leidžiama per mikrofonus, kas
tikrai gerai nuteikė atvykusius svečius. Muzikantai ir dainininkai
– jūs būsite laukiami kitais metais!
Šio renginio metu lankytojai lankėsi ALK’os muziejuje, ne
vienas galvą nulenkė lietuvių kapinėse. Besidomintieji galėjo
apsilankyti ir J. Matulaičio vardo slaugos namuose ir pamatyti ten
įdiegtas naujoves.
Menininkai įsikūrė Rožių sodelyje. Čia jie galėjo populiarinti bei
dalintis savo sugebėjimais ir rankdarbiais. Džiugino ne tik
galimybė nusipirkti lietuviškų dovanėlių, ypač buvo smagu
susipažinti su lietuvių menininkų kūryba: grafikos darbeliais,
mezginiais, gintaro gaminiais ir kt. Net ir rūtų buvo galima čia
nusipirkti! Iš šios vietos atkeliavo ir gražiosios
saulėgrąžos, kurios papuošė sceną.
* * *
Šventinę programą pradėjo JAV LB Boston Lietuvių Bendruomenės
pirmininkė Rima Girniuvienė, pristatydama stovyklos
„Neringa” stovyklautojų parengtą programą.
Šiais metais lietuviškai kalbančiųjų stovykloje
atostogavo arti 100 stovyklautojų. Dvi savaites šie vaikai
nuostabiame gamtos kampelyje mokėsi dainų, šokių, sportavo,
sėmėsi religijos, literatūros, istorijos žinių, gilino savo gebėjimus
meno, muzikos ir vaidybos srityse.
Stovyklautojų paruošta programa buvo skirta Žalgirio
mūšio 600 metų sukakčiai paminėti. Esame dėkingi visiems,
prisidėjusiems prie programos organizavimo: Kauno Vytauto Didžiojo
universiteto šokių ansamblio „Žilvitis” vadovui
Edgarui Šnipaičiui, Aldonai ir Norbertui Lingertaičiams,
Tautvilui Povilioniui, Nijolei Klimik, Vytui Štuopiui,
muzikantams: Daumantui Čepuliui, Kristijonui Nalivaikai, Aurimui
Bukauskui ir visiems visiems stovyklos vadovams.
Žiūrovai džiaugsmingai plojimais reagavo į programos vaizdinius:
įžanginę dalį „Pasodinom ąžuolą”, kai Vytautas Didysis,
iškėlęs kalaviją, sveikina Lietuvą; kai jauni lietuvaičiai
ristūnais išjoja į karą; kai lietuvaitės audėjėlės tiesia
drobules bei džiaugiasi žydinčio sodo žiedais; kai jaunimas linksminasi
linksmavakaryje ir kt. O kiek daug džiaugsmo ir pasididžiavimo
žiūrovams sukėlė visi šokėjai – nuo mažiausiųjų ligi
didžiausiųjų – tautiniais drabužiais apsirengę, su
šypsenomis veiduose, šokio sūkuryje!
Programos metu žodis buvo suteiktas „Neringos”
lietuviškai kalbančiųjų stovyklos koordinatorei dr. Aldonai
Lingertaitienei ir „Neringos” administratorėms: Dainorai
Kupčinskaitei, naujajai stovyklos direktorei Reginai KulbyteiMarino bei
Vargdienių seserų vienuolijos vyriausiajai vadovei ses. Ignei
Marijošiūtei. Visos jos pasidžiaugė, jog stovykla yra gyva iki
šios dienos, dėkojo Ruošos komitetui už galimybę
šiais metais vėl švęsti lietuvių susiartinimo
šventę čia – Putname.
Dr. Lingertaitienė programą pabaigė optimistiška gaida:
„Mes stengėmės, kad ‘Neringos’ stovykla būtų
katalikiška, įdomi, linksma ir skleidžianti lietuvišką
dvasią bei lietuvybės siekius. Esame dėkingi visiems stovyklautojams ir
jų tėveliams už galimybę būti kartu, draugauti, tobulėti ir džiaugtis
Dievo malonėmis.”
Programos pabaigoje stovyklautojai ir vadovai, išsirikiavę į
tradicinę rikiuotę, suskandavę namelių šūkius bei pabaigos
šūkį „Visa ‘Neringa’ – čia!”,
pasiruošė paskutiniajai giesmei „Sveika, Marija, motina
Dievo”, kurią, beje, atsistoję giedojo visi programos žiūrovai.
Pro iškeltą „Neringos” audinį, kurį gija prie gijos
išaudė visa stovykla (austi mokė Audra AlksninytėHolden),
šventinės programos dalyviai patraukė link Vėliavų
aikštės.
* * *
Kol „Neringos” stovyklautojai leido atsisveikinimo vėliavas
ir draugiškai linkėjo sugrįžti stovyklon kitais metais,
aikštėje vyko didžiųjų dovanų traukimas. Šiais metais
galima buvo laimėti kelionę į Lietuvą – ilgamečių rėmėjų
Šimkų apdraudos bendrovės (Hartford, CT) dovana; pinigines
dovanas – 500 dol., paaukotą Bostono Kredito unijos
„Taupa” ir Sofijos Šakalienės paaukotą 100 dol.
laimikį; taip pat Juozo ir Elzbietos Liudžių dovaną – visoje
Amerikoje išgarsėjusį raguolį.
,,Kur du stos… – visados (…) daugiau padarys /
viens pradės, kits padės… – draug toliau varys”
– seną lietuvių dainuojamąjį posakį pacitavo ses. Bernadeta. Kaip
smagu, jog apie 130 talkininkų ir savanorių susibūrė kaip bitės prie
avilio ir leido mums pasidžiaugti kasmetine vasaros švente.
Dėkojame tiems, kurie mus maitino, tvarkė mašinų
aikšteles, rūpinosi tvarka ir švara.
Šiais metais sulaukėme šiek tiek mažiau lankytojų nei
pernai. Tačiau svarbiausia, jog tie, kurie lankėsi, liko patenkinti ir
linksmi. O juk sutikome svečių ir iš tolimesnių miestų: Čikagos,
Los Angeles ir kt. Gal reikėtų patiems šį renginį daugiau
reklamuoti savo valstijų bendruomenėse, nelaukiant organizatorių
reklaminių skraidučių. Ne vienas prisiminė, kaip į šią vasaros
šventę buvo važiuojama autobusais iš New York, Cleveland
bei kitų miestų. Gal verta būtų atgaivinti šį į šventę
keliavimo būdą?
Ypatingai norisi padėkoti Putnamo vienuolyno seserims, Ruošos
komitetui, ypač Norkų, Veršelių, Kupčinskų, Narkevičių
šeimoms bei gausiam būriui talkininkų. Dėkojame ir visiems,
atvykusiems į šią šventę – pabendravome,
pasidžiaugėme vieni kitais, praturtėjome dvasiškai, paminėjome
Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejų. Beje, jūs savo atvykimu bei
aukomis paremėte seseris bei „Neringos” stovyklą, nes
šiais metais dalis šventės pajamų bus skiriama ir
stovyklavietei atnaujinti.
Tikimės, jog Ruošos komitetas suras jėgų tęsti šios
šventės tradiciją ir kitais metais. Kviečiame ir jus dalyvauti!
Gyvuokime!