Kai neapykanta sudrumsčia mintis
(Atsakymas R. Ražauskienei)
ALGIMANTAS GEČYS
Nepatogu prisipažinti, kad sulaukęs dienraščio ,,Draugas”
pirma peržvelgiu, kas rašoma skyrelyje ,,Laiškai,
nuomonės ir komentarai”. Manau, jog tai neornamentuotas ,,tautos
balsas”, leidžiantis pajusti, kaip skaitytojai priima pasaulio
įvykius, spaudos bendradarbių analizes, vienu ar kitu klausimu vertina
Lietuvos valdžios bei užsienio lietuvių organizacijų vadovybių
pastangas.
Nejaukiai pasijutau perskaitęs š. m. rugpjūčio 5 d.
,,Drauge” išspausdintą Rožės Ražauskienės
,,komentarą” ,,Lietuvių Bendruomenė Amerikoje”. Straipsnio
fraziologija, kalbanti apie ,,nediplomuotus” patriotus
angliakasius, diplomuotų ,,antrabangių pasimetimą”, jų ,,purviną
istoriją”, ,,palaidotą LB gerą vardą”, tariamus LB planus
susidoroti su BALF’u ir t.t. man priminė praeityje Chicagoje
leisto dienraščio ,,Naujienos” stilių. Pagalvojau, kaip
autorei turi būti sunku turėti savyje sukaupus tiek daug pagiežos ir
neapykantos JAV Lietuvių Bendruomenei. Kaip gaila, kad metų tėkmė,
Anapilin iškeliavusių lietuviškos veiklos darbuotojų
šviesūs pavyzdžiai, Lietuvos atkurta valstybinė nepriklausomybė
neatnešė autorei vidinės ramybės, noro suprasti, kad gali būti
kitaip, negu ji mąstančių.
1968 metais, užsienio lietuviams švenčiant Lietuvos
nepriklausomybės atkūrimo penkiasdešimtmečio sukaktį, Broniaus
Nainio vadovaujama JAV LB Krašto valdyba ryžosi suaktyvinti JAV
LB vykdomą Lietuvos laisvinimo srities veiklą. JAV užsiauginus gražų
būrį jaunų visuomenės veikėjų, manyta, jog palikti didžiulę, JAV
lietuvius apjungiančią instituciją už laisvinimo veiklos ribų yra
nusikaltimas prieš svetimųjų okupacijos niokojamą tautą. JAV LB
Krašto valdybos sprendimą neilgai trukus patvirtino ir JAV LB
taryba, Philadelphia vykusioje sesijoje įsteigdama JAV LB Visuomeninių
reikalų tarybą. Apie 1974–1975 metus keliose JAV vietovėse
(Cicero, Marquette Park, Indiana valstijoje) atsirado JAV LB
įsijungimui į Lietuvos laisvinimo veiklą nepritariantys vienetai,
apsijungę po įkurtos ir Illinois valstijoje inkorporuotos
,,Reorganizuotos JAV LB” (RLB) vėliava. RLB užnugaryje buvo
,,Naujienų” dienraščio vyriausias redaktorius ir
ALT’o sekretorius dr. Pijus Grigaitis. RLB vadovybėje atsirado
kelių nepriklausomoje Lietuvoje veikusių politinių srovių atstovai.
Pastebėtina, kad ,,Draugo” vadovybė besąlygiškai rėmė JAV
LB priimtą sprendimą darbuotis ,,Lietuvos laisvinimo veikloje”.
Didesnės veiklos nerodanti, tačiau daugiau kaip dešimtmetį
Illinois valstijos dokumentuose buvusi inkorporuota RLB, sudarė
nepatogumų naujai į kitas darbo sritis įsijungiančiai JAV LB. Reikėjo
tartis, griauti konkrečią bendruomeninę veiklą stabdančias kliūtis.
1986 metų gruodį, taigi prieš beveik 23 metus, to meto JAV LB
vadovybė (Vytautas Volertas, Algis Rugienius ir Algimantas Gečys) ir
JAV RLB vadovybė (dr. Vladas Šimaitis, kun. kan. Vaclovas
Zakarauskas ir dr. Vytautas Dargis) pasirašė susitarimą,
atšaukiantį JAV teisme užvestas bylas, įsipareigojo naujų bylų
nepradėti, finansinių ieškinių nekelti. Konfliktuojančios pusės
sutarė pokalbių keliu ieškoti ,,... vienais LB organizaciniais
pagrindais apjungti abiejų šalių veiklą. Einant prie šio
tikslo (...) vadovai nepuldinėja žodžiais ar spaudoje antros pusės.
Tačiau į neatsakomingų asmenų išsišokimus nekreipiama
dėmesio. (...) Kol siekiama vieno kelio, tačiau JAV LB ir JAV RLB dar
tenka atskirai dirbti (...) Viliamės, kad šis susitarimas pakels
išeivijos nuotaikas, teiks skaidresnių vilčių ateičiai, didins
pasitikėjimą sava visuomene ir ryškins, kad smulkmenos
nemaišo kelių, kai stengiamės padėti okupuotai Lietuvai,
išmintingai vertindami savo uždavinius.”
R. Ražauskienės straipsnį laikau tai, ką susitarime pavadinome
,,neatsakingų asmenų išsišokimu”. Praėjus daugiau
kaip dvidešimtmečiui nuo susitarimo pasirašymo, galime
pasidžiaugti, kad turime nepriklausomą Lietuvos valstybę, Pasaulio LB,
veikiančią 41-oje užsienio valstybėje, vieną visus apjungiančią JAV LB.
Neatsakingai elgčiausi neigiamai kalbėdamas apie RLB. Šiandien
RLB neegzistuojant ir nė vienam iš susitarimą
pasirašiusių RLB pareigūnų nesant gyvam, tinka lotyniška
patarlė ,,Apie mirusius arba gerai, arba nieko”. Manau, jog RLB
steigėjų būta patriotų lietuvių, psichologiškai nepajėgusių
srovinius interesus tinkamai derinti su konkrečiai Pasaulio LB
institucijai VLIK’o parašytos ,,Lietuvių Chartos”
principais.
R. Ražauskienės straipsnio ,,deimančiukas” – patarimas
Lietuvos prezidentei D. Grybauskaitei: ,, JAV LB valdžiai duoti didelį
papeikimą už savo tiesioginio darbo apleidimą, už tiek daug
lietuviškų parapijų praradimą”. Ką gi, R. Ražauskienei LB
yra visų blogybių įsikūnijimas. Ji nematanti, kad JAV labai trūksta
lietuvių kunigų, kad buvusiuose lietuvių telkiniuose šiandien
gyvena kitataučiai, kad tik trečdalis JAV tikinčiųjų sekmadieniais
lanko bažnyčią. Ji nežino, jog sovietinė okupacija yra stipriai
paveikusi Lietuvos šeimose vykdytą tikėjimo tiesų bei tradicijų
diegimą, kad bažnyčių uždarymai bei sujungimai nėra vien tik lietuvių
ar kitų tautinių grupių problema. Philadelphia miesto pašonėje
esanti Camden vyskupija (New Jersey valstijoje) iki 2010 metų pabaigos
iš dabartiniu metu veikiančių 126 amerikiečių parapijų paliks
tik 68. Taigi, nesišvaistykime nepagrįstais priekaištais,
neatnaujinkime laiko užgydytų visuomeninių nesutarimų žaizdų. Mūsų per
mažai, kad savitarpy naujai skaldytumėmės. Kiekvienas esame reikalingas
savai parapijai, savam lietuvių centrui, savoms organizacijoms, mus
visus apjungiančiai Lietuvių Bendruomenei.