Ar leisti statyti mečetę netoli ,,Ground Zero”?
ALEKSAS VITKUS
Jau kuris laikas Amerikoje verda žodžių ir idėjų karas tarp islamo
religijos imamo Faisal Abdul Rauf ir milijonų amerikiečių patriotų,
nusistačiusių prieš Rauf planą aikštėje, tik du kvartalai
nuo 9/11 antpuolio metu sugriuvusių World Trade Center pastatų, statyti
didžiulį islamo bendruomenės kultūros centrą.
Imamas Rauf pagarsėjo teiginiu, jog Amerikos užsienio politika ir buvo
tai, kas lėmė 9/11 antpuolį. Jis daugiau nei 30 metų dirbo kitos mažos
New York mečetės imamu (pastoriumi), 1997 m. įsteigė Amerikos-islamo
pažangos organizaciją, kur ir kilo mintis statyti daug didesnę mečetę
prie „Ground Zero”. Prie to plano prisidėjo ir turtingas
amerikietis El-Gamal, ten už 5 mln. dol. nupirkęs seną pastatą,
ketindamas jį nugriauti ir pastatyti 100 mln. dol. vertės centrą
„Cordoba House”, taip primenant viduramžių arabų
nukariautojų galybę ir valdžią Iberijos pusiasalyje. Centre bus įrengta
didinga mečetė, parodų ir susirinkimų salės, butai seneliams ir t. t.
Ne taip, kaip Pasaulio lietuvių centras Lemont miestelyje, šis
centras turės net ir plaukimo baseiną.
Kilus kritikai dėl tokio iššaukiančio pavadinimo, Rauf
grupė nusileido ir projektą nutarė pavadinti paprastu Park 51 (namo
numeris) vardu. Tokiai statybai pasiskubino pritarti ir New York meras
Michael Bloomberg. „Būdamas amerikiečiu aš turiu laikytis
Konstitucijos garantuotų teisių, – aiškino jis, –
kitaip elgdamiesi ir neduodami tokių pačių teisių islamo religijai, mes
išduotume savo vertybes.” New York miesto valdyba,
posėdžiavusi nuo gegužės 25 dienos, po ilgų tarpusavio nesutarimų
rugpjūčio 3 dieną patvirtino musulmonų grupės planą.
Priešingai Bloomberg nuomonei, garsioji žydų organizacija
Anti-Defamation League, kuri esą pasisakanti už visišką bet
kokios religinės grupės diskriminacijos panaikinimą, dėl šios
mečetės taip pasisakė: „Mes turime gerbti 9/11 šeimų
jausmus, nors tai ir reikštų nepalankų mūsų išankstinį
nusistatymą.”
Daug kas tiki, kad mėnesio 13-oji diena ir jei dar pasitaiko
penktadienis, neša nelaimę. Jei prezidentas Barack Obama nebuvo
prietaringas, tai tokiu turbūt tapo, kai penktadienį, rugpjūčio 13 d.,
Baltuosiuose rūmuose švęsdamas musulmonų religinės
šventės Ramadan pradžią, užuot bent vienu žodžiu pasisakęs
prieš neseniai paskelbtą musulmonų grupės planą ,,Ground
Zero” statyti didžiulę mečetę, tik priminė, kad „Amerikos
įsipareigojimas dėl religinės laisvės yra nepalaužiamai tvirtas.”
Tuo jis tuojau įkrito į daugelio amerikiečių nemalonę. Pritarei planui
– būsi apšauktas religiniu fundamentalistu, eisi
prieš – būsi vadinamas kraštutiniu
dešiniuoju...
Toks Obama nesusaistytas pasisakymas apie aikštę, amerikiečiams
po 9/11 antpuolio tapusia beveik šventa vieta, tuojau sukėlė
pasipiktinimo audrą. Todėl jau šeštadienį, rugpjūčio 14
d., lankydamasis Florida, prezidentas bandė padėtį gelbėti, žurnalistų
klausimus apie mečetę nukreipdamas į dedamas pastangas kuo greičiau
išvalyti Meksikos įlankos vandenis nuo ten apie tris mėnesius
nenumaldomai tekėjusios alyvos. „Aš nekomentavau ir
nekomentuosiu nutarimo statyti mečetę išmintingumo, –
aiškino Obama, – o tik pabrėžiau, kad mes turime gerbti jų
teisę ją statyti, ką sako ir mūsų Konstitucija. Todėl dėmesį kreipkime
į jos garantuotas vertybes.”
Prieš Obama griežtai pasisakė Atstovų rūmų respublikonų partijos
vadovas John Boehner (OH): „Teisė ką nors statyti dar
nereiškia, kad tokia statyba yra pateisinama. Čia ne religijos
ar vietinių įstatymų klausimas, bet pagarbos tragiškam mūsų
nesenos istorijos įvykiui stoka.” Imamo Rauf planui nepritaria
nei žymusis komentatorius Charles Krauthammer, priminęs, kad
„Ground Zero” vieta amerikiečiams yra tapusi
pašvęsta žeme, laikoma panašioje pagarboje, kaip tokios
vietos kaip pilietinio Amerikos karo didžiojo Gettysburg mūšio
vietovė Pennsylvania valstijoje, karinės Arlington National Cemetery
kapinės Virginia valstijoje ar stebuklingoji Lourdes šventovė
Prancūzijoje.
Prisimenu mano prieš penkerius metus „Drauge”
aprašytą istoriją, kai po ilgų pasaulio žydijos protestų 1993 m.
popiežius Jonas Paulius II į Auschwitz įsikėlusioms karmelitėms
vienuolėms liepė iš ten pasitraukti, paaiškinęs, kad
žydams net katalikų vienuolių maldos už Auschwitz lageryje žuvusių
sielas reiškė nepateisinamą šventvagystę. Ta pačia proga
vis dėlto noriu paminėti, kad kažkada lankydamasis garsiajame Lietuvos
Kryžių kalne, prie Meškuičių, tarp daugybės įvairiausių kryžių
pastebėjau ir vieną nemažą Dovydo žvaigždę. Tada neteko girdėti, kad
kas nors tuo piktintųsi, ir kryžiai, atrodė,
„nesipešė” su ta žvaigžde.
Komentatorius Fareed Zakaria primena, kad jau pačioje prezidento George
W. Bush pirmosios kadencijos pradžioje jo administracija ėmėsi
rūpestingai puoselėti nuosaikųjį islamą, skirdama jam lėšas
statyti mečetes, mokyklas, bendruomenės centrus, taip bandant islamą
sumoderninti visame pasaulyje. Zakaria net spėjo: „Jei ši
kontroversinė mečetė būtų statoma kur nors kitur, JAV vyriausybė jos
statybai greičiausiai skirtų lėšų.”
Amerika yra laisvas kraštas, kur gali statyti ką tik nori, bet
– ne bet kur. Tai liudija ir taip vadinami „zoning
laws”, t. y. įstatymai, draudžiantys atidaryti, pvz., alkoholio
parduotuves mokyklų kaimynystėje. O jei miesto valdybai nepatiktų kad
ir statomos bažnyčios architekto planai, leidimo statyti gali iš
viso negauti. Nuolaidusis „Chicago Tribune” skiltininkas
Dennis Byrne siūlo leisti imamui ten statyti tą mečetę, o šalia
pastatyti paminklinę lentą su užrašu: „Ši mečetė
pastatyta dėl Amerikos tikėjimo laisve.”
Aleksas Vitkus –
iš profesijos inžinierius. Buvęs dviejų PLB valdybų, IX PLB
seimo, LF, PLC bei ALIAS narys. Lietuviškoje
išeivijos spaudoje bendradarbiauja jau ketvirtį šimto
metų. 2007 m. gavo JAV LB Kultūros tarybos spaudos darbuotojo
premiją.