nulis

Ar leisti statyti mečetę netoli ,,Ground Zero”?

ALEKSAS VITKUS

Jau kuris laikas Amerikoje verda žodžių ir idėjų karas tarp islamo religijos imamo Faisal Abdul Rauf ir milijonų amerikiečių patriotų, nusistačiusių prieš Rauf planą aikštėje, tik du kvartalai nuo 9/11 antpuolio metu sugriuvusių World Trade Center pastatų, statyti didžiulį islamo bendruomenės kultūros centrą.

Imamas Rauf pagarsėjo teiginiu, jog Amerikos užsienio politika ir buvo tai, kas lėmė 9/11 antpuolį. Jis daugiau nei 30 metų dirbo kitos mažos New York mečetės imamu (pastoriumi), 1997 m. įsteigė Amerikos-islamo pažangos organizaciją, kur ir kilo mintis statyti daug didesnę mečetę prie „Ground Zero”. Prie to plano prisidėjo ir turtingas amerikietis El-Gamal, ten už 5 mln. dol. nupirkęs seną pastatą, ketindamas jį nugriauti ir pastatyti 100 mln. dol. vertės centrą „Cordoba House”, taip primenant viduramžių arabų nukariautojų galybę ir valdžią Iberijos pusiasalyje. Centre bus įrengta didinga mečetė, parodų ir susirinkimų salės, butai seneliams ir t. t. Ne taip, kaip Pasaulio lietuvių centras Lemont miestelyje, šis centras turės net ir plaukimo baseiną.

Kilus kritikai dėl tokio iššaukiančio pavadinimo, Rauf grupė nusileido ir projektą nutarė pavadinti paprastu Park 51 (namo numeris) vardu. Tokiai statybai pasiskubino pritarti ir New York meras Michael Bloomberg. „Būdamas amerikiečiu aš turiu laikytis Konstitucijos garantuotų teisių, – aiškino jis, – kitaip elgdamiesi ir neduodami tokių pačių teisių islamo religijai, mes išduotume savo vertybes.” New York miesto valdyba, posėdžiavusi nuo gegužės 25 dienos, po ilgų tarpusavio nesutarimų rugpjūčio 3 dieną patvirtino musulmonų grupės planą.

Priešingai Bloomberg nuomonei, garsioji žydų organizacija Anti-Defamation League, kuri esą pasisakanti už visišką bet kokios religinės grupės diskriminacijos panaikinimą, dėl šios mečetės taip pasisakė: „Mes turime gerbti 9/11 šeimų jausmus, nors tai ir reikštų nepalankų mūsų išankstinį nusistatymą.”

Daug kas tiki, kad mėnesio 13-oji diena ir jei dar pasitaiko penktadienis, neša nelaimę. Jei prezidentas Barack Obama nebuvo prietaringas, tai tokiu turbūt tapo, kai penktadienį, rugpjūčio 13 d., Baltuosiuose rūmuose švęsdamas musulmonų religinės šventės Ramadan pradžią, užuot bent vienu žodžiu pasisakęs prieš neseniai paskelbtą musulmonų grupės planą ,,Ground Zero” statyti didžiulę mečetę, tik priminė, kad „Amerikos įsipareigojimas dėl religinės laisvės yra nepalaužiamai tvirtas.” Tuo jis tuojau įkrito į daugelio amerikiečių nemalonę. Pritarei planui – būsi apšauktas religiniu fundamentalistu, eisi prieš – būsi vadinamas kraštutiniu dešiniuoju...

Toks Obama nesusaistytas pasisakymas apie aikštę, amerikiečiams po 9/11 antpuolio tapusia beveik šventa vieta, tuojau sukėlė pasipiktinimo audrą. Todėl jau šeštadienį, rugpjūčio 14 d., lankydamasis Florida, prezidentas bandė padėtį gelbėti, žurnalistų klausimus apie mečetę nukreipdamas į dedamas pastangas kuo greičiau išvalyti Meksikos įlankos vandenis nuo ten apie tris mėnesius nenumaldomai tekėjusios alyvos. „Aš nekomentavau ir nekomentuosiu nutarimo statyti mečetę išmintingumo, – aiškino Obama, – o tik pabrėžiau, kad mes turime gerbti jų teisę ją statyti, ką sako ir mūsų Konstitucija. Todėl dėmesį kreipkime į jos garantuotas vertybes.”

Prieš Obama griežtai pasisakė Atstovų rūmų respublikonų partijos vadovas John Boehner (OH): „Teisė ką nors statyti dar nereiškia, kad tokia statyba yra pateisinama. Čia ne religijos ar vietinių įstatymų klausimas, bet pagarbos tragiškam mūsų nesenos istorijos įvykiui stoka.” Imamo Rauf planui nepritaria nei žymusis komentatorius Charles Krauthammer, priminęs, kad „Ground Zero” vieta amerikiečiams yra tapusi pašvęsta žeme, laikoma panašioje pagarboje, kaip tokios vietos kaip pilietinio Amerikos karo didžiojo Gettysburg mūšio vietovė Pennsylvania valstijoje, karinės Arlington National Cemetery kapinės Virginia valstijoje ar stebuklingoji Lourdes šventovė Prancūzijoje.

Prisimenu mano prieš penkerius metus „Drauge” aprašytą istoriją, kai po ilgų pasaulio žydijos protestų 1993 m. popiežius Jonas Paulius II į Auschwitz įsikėlusioms karmelitėms vienuolėms liepė iš ten pasitraukti, paaiškinęs, kad žydams net katalikų vienuolių maldos už Auschwitz lageryje žuvusių sielas reiškė nepateisinamą šventvagystę. Ta pačia proga vis dėlto noriu paminėti, kad kažkada lankydamasis garsiajame Lietuvos Kryžių kalne, prie Meškuičių, tarp daugybės įvairiausių kryžių pastebėjau ir vieną nemažą Dovydo žvaigždę. Tada neteko girdėti, kad kas nors tuo piktintųsi, ir kryžiai, atrodė, „nesipešė” su ta žvaigžde.

Komentatorius Fareed Zakaria primena, kad jau pačioje prezidento George W. Bush pirmosios kadencijos pradžioje jo administracija ėmėsi rūpestingai puoselėti nuosaikųjį islamą, skirdama jam lėšas statyti mečetes, mokyklas, bendruomenės centrus, taip bandant islamą sumoderninti visame pasaulyje. Zakaria net spėjo: „Jei ši kontroversinė mečetė būtų statoma kur nors kitur, JAV vyriausybė jos statybai greičiausiai skirtų lėšų.”

Amerika yra laisvas kraštas, kur gali statyti ką tik nori, bet – ne bet kur. Tai liudija ir taip vadinami „zoning laws”, t. y. įstatymai, draudžiantys atidaryti, pvz., alkoholio parduotuves mokyklų kaimynystėje. O jei miesto valdybai nepatiktų kad ir statomos bažnyčios architekto planai, leidimo statyti gali iš viso negauti. Nuolaidusis „Chicago Tribune” skiltininkas Dennis Byrne siūlo leisti imamui ten statyti tą mečetę, o šalia pastatyti paminklinę lentą su užrašu: „Ši mečetė pastatyta dėl Amerikos tikėjimo laisve.”

Aleksas Vitkus – iš profesijos inžinierius. Buvęs dviejų PLB valdybų, IX PLB seimo, LF, PLC bei ALIAS narys. Lietuviškoje išeivijos spaudoje bendradarbiauja jau ketvirtį šimto metų. 2007 m. gavo  JAV LB Kultūros tarybos spaudos darbuotojo premiją.