Tėvas G. Vitkus, SJ

Mokslo metus Kaunas pasitiks 
su trimis naujomis katalikiškomis mokyklomis

DALIA CIDZIKAITÈ

Po dviejų metų pertraukos į Ameriką vėl atvykęs Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius tėvas Gintaras Vitkus, SJ, apsilankęs ,,Draugo” redakcijoje, pasidalijo jo vadovaujamos gimnazijos naujienomis, aptarė katalikiškų mokyklų padėtį, jų vietą ir iššūkius Lietuvoje.

Nuovargis jaučiasi, bet rankų nenuleidžia

T. Vitkus pasidžiaugė, jog Kauno jėzuitų gimnazijoje per tuos dvejus metus įvyko nemažai permainų. Jau yra pastatytas biologijos, chemijos ir fizikos mokslams skirtas pastatas. Tiesa, dėl lėšų trūkumo, jis dar nėra įrengtas, todėl mokytis jame kol kas negalima. Nors jau statant paaiškėjo, jog iš įvairių rėmėjų ir fondų gautų pinigų neužteks ir pastatui pastatyti, ir vidui įrengti, anot t. Vitkaus, nieko nedaryti su gautomis lėšomis buvo negeras ženklas. Todėl pasirinko tarpinį etapą – pastatyti pastatą ir tikėtis, kad per šiuos kalendorinius metus, jei pasiseks gauti struktūrinių Europos fondų paramą, viskas bus pabaigta.

Pašnekovas pripažino, jog ne vienerius metus dirbant ties šiuo projektu jaučiasi tam tikras nuovargis – vis kalbama ir nepabaigiama. Vis dėlto sudėti rankų neleidžia didelis noras sudaryti geresnes sąlygas tiksliesiems mokslams, taip pat administracijai, o ir mokiniai turėtų, kur atsipalaiduoti. Būtent jie, t. Vitkaus teigimu, labiausiai iš visų laukia, kada bus įrengtas naujas pastatas, ir planuoja, ką kur statys. Pavyzdžiui, rūsyje, galvojama įrengti kavinukę. Būtent ten gimnazistai norėtų turėti savo erdvę.

Naujausias projektas — Kauno Perkūno namas

Šiuo metu dirbama ties dar vienu nauju projektu — Kauno Perkūno namu, kurį ketinama paversti bendruomeniškumą skatinančia, stiprinančia vieta. Projekto tikslas — sutelkti žmones, pristatant viduramžių amatus, menus, dainavimą, šokius, atgaivinti debatų, retorikos tradiciją. Taip pat planuojama įrengti Edukacinį — besimokančio žmogaus — muziejų. Tai, Kauno jėzuitų gimnazijos vadovo teigimu, yra vienas iš naujausių jų sumanymų. Parama jau gauta, šį projektą pradės įgyvendinti jau šiais metais.

Vilniaus jėzuitų gimnazija klesti

Kaip sakė pašnekovas, klesti ir Vilniaus jėzuitų gimnazija. Skirtingai nuo Kauno jėzuitų gimnazijos, čia visi plėtros darbai jau eina į pabaigą. Šiuo metu baigiama įrengti stovyklavietė netoli Senųjų Trakų. T. Vitkus pasidžiaugė, jog ne taip seniai baigtas sporto kompleksas — aikštynas ir nauja salė – išties pasitarnauja bičiulystei tarp žmonių stiprinti. Pavyzdžiui, šią vasarą per Lietuvos Tūkstantmečio šventę sale pasinaudojo ir ,,Lituanicos” komanda. Jie ne tik čia treniravosi, bet ir sužaidė draugiškas rungtynes su gimnazijos krepšininkais. Paklaustas, kaip pasibaigė rungtynės, t. Vitkus prisipažino, jog atvažiavę ,,Lituanicos” komandos nariai buvo stipresni, todėl teko svečiams nusileisti.

Kaune įsteigtos trys naujos katalikiškos mokyklos

Pašnekovas pasidžiaugė, jog Lietuvoje padaugėjo katalikiškų mokyklų. Tiesa, kai kurios, pvz., Rietave, užsidaro, mat didžiųjų mokyklų, gimnazijų įtaka yra tokia stipri, kad praktiškai pagal šiuo metu įvestą mokinio krepšelio tvarką yra labai sunku mažai mokyklai išsilaikyti. Šiais naujais mokslo metais Kaune atsidarys dar trys vidurinės katalikiškos mokyklos. Nors, sakė pašnekovas, jų atsiradimas šiek tiek suerzino kai kuriuos žmones. ,,Kaip visada, tas lietuviškas įtarumas ir piktumas pasireiškia. Bet arkivyskupas Sigitas Tamkevičius gana santūriai reaguoja į tai”, — sakė t. Vitkus. Galvojama ir apie pradinę katalikišką mokyklą. Jei pavyks, ji galbūt bus nevalstybinė. Jėzuitų gimnazijos direktoriaus nuomone, tokia mokyklų įvairovė Lietuvoje turėtų būti sveikinama ne tik mokinių ir jų tėvų, bet ir vietinių savivaldybių.

Mokytojai — gyvieji tikėjimo liudytojai

T. Vitkus sutiko, jog atsirandant vis daugiau katalikiškų mokyklų Lietuvoje, svarbus tampa ir mokytojų vaidmuo. ,,Čia iškyla mokyklos kultūros, mokyklos ethos klausimas, — sakė Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius. — Suprantame, kad dabar mokytojų parengimas, jų kompetencijų ugdymas yra ypač svarbus. Mokyklų valdyba turėtų padėti žmonėms turėti ne tik profesines, bendražmogiškas kompetencijas, bet ir religines, konkrečiai – krikščioniškas”, — įsitikinęs pašnekovas. Jo nuomone, mokytojai turėtų savo mokiniams būti tais gyvaisiais liudytojais, kurie greta dalyko galėtų padėti žmogui suteikti vertybinį pagrindą, tam tikrą stuburą.

Tuo tikslu Vytauto Didžiojo universitete yra įsteigtas krikščioniško ugdymo centras, kuriame parengtos programos yra skirtos mokytojams paruošti vadovavimo, krikščioniškos pedagogikos, antropologijos, sielovados srityse. Tai, pastebėjo t. Vitkus, ypač gerai yra išvystę amerikiečiai. Šios savo kelionės į JAV metu jis žada apsilankyti ir Wisconsin valstijoje, kur vyksta projektas, kuris leistų pirma su amerikiečių pagalba, o vėliau ir patiems plėtoti sielovadinę veiklą Lietuvos katalikiškose mokyklose.

Mokyklų dermė

Ne mažiau svarbus yra ir kokybės klausimas. T. Vitkus net neabejoja, jog atsiras poreikis, kaip pamatuoti katalikiškos mokyklos kokybę, juk valstybė naudos savo kriterijus įvertinant mokytojų, mokyklų pedagogikos lygį. ,,Mums bus svarbu ne tik vardas, bet ir ugdymo turinys katalikiškoje mokykloje. Tad ir čia jau atsiranda tam tikri vadybiniai klausimai, poreikis sukurti tam tikrą sistemą. Pavyzdžiui, jau Kaune galima būtų kalbėti apie visą pagrindinių ir vidurinių mokyklų dermę”, — teigė Kauno jėzuitų gimnazijos vadovas.

Poreikis sulaukti pagalbos katalikiškam ugdymui

Stiprėjant katalikiškų mokyklų tinklui, rimčiau žvelgiama ir į klausimą, kodėl žmonės nori ateiti mokytis į jėzuitų mokyklą ar katalikiškas mokyklas. T. Vitkus sakė, jog ,,Visada spėjame, kad tai saugios mokyklos poreikis, gero ugdymo suteikimas. Ir jis visiškai yra teisėtas.” Tačiau gimnazijos vadovas taip pat išsakė viltį, jog vienas iš svarbiausių motyvų mokytis jėzuitų ar kitoje katalikiškoje mokykloje yra ir poreikis sulaukti pagalbos krikščioniškam ugdymui. ,,Kai žvelgiame į ateinančias šeimas, — sakė jis, — pastebime, jog yra daug sąmoningų, reiklių katalikų. Jie nori ne vien tik, kad jų vaikams būtų suteiktas dalykinis dėstymas, bet kad programos turėtų ir krikščionišką pagrindą.” Tiesa, pašnekovas pripažino, jog apskritai tėvų įsitraukimo lygis į vaikų mokslus vis dar lieka daug žemesnis, nei Amerikoje ar kituose kraštuose.

JAV lietuvių vaikai tyresni, skaistesni

,,Lietuvoje dar daug tokios nuostatos, kad štai atiduodame vaikus į mokyklą ir viskas”, — dažnai pastebimą lietuvių tėvų laikyseną apibendrino t. Vitkus. Palyginęs Lietuvos vaikus su Dainavos ateitininkų vaikais, Kauno jėzuitų gimnazijos direktorius pastebėjo, jog čia, Amerikoje, tėvai vaikus kreipia tam tikra kryptimi, užima juos, neleidžia visko, ko vaikai nori, ar ką įmanoma pažinti, pasiekti. Čia vaikai to gyvenimo įvairovės yra mažiau matę, gal todėl jie yra tyresni, skaistesni, paklusnesni, geranoriškesni, – spėliojo pašnekovas. Lietuvos vaikai tą laisvę panaudoja įvairiems dalykams ir kartais bendraudamas su vaiku supranti, jog jis yra jaunas senis, kurio niekas šiame gyvenime jau nenustebins, nes jis visko pabandė. 

Tėvas G. Vitkus, SJ šiųmetinėje Ateitininkų stovykloje Dainavoje. Dainos Čyvienės nuotr.