cicero


Apsireiškimo Šiluvoje 400 m. sukaktis
paminėta iškilmėmis Cicero, IL


 Edvardas Šulaitis

Cicero lietuviai, nenorėdami atsilikti nuo kitų didesnių mūsų tautiečių telkinių, surengė Švč. Mergelės Marijos Šiluvoje apsireiškimo 400 metų sukakties minėjimą Šv. Antano parapijos bažnyčioje ir salėje.

Jis prasidėjo rugpjūčio 17 d. rytą lietuvių beveik prieš 100 metų įsteigtos parapijos bažnyčioje šv. Mišiomis, kurias laikė Cicero lietuvių dvasios vadassiluva, kun. dr. Kęstutis Trimakas, koncelebruojant parapijos kle­bonui kun. Sergio Solis. Kun. dr. K. Trimakas pasakė šiam minėjimui pritaikytą pamokslą. ,,Lietuvių tauta kritiškam laike, tikėjimo krizėje prarado atrastą Dievą, prarado Jo Tiesą. Iš bažnyčios teliko akmuo, iš altoriaus teliko akmuo, įsmigęs žemėj. Iš tikėjimo teliko akmuo laukuose – laukuose, kur ganė galvijus kažin ką apie Dievą, Jo sūnų ir Jo Motiną girdėję vaikai. (...) O pamatė ant akmens verkiančią dangiško grožio Motiną su Kūdikiu, kuris Jai atstojo dangų. Ji verkė, nes tie vaikai neturėjo nei Jos Kūdikio, nei galimybės be Jo pasiekti dangų”, – taip pradėjo savo jausmingą žodį pamokslininkas.

Šv. Mišių metu gražiai giedojo kiek padidėjęs vargoninkės Vilmos Meilutytės vedamas parapijos lietuvių choras (pirm. Jonė Bobinienė). Kelias giesmes solo sugiedojo solistė Praurimė Ragienė, o kai kurias maldas – Marius Prapuolenis. Prie altoriaus buvo padėtas didelis neseniai mirusios kazimierietės vienuolės, dailininkės Mercedes (Mickevičiūtės) nutapytas Šiluvos Marijos paveikslas.

Įdomi programa parapijos salėje

Po Eucharistijos aukos buvo susirinkta į parapijos salę. Iš pradžių beveik šimtas tautiečių stojo eilėn prie sumuštiniais, pyragais bei kitomis gėrybėmis nukrautų stalų. Numalšinus alkį ir troškulį, į susirinkusiuosius prabilo programos vedėja Vida Kuprytė, kuri pakvietė pagrindinį kalbėtoją kun. dr. K. Trimaką paskaityti pranešimą „Švč. Marija, apsireiškusi Šiluvoje ir kitur pasaulyje”.

Šis kalbėjo įdomiai ir aiškiai, pradžioje nurodydamas vietas, kuriose Marija jau buvo apsireiškusi prieš pasirodymą Šiluvoje arba po to. Jis net buvo atsivežęs žemėlapį, kad galėtų klausytojams tiksliai parodyti apsireiškimų vietas.

Savo ilgokoje kalboje, užtrukusioje tris ketvirčius valandos, kun. dr. K. Trimakas sugebėjo daug ką pasakyti. Paskaitoje buvo parodyta Marijos apsireiškimo reikšmė dviems būdais: pirma, suminint, kokia dvasinė padėtis buvo prieš apsireiškimą reformacijos paveiktoje Lietuvoje ir kaip ta padėtis pasikeitė dėl jos apsireiškimo. Antra, palyginus Šiluvos apsireiškimą su kitais, parodyta to apsireiškimo svarba to meto išganymo istorijoje.

Paskaitoje išryškėjo, kad Šiluvos apsireiškimas priklauso tiems apsireiškimams, kurie Dievo apvaizdos rūpesčiu įvyksta ypatingoje krizėje siekiant stiprinti žmonių tikėjimą.
Paskaitininkas nurodė, kad dvasinė padėtis XVII a. Lietuvoje tapo kritiška. Atmetus autoritetą, Lietuvoje tada plito įvairiausios sektos: vienos neigė Jėzaus Kristaus die­viškumą, kitos – Švenčiausiąją Trejybę. Nebežinojo kuo tikėti ne tik liaudis, bet ir pats Lietuvos kalvinų vadas Radvila Juodasis. Apsireiškusi Dievo Motina neieškojo kaltininkų, bet jos Sūnaus garbintojų. Ieškojo ir rado: tai Radvilos Juodojo sūnus Kristupą ir Jurgį, Leoną Sapiegą, Pacus, Tiškevičius, Giedraičius, o taip pat Ma­rijos apsireiškimu paveiktą liaudį. Marijos žodžiai ir ašaros turėjo išliekančią reikšmę.
Kalbėtojas buvo atsivežęs skrynią, kuri buvo rasta po apsireiškimo, ir parodė daiktus, buvusius joje (žinoma, ne originalus). Visa tai parūpino viena iš organizatorių – Mėta Gabalienė. Tai tarp klausytojų sukėlė didesnį susidomėjimą ir neleido jiems nuobodžiauti.

Įdomi meninė dalis

Po akademinės dalies tuoj pat prasidėjo meninė. Joje buvo pagroti kūriniai iš „Marijos radijo” programos išleistos plokštelės, pavadintos „Giesmės Šiluvos Marijai”. Pirmoji iš jų buvo liaudies giesmė „Sveika, Mergele, Šiluvos Marija”.

Po jos Audronė Bernatavičienė perskaitė poeto Kazio Bradūno eilėraštį „Šventoji kelionė”, iš plokštelės pagrota giesmė „O, Marija Šiluvos” (muzika ir žodžiai A. Valantino). Ištrauką iš „Katalikų Bažnyčios kronikos” paskaitė Virginija Mauručienė. Marius Prapuolenis vykusiai perteikė dalį Jono Pauliaus II Šiluvoje pasakyto pamokslo. Nuskambėjo giesmė „O, Motina, sopulinga” (muzika ir žodžiai J. Naujalio). Pabaigoje buvo sugiedota giesmė „Šiluvos Marijai”, kurią iš išdalintų lapų giedojo visi susirinkusieji, vadovaujami muz. Vilmos Meilutytės.

Šias gražias iškilmes suorganizavo specialiai tam reikalui sudarytas komitetas. Jam priklausė: kun. K. Trimakas, O. Venclovienė, J. Bobinienė, M. Gabalienė, M. Remienė, M. Prapuolenis, A. Zailskaitė, V. Kuprytė ir B. Zalatorienė. Pagarba ir padėka šiems darbštiems tautiečiams!

Šis minėjimas parodė, kad Cicero lietuvių telkinys dar yra gyvybingas ir, reikalui esant, gali daug ką padaryti.

siluva
Apsireiškimo Šiluvoje 400 m. sukakties paminėjimo Cicero, IL, dalyviai.
 Jono Kuprio nuotraukos