Regina Narušienė. Eltos nuotr.
Buvusi PLB valdybos pirmininkė viliasi,
jog Lietuva supras išeivių vertę
Šią vasarą Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose posėdžiavusio XIV
Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo pabaigoje vyko naujos valdybos ir
valdybos pirmininko rinkimai. Nauja PLB valdybos pirmininke trejiems
metams išrinkta Danguolė Marija Navickienė, pakeitusi pasaulio
lietuvius apjungiančiai organizacijai dvi kadencijas vadovavusią Reginą
Narušienę.
Paklausta, kaip ji keliais sakiniais galėtų apibūdinti netrumpą –
šešerių metų – vadovavimą PLB, Narušienė
išskyrė keturis svarbiausius šios veiklos bruožus. Pasak
JAV lietuvės, visų pirma vadovavimas PLB buvo įdomus, nes nuolat
keitėsi darbo sąlygos. Antra, visada jautėsi įtampa – ,,nors
kalbėjome ta pačia kalba, tačiau neretai mūsų vartojami žodžiai kitiems
įgydavo kitą reikšmę”, pastebėjo ji. Buvusi PLB valdybos
pirmininkė sakė, jog jai einant šias pareigas tikrai nebuvo kada
nuobodžiauti – jos pareikalavo daug dėmesio, pastangų ir darbo.
Nepaisant to, buvimas PLB valdybos pirmininke teikė ir džiaugsmo.
Narušienė pasidžiaugė jai tekusiomis progomis susipažinti ir
dirbti su daugeliu puikių tautiečių, kurių darbais ir pasiaukojimu ji
ypač žavisi.
– Šešeri vadovavimo metai organizacijai – nemažas laiko tarpas. Ką per tuos metus pavyko nuveikti?
– Pavyko sukurti paveikesnę PLB organizacinę struktūrą, t. y.
veiksmingiau pasiskirstyta pareigomis, nustatytos veiklos gairės,
pareigos ir atsakomybės. Sukūrėme prasmingus ryšius su Tautinių
mažumų ir išeivijos departamentu (TMID) prie LR Vyriausybės.
Paruošėme kilnojamąją parodą „Lietuviais esame mes
gimę”, kuri aplankė daug Lietuvos miestų, mokyklų ir kitų
įstaigų. Šios parodos tikslas buvo supažindinti Lietuvoje
gyvenančius lietuvius su užsienio lietuvių politine kova dėl Lietuvos
okupacijos nepripažinimo, su užsienio lietuvių indėliu į Lietuvos
valstybingumą ir PLB veikla bei siekiais.
Du kartus buvo susitarta su LR Seimu dėl naujo pilietybės įstatymo.
Pritariant LR Seimui, pavyko pakeisti LR Seimo ir PLB komisijos,
kurioje dalyvauja atstovai ir jų pavaduotojai iš visų PLB
kraštų ir žemynų, sudėtį.
LR Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Užsienio lietuvių reikalų
koordinavimo komisija, kuriai vadovauja ministras pirmininkas, jai
priklauso 8 ministrai ir 8 PLB valdybos nariai. Pavyko pasiekti, kad už
užsienio lietuvių švietimą nuo 2013 m. būtų atsakinga LR
Švietimo ir mokslo ministerija.
PLB ir Lietuvos archyvų departamentas pasirašė „Pasaulio
Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos
Archyvų tvarkymo planą”.
Per visus šiuos metus vyko prasmingi ir sėkmingi PLB
kraštų pirmininkų suvažiavimai. 2012 m. įvairiose Lietuvių
Bendruomenėse vyko sėkmingi Maironio metų minėjimai, 2013 m. planuojama
švęsti Dariaus ir Girėno metus. LR Kultūros ministerija visas
užsienio Lietuvių Bendruomenėse vykdomas programas ir vykstančius
renginius sutiko įtraukti į Lietuvos renginių sąrašą.
– Kas nepavyko, kodėl?
– Seimo priimtus pilietybės įstatymus grąžino persvarstyti abu LR
prezidentai. LR Seimas neturėjo pakankamai politinės valios
pasipriešinti prezidentų nuomonėms. 2010 m. panaikintas
TMID’as, vietoj jo prie Užsienio reikalų ministerijos (URM)
įkurtas Užsienio lietuvių reikalų departamentas. Šia
administracine pertvarka, viena vertus, buvo pažeminti užsienio
lietuviai. Antra vertus, Užsienio lietuvių reikalų departamentas
nepateisino lūkesčių.
Kelerius metus kuriama „Globalios Lietuvos” programa, kuria
siekiama sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius
bei pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe, tačiau šioje
programoje visiškai aplenkiamas pilietybės klausimas, kurio
sprendimas iš principo ir nulems užsienio lietuvių santykį su
Lietuvos valstybe. Savanoriškai veiklai reikalinga ir tinkamas
pagrindas, ir tos veiklos supratimas. Siekiant suvienyti tautą, reikėtų
labiau remti Lietuvių Bendruomenes, kurios veikia kaip tarpininkės tarp
visuomeninių ir valstybinių darinių, ir nebandyti jų skaldyti, kuriant
naujus tinklus bei ieškant naujų draugų.
Per šiuos metus nepavyko išspręsti finansinių problemų.
PLB fondas, ilgus metus rėmęs PLB veiklą, buvo uždarytas. Lietuvių
Fondas, nuo PLB atstovybės Vilniuje įkūrimo finansavęs jos veiklą,
dabar ją remia tik minimaliai. Didžiausios kraštų Bendruomenės
finansiškai PLB remia menkai.
– Jums vadovaujant PLB valdybai,
bene daugiausiai energijos ir laiko skirta Lietuvos Respublikos
pilietybės įstatymui bei dvigubos pilietybės klausimui. Tačiau per
paskutiniuosius metus nemažai nuveikta ir tokiose srityse kaip archyvų
klausimas, lituanistinis švietimas. Gal galėtumėte bent trumpai
apžvelgti šias ir/ar mano čia nepaminėtas PLB veiklos sritis?
– Valdybos nariai kadencijos pradžioje pasiskirstė sritimis, už
kurias buvo atsakingi darbo valdyboje metu. Buvo kuruojamos šios
sritys: kultūra, švietimas, visuomeniniai reikalai,
organizaciniai reikalai, PLB įvaizdžio kūrimas ir informaciniai
reikalai, žurnalo „Pasaulio lietuvis” leidyba, sielovada,
finansai, regioniniai reikalai. Mūsų kraštų Bendruomenės gyvena
skirtingomis sąlygomis, jų skirtingi poreikiai, todėl, siekiant jiems
padėti, reikia juos išgirsti ir suprasti. PLB veikla labai
plati. Lietuvoje turime PLB atstovę Vidą Bandis, kuri atstovauja PLB
daugelyje Lietuvos komisijų ir vykdomų veiklų.
– 2009 m. ,,Drauge”
paskelbtame pokalbyje sakėte, jog didžiausia PLB problema yra finansai.
O kaip yra šiandien, gal padėtis bent kiek pasikeitė?
– Finansiniai nepritekliai buvo ir turbūt liks nemaža problema.
PLB Seimas nutarė pavesti PLB valdybai susitarti su kiekvienu
kraštu, kokia suma jis prisidės prie PLB išlaikymo. Joks
PLB Konstitucijoje numatytas finansavimo būdas iki šiol nebuvo
veiksmingas.
– Kokios, Jūsų nuomone, yra stipriausios PLB, kaip organizacijos, pusės?
– Visuomeniškumas ir jos vadovų pasiaukojimas visų mūsų
labui. Savarankiška, nuo nieko nepriklausoma institucija
visuomeniniame gyvenime tampa stipria galia. PLB kaip tik tokia
organizacija ir yra – turinti ir galinti būti svarbia jėga. Jėga,
kurią sudarome visi mes – lietuviai.
– Kokios silpniausios?
– Prie dabartinių PLB silpnybių turbūt paminėčiau tai, jog nauji
nariai neretai nesupranta Bendruomenės esmės, todėl pažeria
nekonstruktyvios kritikos.
– Ką tik pasibaigusio XIV PLB
Seimo dalyviai išsakė norą PLB matyti kaip visus užsienyje
gyvenančius lietuvius vienijančią ir jiems atstovaujančią organizaciją.
Kokia yra Jūsų PLB vizija artimiausiems 5–10 metų?
– Noriu tikėti, kad visi užsienio lietuviai supras
visuomeniškos veiklos, bendradarbiavimo, vieningumo ir
pasiaukojimo svarbą visų mūsų naudai. LR Vyriausybė, Seimas bei kitos
valdžios institucijos ir toliau tęs tradiciją turėti bendras jų atstovų
ir PLB komisijas.
Viliuosi, kad LR Vyriausybė naują instituciją, skirtą tvarkyti užsienio
lietuvių reikalus, sukurs ne prie kokios nors ministerijos, bet prie
Vyriausybės. Tokią instituciją, kuri bus verta atstovauti pusantro
milijono užsienio lietuvių. Instituciją, kuri supras mūsų poreikius,
veiklą ir ją rems, o ne teiks mums tai, ko, jų manymu, mums labiausiai
reikia.
Viliuosi, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės supras mūsų [užsienyje gyvenančių lietuvių] vertę.
Labai noriu tikėti, kad LR Seimas priims pilietybės įstatymo pataisas,
kurios leis visiems lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams ir jų
palikuonims išlaikyti jų prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę,
nepriklausomai nuo to, kur tas asmuo gyvena ir ar jis/ji turi kitos
šalies pilietybę.
Norėčiau, kad LR Seimas įteisintų internetinį balsavimą užsienyje
gyvenantiems Lietuvos piliečiams bei sukurtų daugiau balsavimo apygardų
užsienio lietuviams.
Manau, jog daug kas priklausys nuo Lietuvos ateities ir nuo to, kokios jėgos bus Lietuvos valdžioje.
– Nauja PLB valdybos pirmininke
ir vėl tapo atstovė iš JAV. Ar tai reiškia, jog Europos,
Rytų kraštų bendruomenių atstovai dar nėra pajėgūs imtis
vadovaujančio vaidmens?
– Valdybos pirmininkas nerenkamas PLB Seimo. PLB Seimas
išrenka valdybą ir tik tuomet jos nariai išsirenka
pirmininką. Tad šiuo atžvilgiu visi valdybos nariai yra
lygiaverčiai. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tik 2 (iš 9)
dabartinės valdybos nariai yra iš JAV. Turbūt visi žino, jog
veiksmingam pirmininko darbui reikia visiško atsidavimo:
šis žmogus negali dirbti kito darbo, nes visą savo laiką turi
atiduoti PLB reikalams. Šis žmogus taip pat turi galėti pats
finansiškai remti šią veiklą ir, be abejo, turėti
patirties LB veikloje. Manyčiau, jog Danguolės Navickienės parinkimas
nelabai ką turi bendro su tuo, jog ji – iš JAV. Ji
geriausiai tiko šioms pareigoms.
Kalbino
Dalia Cidzikaitė