Regina Narušienė. Eltos nuotr.

Buvusi PLB valdybos pirmininkė viliasi,
jog Lietuva supras išeivių vertę


Šią vasarą Lietuvos Respublikos Seimo rūmuose posėdžiavusio XIV Pasaulio Lietuvių Bendruomenės Seimo pabaigoje vyko naujos valdybos ir valdybos pirmininko rinkimai. Nauja PLB valdybos pirmininke trejiems metams išrinkta Danguolė Marija Navickienė, pakeitusi pasaulio lietuvius apjungiančiai organizacijai dvi kadencijas vadovavusią Reginą Narušienę.

Paklausta, kaip ji keliais sakiniais galėtų apibūdinti netrumpą – šešerių metų – vadovavimą PLB, Narušienė išskyrė keturis svarbiausius šios veiklos bruožus. Pasak JAV lietuvės, visų pirma vadovavimas PLB buvo įdomus, nes nuolat keitėsi darbo sąlygos. Antra, visada jautėsi įtampa – ,,nors kalbėjome ta pačia kalba, tačiau neretai mūsų vartojami žodžiai kitiems įgydavo kitą reikšmę”, pastebėjo ji. Buvusi PLB valdybos pirmininkė sakė, jog jai einant šias pareigas tikrai nebuvo kada nuobodžiauti – jos pareikalavo daug dėmesio, pastangų ir darbo. Nepaisant to, buvimas PLB valdybos pirmininke teikė ir džiaugsmo. Narušienė pasidžiaugė jai tekusiomis progomis susipažinti ir dirbti su daugeliu puikių tautiečių, kurių darbais ir pasiaukojimu ji ypač žavisi.

– Šešeri vadovavimo metai organizacijai – nemažas laiko tarpas. Ką per tuos metus pavyko nuveikti?

– Pavyko sukurti paveikesnę PLB organizacinę struktūrą, t. y. veiksmingiau pasiskirstyta pareigomis, nustatytos veiklos gairės, pareigos ir atsakomybės. Sukūrėme prasmingus ryšius su Tautinių mažumų ir išeivijos departamentu (TMID) prie LR Vyriausybės.

Paruošėme kilnojamąją parodą „Lietuviais esame mes gimę”, kuri aplankė daug Lietuvos miestų, mokyklų ir kitų įstaigų. Šios parodos tikslas buvo supažindinti Lietuvoje gyvenančius lietuvius su užsienio lietuvių politine kova dėl Lietuvos okupacijos nepripažinimo, su užsienio lietuvių indėliu į Lietuvos valstybingumą ir PLB veikla bei siekiais.

Du kartus buvo susitarta su LR Seimu dėl naujo pilietybės įstatymo. Pritariant LR Seimui, pavyko pakeisti LR Seimo ir PLB komisijos, kurioje dalyvauja atstovai ir jų pavaduotojai iš visų PLB kraštų ir žemynų, sudėtį.

LR Vyriausybės nutarimu buvo įkurta Užsienio lietuvių reikalų koordinavimo komisija, kuriai vadovauja ministras pirmininkas, jai priklauso 8 ministrai ir 8 PLB valdybos nariai. Pavyko pasiekti, kad už užsienio lietuvių švietimą nuo 2013 m. būtų atsakinga LR Švietimo ir mokslo ministerija.

PLB ir Lietuvos archyvų departamentas pasirašė „Pasaulio Lietuvių Bendruomenės ir Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos Archyvų tvarkymo planą”.

Per visus šiuos metus vyko prasmingi ir sėkmingi PLB kraštų pirmininkų suvažiavimai. 2012 m. įvairiose Lietuvių Bendruomenėse vyko sėkmingi Maironio metų minėjimai, 2013 m. planuojama švęsti Dariaus ir Girėno metus. LR Kultūros ministerija visas užsienio Lietuvių Bendruomenėse vykdomas programas ir vykstančius renginius sutiko įtraukti į Lietuvos renginių sąrašą.

– Kas nepavyko, kodėl?

– Seimo priimtus pilietybės įstatymus grąžino persvarstyti abu LR prezidentai. LR Seimas neturėjo pakankamai politinės valios pasipriešinti prezidentų nuomonėms. 2010 m. panaikintas TMID’as, vietoj jo prie Užsienio reikalų ministerijos (URM) įkurtas Užsienio lietuvių reikalų departamentas. Šia administracine pertvarka, viena vertus, buvo pažeminti užsienio lietuviai. Antra vertus, Užsienio lietuvių reikalų departamentas nepateisino lūkesčių.

Kelerius metus kuriama „Globalios Lietuvos” programa, kuria siekiama sudaryti galimybes kiekvienam lietuviui palaikyti politinius bei pilietinius ryšius su Lietuvos valstybe, tačiau šioje programoje visiškai aplenkiamas pilietybės klausimas, kurio sprendimas iš principo ir nulems užsienio lietuvių santykį su Lietuvos valstybe. Savanoriškai veiklai reikalinga ir tinkamas pagrindas, ir tos veiklos supratimas. Siekiant suvienyti tautą, reikėtų labiau remti Lietuvių Bendruomenes, kurios veikia kaip tarpininkės tarp visuomeninių ir valstybinių darinių, ir nebandyti jų skaldyti, kuriant naujus tinklus bei ieškant naujų draugų.

Per šiuos metus nepavyko išspręsti finansinių problemų. PLB fondas, ilgus metus rėmęs PLB veiklą, buvo uždarytas. Lietuvių Fondas, nuo PLB atstovybės Vilniuje įkūrimo finansavęs jos veiklą, dabar ją remia tik minimaliai. Didžiausios kraštų Bendruomenės finansiškai PLB remia menkai.

– Jums vadovaujant PLB valdybai, bene daugiausiai energijos ir laiko skirta Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymui bei dvigubos pilietybės klausimui. Tačiau per paskutiniuosius metus nemažai nuveikta ir tokiose srityse kaip archyvų klausimas, lituanistinis švietimas. Gal galėtumėte bent trumpai apžvelgti šias ir/ar mano čia nepaminėtas PLB veiklos sritis?

– Valdybos nariai kadencijos pradžioje pasiskirstė sritimis, už kurias buvo atsakingi darbo valdyboje metu. Buvo kuruojamos šios sritys: kultūra, švietimas, visuomeniniai reikalai, organizaciniai reikalai, PLB įvaizdžio kūrimas ir informaciniai reikalai, žurnalo „Pasaulio lietuvis” leidyba, sielovada, finansai, regioniniai reikalai. Mūsų kraštų Bendruomenės gyvena skirtingomis sąlygomis, jų skirtingi poreikiai, todėl, siekiant jiems padėti, reikia juos išgirsti ir suprasti. PLB veikla labai plati. Lietuvoje turime PLB atstovę Vidą Bandis, kuri atstovauja PLB daugelyje Lietuvos komisijų ir vykdomų veiklų.

– 2009 m. ,,Drauge” paskelbtame pokalbyje sakėte, jog didžiausia PLB problema yra finansai. O kaip yra šiandien, gal padėtis bent kiek pasikeitė?

– Finansiniai nepritekliai buvo ir turbūt liks nemaža problema. PLB Seimas nutarė pavesti PLB valdybai susitarti su kiekvienu kraštu, kokia suma jis prisidės prie PLB išlaikymo. Joks PLB Konstitucijoje numatytas finansavimo būdas iki šiol nebuvo veiksmingas.

– Kokios, Jūsų nuomone, yra stipriausios PLB, kaip organizacijos, pusės?

– Visuomeniškumas ir jos vadovų pasiaukojimas visų mūsų labui. Savarankiška, nuo nieko nepriklausoma institucija visuomeniniame gyvenime tampa stipria galia. PLB kaip tik tokia organizacija ir yra – turinti ir galinti būti svarbia jėga. Jėga, kurią sudarome visi mes – lietuviai.

– Kokios silpniausios?

– Prie dabartinių PLB silpnybių turbūt paminėčiau tai, jog nauji nariai neretai nesupranta Bendruomenės esmės, todėl pažeria nekonstruktyvios kritikos.

– Ką tik pasibaigusio XIV PLB Seimo dalyviai išsakė norą PLB matyti kaip visus užsienyje gyvenančius lietuvius vienijančią ir jiems atstovaujančią organizaciją. Kokia yra Jūsų PLB vizija artimiausiems 5–10 metų?

– Noriu tikėti, kad visi užsienio lietuviai supras visuomeniškos veiklos, bendradarbiavimo, vieningumo ir pasiaukojimo svarbą visų mūsų naudai. LR Vyriausybė, Seimas bei kitos valdžios institucijos ir toliau tęs tradiciją turėti bendras jų atstovų ir PLB komisijas.

Viliuosi, kad LR Vyriausybė naują instituciją, skirtą tvarkyti užsienio lietuvių reikalus, sukurs ne prie kokios nors ministerijos, bet prie Vyriausybės. Tokią instituciją, kuri bus verta atstovauti pusantro milijono užsienio lietuvių. Instituciją, kuri supras mūsų poreikius, veiklą ir ją rems, o ne teiks mums tai, ko, jų manymu, mums labiausiai reikia.

Viliuosi, kad Lietuvoje gyvenantys žmonės supras mūsų [užsienyje gyvenančių lietuvių] vertę.

Labai noriu tikėti, kad LR Seimas priims pilietybės įstatymo pataisas, kurios leis visiems lietuvių kilmės Lietuvos piliečiams ir jų palikuonims išlaikyti jų prigimtinę teisę į Lietuvos pilietybę, nepriklausomai nuo to, kur tas asmuo gyvena ir ar jis/ji turi kitos šalies pilietybę.

Norėčiau, kad LR Seimas įteisintų internetinį balsavimą užsienyje gyvenantiems Lietuvos piliečiams bei sukurtų daugiau balsavimo apygardų užsienio lietuviams.

Manau, jog daug kas priklausys nuo Lietuvos ateities ir nuo to, kokios jėgos bus Lietuvos valdžioje.

– Nauja PLB valdybos pirmininke ir vėl tapo atstovė iš JAV. Ar tai reiškia, jog Europos, Rytų kraštų bendruomenių atstovai dar nėra pajėgūs imtis vadovaujančio vaidmens?

– Valdybos pirmininkas nerenkamas PLB Seimo. PLB Seimas išrenka valdybą ir tik tuomet jos nariai išsirenka pirmininką. Tad šiuo atžvilgiu visi valdybos nariai yra lygiaverčiai. Norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad tik 2 (iš 9) dabartinės valdybos nariai yra iš JAV. Turbūt visi žino, jog veiksmingam pirmininko darbui reikia visiško atsidavimo: šis žmogus negali dirbti kito darbo, nes visą savo laiką turi atiduoti PLB reikalams. Šis žmogus taip pat turi galėti pats finansiškai remti šią veiklą ir, be abejo, turėti patirties LB veikloje. Manyčiau, jog Danguolės Navickienės parinkimas nelabai ką turi bendro su tuo, jog ji – iš JAV. Ji geriausiai tiko šioms pareigoms.

Kalbino Dalia Cidzikaitė