Stepono ir Onos Kavarskų penkių kartų palikuonys giminių susitikime prie Zapyškio. Ritonės Rudaitienės nuotr.
Giminių susitikimai Lietuvoje
RITONĖ RUDAITIENĖ
Šią vasarą, švenčiant Lietuvos valstybės vardo paminėjimo
tūkstantmetį, daug kur tėvynėje ta proga buvo ruošiami giminių
susitikimai. Bent trijuose ir aš tikėjausi dalyvauti. Deja, į
pirmąjį – Tonkūnų giminės, įvykusį Ruškeliuose, netoli
Pasvalio, birželio 27–28 dienomis, nesuspėjau, tad teko vėliau
pasitenkinti giminių darytomis nuotraukomis ir trijų su puse valandų
trukmės DVD įrašu.
Kavarskų (penkių dukterų ir trijų sūnų) palikuonių, t.y. mano vyro
Teodoro giminių susitikime, kuris buvo liepos 11–12 dienomis
Zapyškio seniūnijos Jadagonių kaimo poilsiavietėje
,,Pušynas”, teko dalyvauti antrą kartą. Ši darni ir
plati penkių kartų giminė, suburianti 100–105 asmenis, turi
didelę organizacinę patirtį, nes susitikimus ruošia nuolat, kas
ketverius metus. Praeitas susitikimas buvo 2005 metais Šedulos
poilsiavietėje, netoli Tytuvėnų ir Šiluvos.
Vietovė kitam susitikimui paeiliui suieško kurios nors gaminės
šakos atstovai. Visi, išskyrus iki 7 metų amžiaus vaikus,
prisideda prie bendrų išlaidų, atsiveža gerą nuotaiką,
šeimos naujienas, vestuvių, krikštynų ir kt. nuotraukas.
Susipažįsta su iš anksto visiems atsiunčiama numatyta
dienotvarke.
Šiais metais Kavarskų giminės susitikimas prasidėjo
šeštadienio rytą, 11 val. šv. Mišiomis už
Kavarskų giminės mirusiuosius Pažaislio vienuolyno bažnyčioje.
Pasibaigus Mišioms, buvo apžiūrimos tame ,,Baroko perle”
esančios vyskupo Brunono žūties freskos. 1 val. p. p.
,,Pušyno” poilsiavietėje – registracija,
apgyvendinimas, priešpiečiai (švediškas stalas).
2:20 val. p.p. – iškilmingas susitikimo atidarymas
konferencijų salėje, šeimų prisistatymai (15 min. kiekvienai),
pasisakymai. 4:30 val. p.p. – pietūs, jubiliatų sveikinimai,
pagerbimai ir t.t. 6 val. p.p. – aktyvus poilsis, sportiniai
žaidimai, rateliai, šokiai, pokalbiai prie kavos puodelio ar
alaus bokalo. 9 val. v. vakarienė prie laužo, pirtis. 12 val. r.
– ugnies salvės ir jaunimo šokiai – diskoteka.
Ruošiant susitikimą tokiai gausiai ir įvairaus amžiaus žmonių
grupei, tenka nelengvas uždavinys surasti poilsiavietę, kuri galėtų
priglausti ir patenkinti ne tik vyresniuosius, (senelius), bet jaunimą
(studentus), mažamečius (vaikus) ir vaikaičius. Kad visiems būtų smagu,
ieškoma vietovės su krepšinio ir teniso
aikštelėmis, smėlio dėže, sūpynėmis, pirtimi ir ežeru. Pasamdomi
muzikantai. Nenuostabu, kad į šiuos giminės susitikimus jaunimo
raginti nereikia.
Įsikūrus poilsiavietėje, visuomet yra pakeliama giminės logotipą
turinti vėliava, kuri susitikimui baigiantis nuleidžiama, visiems
giedant Lietuvos himną. Kavarskų palikuonys taip pat turi savo giminės
dainą ir dar daug kitų gražių tradicijų. Kiekvieno susitikimo proga yra
išleidžiamas dalyvių rašinių apie jų šeimas ar
kitus gimines leidinys, iliustruotas spalvotomis nuotraukomis.
Šiais metais Raminta Rudaitytė-Marchertienė paruošė, o
pusbrolių ir pusseserių vaikai gražiai suvaidino ištrauką
iš sovietmečio kaime gyvenusios tetos Karolinos prisiminimų apie
susitikimus su partizanais ir stribais.
Antrame giminių susitikime dalyvavau kaip viešnia, nes tai buvo
Milvydų giminės renginys. Mano dėdės Juozo Tonkūno žmona Janina buvo
Milvydaitė. Šis giminių susitikimas buvo ne tiek gausus (gal
apie 40 žmonių), bet jaukus ir šiltas. Jame dalyvavo iš
Australijos atvykęs dėdienės Janinos brolvaikis Algis Milvydas, jo du
sūnūs, duktė ir sesuo Rasa. Visi juos vadino ,,Australais”.
Liepos 5 d. 1 val. p.p. visi giminaičiai susirinko Molėtuose,
observatorijoje. Kaip pasakojo gidas, ši observatorija yra garsi
tuo, kad joje yra Europoje didžiausias, bet dėl nesandarios dangos
negalintis veikti teleskopas. Pasibaigus ekskursijai, persikėlėme į
netoliese esančią labai gražią ežero pakrantę. Neteko
išsiaiškinti, ar tai buvo ūkininko sodyba, ar parkas. Ant
ežero kranto stovėjo pirtis, pievoje pavėsinė, įrengta laužavietė, o
aplink ją – mediniai suolai. Iš atsivežtų pintinių
pasipylė visokiausios gėrybės. Du ilgi stalai vos sutalpino įvairius
skanumynus: rūkytą žuvį, lietuviškus sūrius, medžioklines
dešreles, sumuštinius, daržoves, vaisius, šakotį,
grybukus ir kitokius kepsnius. Pasistiprinę ir atsigaivinę
karštais ir šaltais gėrimais,visi susibūrė aplink
laužavietę, kur giminės archyvistė – Valdovų rūmų restauratorė,
atskleidė pačias paskutines surastas žinias apie Milvydų giminės
šaknis, siekiančias XII šimtmetį! Ant žolės buvo
išridentas ilgas popierinis takas su giminės medžio schema,
kurią susidomėję giminaičiai atidžiai tyrinėjo, aiškindamiesi
prosenelių kilmę.
Po dviejų dienų maždaug ta pati žmonių sudėtis vėl susitikome
,,Australams” specialiai užsakytoje ekskursijoje Valdovų rūmuose.
Čia manęs laukė staigmena – atsitiktinai pusbrolio dukros atrasta
neseniai staiga mirusio mano brolio Algio Tonkūno pavardė,
iškalta rūmų atstatymui aukojusiųjų lentoje. Susijaudinus
prisiliečiau ranka ir, raginama giminaitės, padariau nuotrauką. Tai dar
vienas konkretus ženklas, bylojantis apie brolio gyvenimą ir
vertybes…
Labai gaila, kad manosios giminės susitikimą teko matyti tik giminių
darytose nuotraukose ir televizijos ekrane. Susitikimas buvo pradėtas
šv. Mišiomis Pasvalio bažnyčioje bei senelių, prosenelių
ir kitų giminių kapų lankymu. Šį renginį Ruškeliuose, ant
Mušos kranto dėdės buvusiame ūkyje, organizavo jaunoji karta
– didelės entuziastės – dviejų pusbrolių dvi dukterys.
Specialiai paruoštoje ir išdabintoje daržinėje buvo
vaišintasi karštais patiekalais, o po vaišių
– dainuota, šokta ir smagiai žaidžiama. Sutartines dainavo
ne tik gražiabalsės giminaitės – mama su savo dešimties
metų dukra, bet ir vietinių dainininkų grupė. Gražia
pasvalietiška tarme negirdėtas, senovines eiles deklamavo 91 m.,
buvusi ūkio talkininkė. Giminės susitikimą, kuriame dalyvavo daugiau
nei 60 asmenų pažymint, buvo pasodintas atminimo ąžuoliukas. Sutemus į
dangų pakilo namų gamybos žibintai.
Aprašydama šiuos įvykius, pasidalinau dar vienu
pluoštu mielų prisiminimų iš šią vasarą Lietuvoje
patirtų įspūdžių kraičio. Visuomet mielai skaitau ,,Drauge” kitų
išgyvenimus, tad šį kartą norėjau pasidalinti savaisiais.
Molėtuose susitikę iš Milvydų kilę giminaičiai, džiaugiasi atradę protėvių šaknis XII amžiuje