Archyvus ALK’oje tyrinėja mokslininkės iš Lietuvos
MIRGA GIRNIUVIENĖ
JAV LKMA pirmininkė
Amerikos lietuvių katalikų archyve (ALKA) šią vasarą mokslinį
darbą dirbo dvi mokslininkės: viena iš Vilniaus pedagoginio
universiteto (VPU), antra – iš Vytauto Didžiojo
universiteto (VDU). Jos naudojosi ALK’os archyvais, kuriuose yra
sukaupta aibės dokumentų, knygų ir periodikos iš praeito
šimtmečio ir anksčiau.
Dr. Kolevinskienė: ALK’oje sukaupti tikri lobiai
Humanitarinių mokslų daktarė, VPU dėstanti Žydronė Kolevinskienė
tyrinėjo istorinę medžiagą. Jos mokslinis darbas nukreiptas į
išeivijos literatūrą, lyčių studijas bei šiuolaikinę
lietuvių literatūrą. Ji jau yra paruošusi nemažai straipsnių,
pranešimų apie išeivijos rašytojus Nelę Mazalaitę,
Juliją Švabaitę, Liūnę Sutemą, Antaną Vaičiulaitį, Ireną
Mačiulytę-Guilford ir kitus.
Šiuo metu dr. Kolevinskienė rengia mokslinius straipsnius ir
rašo monografiją apie kultūrinę ir literatūrinę moterų veiklą XX
amžiaus Pirmojoje pusėje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ją ypač domina
pirmosios lietuvių moterų draugijos – tema, kuri yra
visiškai neaptarta nei literatūrologinėje, nei istorinėje ar
kultūrologinėje, feministinėje mokslinėje literatūroje. Tačiau būtent
ten, anot prof. Kolevinskienės, reikėtų ieškoti lietuvių moterų
emancipacijos pradžios ir apskritai aktyvaus moterų judėjimo
ištakų, šaknų.
Viešniai iš Lietuvos taip pat rūpi problema, kodėl ir
kaip pirmosios lietuvių moterų draugijos JAV, iš pradžių
priklausiusios Amerikos lietuvių Rymo katalikų federacijai (ir vėliau
įsteigtai A.L.R.K. Moterų sąjungai), ilgainiui išsiskyrė. Ar ta
skirtis buvo radikali, ar vis dėlto kai kurie dalykai liko tie patys,
bendri, paremti pirmiausia katalikiška ideologija?
Šių klausimų tyrinėti ji ir atvyko į Putnam, kur sutelkta aibė
istorinės medžiagos apie įvairias moterų organizacijas, tarp jų –
katalikišką lietuvių moterų šalpos draugiją ,,Šv.
Marijos dukterų moterų draugystė”, įsisteigusią 1918 m.,
,,Šv. Onos moterų draugystę”, įsisteigusią 1906 m.,
,,Moterų Birutų draugystę”, įkurtą 1918 m., ir ,,Rūtą”,
įsisteigusią 1939 m. Šios keturios senosios moterų
organizacijos, kurioms dr. Kolevinskienės monografijoje bus skirtas
atskiras skyrius, ir pateko į jos mokslinį žvalgos lauką.
Būdama ALK’oje dr. Kolevinskienė prisidėjo prie archyvų tvarkymo
darbų: ji sutvarkė poeto Fausto Kiršos bei prelato Rapolo
Krasausko archyvus. Betyrinėdama archyvus apie moterų veiklą, tuo pačiu
juos ir sutvarkė.
Prof. Kolevinskienė pasidalijo savo įspūdžiais apie ALK’ą:
„Amerikos lietuvių kultūros archyve stažuojuosi jau antrą kartą.
Pirmą kartą čia atvykau š. m. sausio mėnesį, tik gerokai
trumpesniam laikui – trims savaitėms. Susipažinau su
ALK’oje esančiu išeivijoje svarbių literatūros, kultūros
žmonių archyviniu palikimu. Galėčiau drąsiai teigti, kad čia sukaupti
lobiai yra tikri turtai, liudijantys dramatišką mūsų tautos
istoriją. Viešėdama Putnam sausio mėnesį peržiūrėjau ir
sutvarkiau Juozo Otto ir Vytauto Širvydų archyvus (tėvo ir
sūnaus), Juozo VilkutaičioKeturakio, Onos Labanauskaitės fondus.
ALK’oje saugomi personaliniai asmenų archyvai (pavyzdžiui,
prelato Vytauto Balčiūno, Magdalenos Avietėnaitės, S. Santvaro
archyvinis palikimas, prof. Zenono Ivinskio, Karolės Pažėraitės
raštai, Algimanto Kezio fotografijos ir kt.) ir organizacijų
kaip Ateitininkų, Kunigų vienybės, Lietuvių informacijų centro,
generalinio konsulato New York, tėvų pranciškonų, atskirų
parapijų archyvai ir pan.
ALK’oje yra ne tik gausūs archyvai, bet ir lietuvių kultūros
muziejus bei didžiulė biblioteka, kurioje ir bėgo mano mokslinės
stažuotės valandos. Darbo produktyvumą, matyt, ir lėmė tai, kad turėjau
viską, kas būtina, reikalinga: gera technika (kompiuteris su
spausdintuvu, dauginimo aparatas), čia pat ranka pasiekiama reikalinga
literatūra bibliotekoje, ypač naudingi buvo ankstesnių metų
‘Moterų dirvos’, ‘Moterų balso’, ‘Mo
ters’, ‘Ateities’ ir kt. žurnalų bei
laikraščių, skirtų moterų visuomeninio gyvenimo aktualijoms,
rinkiniai, įvairios enciklopedijos ir, be abejonės, reta archyvinė
medžiaga kaip lietuvių moterų draugijų protokolai, kasos knygos,
konstitucijos, statutai, įstatai, laiškai ir kiti svarbūs
pranešimai.
Esu labai dėkinga ALK’ai, jos valdybai (senajai ir naujajai),
sudariusiai puikias sąlygas (tiek dvasines, tiek materialines,
buitines) dirbti. Nuoširdžiai džiaugiuosi, kad pasaulis
pastaraisiais metais sumažėjo, lyg susitraukė, ir Lietuvos
mokslininkams tikrai nėra sunku pasiekti ne tik centruose esančius
lietuvių išeivijos archyvus (pavyzdžiui, Pasaulio lietuvių
archyvą Čikagoje), bet ir gerokai nuo centro nutolusius, archyvus, kaip
ALKA Putnam, tylioje, ramioje Connecticut valstijos provincijoje. Ne
tik literatūrologai, bet ir istorikai, filosofai, religijotyrininkai
čia savo tyrinėjimams rastų unikalios, autentiškos
medžiagos.’’
K. Ūsaitė ALK’oje tyrinėjo PLJS veiklą
Šią vasarą ALK’os archyvais taip pat naudojosi VDU
Istorijos katedros doktorantė Kristina Ūsaitė, rengianti daktaro
disertaciją tema ,,Bendrinės lietuvių jaunimo organizacijos kūrimas
išeivijoje: Pasaulio lietuvių jaunimo sąjungos veikla XX a.
7–9 dešimtmečiuose”.
K. Ūsaitė jau antrą kartą stažavosi ALK’oje ir tęsė pernai
pradėtus tyrimo darbus. Doktorantė gilinosi į Pietų Amerikos, JAV ir
Kanados lietuvių jaunimo organizavimosi aplinkybes iki Pasaulio
lietuvių jaunimo sąjungos (PLJS) įsteigimo. Siekė atskleisti šių
kraštų jaunimo organizacijų indėlį bendrinės lietuvių jaunimo
organizacijos kūrimuisi. Taip pat tyrinėjo PLJS narių nuomonę
„ryšių su kraštu klausimu”, kraštų LJS
dalyvavimą Lietuvos laisvinimo veikloje bei PLJS indėlį į
lietuviškosios tapatybės išsaugojimą, lituanistinį
švietimą.
Apie ALK’oje saugomą medžiagą doktorantė K. Ūsaitė taip
atsiliepė: „Džiaugiuosi galėdama pasinaudoti ALK’oje
saugomu išeivijos lietuvių sukauptu archyviniu palikimu ir
milžiniška emigracijos sąlygomis leista periodikos baze,
įgalinančia mus, tyrinėtojus, labiau įsigilinti į lietuvių diasporoje
vykusius procesus, užčiuopti lietuviškojo gyvenimo pulsą.
Pasinaudodama proga norėčiau padėkoti ALK’os vadovybei už
sudarytas palankias darbo sąlygas tyrimui atlikti ir tikiuosi glaudaus
bendradarbiavimo ateities projektuose.
Dėkoju Lietuvių katalikų religinei šalpai už suteiktą
materialinę paramą, be kurios ši stažuotė ALK’oje būtų
sunkiai įgyvendinama. Nuoširdus ačiū ir Putnamo Švč.
Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo vargdienėms seserims,
suteikusioms pastogę ir apgaubusioms mane žmogišku rūpesčiu.
Dėkoju visiems mano viešnagės Putnam metu sutiktiems žmonėms,
kurie pasirūpino, kad ji būtų kuo įsimintinesnė.”
Toks archyvų naudojimas, parodant jų vertę, džiugina visus, kurie juos
remia savo darbu ir pinigais. Archyvų aprašus galima
pasiskaityti aplankius LKMA svetainę: www. lkma.org. (spauskite
,,archyvai”).
Vytauto Didžiojo universiteto doktorantė Kristina Ūsaitė.
Dr. Žydronė Kolevinskienė.
Dalės Lukienės nuotraukos