lapas

Amžiną atilsį, Amerika?

RAMUNĖ LAPAS

Neseniai vienas bičiulis persiuntė elektroninį laišką ir prie jo prikabintą gan šokiruojančią nuotrauką. Joje – antkapinis paminklas... Jungtinėms Amerikos Valstijoms. Akmenyje iškaltos raidės skelbia: United States of America. Born: July 4, 1776. Died: Nov. 4, 2008. Suicide. Šventvagystė? Akibrokštas? Ar tiesiog apeliavimas į blaivų protą ir pilietinę pareigą?

St. Paul, Minnesota, įsikūrusios Hamline University School of Law profesorius Joseph Olson atkreipia mūsų dėmesį į kai kuriuos įdomius su JAV prezidento rinkimais susijusius faktus. Jis nurodo, jog demokratai laimėjo 19, o respublikonai – 29 valstijose. Pavertus tai kvadratinėmis myliomis, išeitų, kad demokratai laimėjo 580,000 kv. mylių plote, o respublikonai – net 2,427.000 kv. mylių plote. Teritorijose, kuriose pergalę pasiekė demokratai, gyvena 127 mln. žmonių, o tose, kur respublikonai, – net 143 mln. Demokratų teritorijose 100,000 gyventojų tenka 13,2 žmogžudystės, respublikonų – 2,1. Iškalbingi skaičiai – ką ir bepridėsi!

,,Apskritai, – daro išvadą prof. Olson, – pagal žemėlapį teritorijos, kuriose respublikonai pasiekė pergalę, daugiausia priklauso mokesčius mokantiems šalies piliečiams. Teritorijose, kuriose laimėjo demokratai, žmonės daugiausia gyvena valstybei priklausančiuose daugiabučiuose ir yra vienaip ar kitaip jos išlaikomi.” Olson įsitikinęs, kad Jungtinės Valstijos, jeigu remsimės prof. Tyler demokratijos apibūdinimu, dabar yra kažkur tarp nusiraminimo ir apatijos fazių; o net 40 proc. tautos gyventojų jau pasiekė ,,priklausomybės nuo valstybės” fazę. Profesorius daro išvadą ir tuo pačiu mus įspėja, kad jeigu JAV Kongresas nusileis ir suteiks pilietybę 20 mln. kriminalinių įsibrovėlių, vadinamų nelegalais, ir jie balsuos, galėsim atsisveikinti su JAV greičiau nei po penkerių metų. Jis ragina suvokti, kad apatija yra didžiausias pavojus laisvei.

Viskas skamba įtikinamai ir galbūt atliepia daugelio mūsų galvojimą ir pastebėjimus. O čia dar ir įrodymai – skaičių kalba! Ar gali būti geresnė iliustracija? Tačiau, vos žengus žingsnį į šalį, atrandi pusiau tiesas, netikslumus ir net klastotes.

Pirmiausia, kiekvienas, perskaitęs laišką, galvoja, žinoma, apie paskutiniuosius prezidento rinkimus, kai respublikonas John McCain pralaimėjo demokratui Barack Obama. Tačiau pasirodo, kad šis laiškas internete pradėjo rodytis iškart po 2000 metų rinkimų, atsinaujino 2004ai-siais ir labai paplito dabar, tik pakeitus ,,Bush” ir ,,Gore” į ,,McCain” ir ,,Obama”. Praėjo aštuoneri metai, bet skaičiai tie patys? Be abejo, vien jau dėl to pasitikėti jais negali, nors kai kurie skaičiai ir tikslūs arba beveik tikslūs, jeigu kalbėsime apie 2000-uosius. Pvz., apygardų teritorija ir gyventojų skaičius atitinka oficialius 2000 metų rinkimų duomenis. Valstijų skaičius artimas, bet netikslus: 30-yje laimėjo Bush, 20-yje – Gore (tekste – 29 ir 19). Nusikaltimų statistika labiausiai nutolusi nuo tiesos. Patikimesniais duomenimis, žmogžudysčių santykis Gore ir Bush laimėtose apygardose buvo maždaug 6,5 – 4,1 (o ne 13,2 – 2,1).

Toliau – dar gražiau! Prof. Olson iš tiesų egzistuoja, tačiau jis nėra šios informacijos šaltinis. Jis tiesiog ją gavo iš pažįstamo, gyvenančio Montana valstijoje, persiuntė kažkam kitam, ir jam buvo prikabinta autorystė. Turbūt kažkam pasirodė, kad ,,žinia” bus svaresnė, jeigu ji bus pasiųsta teisės profesoriaus. Ir taip sniego kamuolys beriedėdamas augo. Kitas cituojamasis mokslininkas Alexander Tyler – irgi iškraipymas. Citata priklauso XVIII-XIX amžių sandūroje gyvenusiam škotų istorikui, lordui Woodhouselee, Alexander Fraser Tytler. Jis iš tiesų parašė keletą knygų, tačiau tokios, iš kurios neva paimtas demokratijos apibrėžimas ,,Atėnų Respublikos žlugimas”, – ne (o ir nebuvo tokios Atėnų Respublikos, nors būtent Atėnai laikomi demokratijos lopšiu).

Kokia galėtų būti išvada? Gal kad nevertėtų besąlygiškai tikėti viskuo, ką pasitaiko perskaityti. Galbūt ir neskubėti skleisti visos informacijos, kuri papuola po ranka. Iš kitos pusės, tas anoniminio autoriaus laiškas, kaip ir demokratijos apibrėžimas, kurį prieš daugiau nei 200 metų suformulavo škotų istorikas, gal ir vertas šiandien mūsų dėmesio, jeigu mąstome kritiškai... Štai kaip apibūdino demokratijos eigą Alexander Tytler (vėlgi, nežinia, ar tai tikrai jo žodžiai): ,,Demokratija savo prigimtimi yra laikinas dalykas, – rašė University of Edinburgh profesorius, – ji tiesiog negali egzistuoti kaip pastovi valstybės forma. Demokratija egzistuoja tol, kol rinkėjai nesupranta, kad per rinkimus jie gali sulaukti dovanų iš visuomeninio iždo. Kai tai suvokiama, dauguma pradeda balsuoti už kandidatus, žadančius didžiausias valstybės dovanas. Ir tuomet demokratija žlunga, nes nelieka fiskalinės politikos. O į jos vietą visuomet ateina diktatūra.”

Teigdamas, kad didžiausios civilizacijos nuo pat istorijos pradžios išsilaikydavo maždaug 200 metų, istorikas išskyrė etapus ar stadijas, kurias jos visos praeidavo:
,,Nuo vergijos į dvasinį tikėjimą;
nuo dvasinio tikėjimo į didžiulį ryžtą;
nuo ryžto į išsilaisvinimą;
nuo išsilaisvinimo į pilnatvę;
nuo pilnatvės į nusiraminimą;
nuo nusiraminimo į abejingumą;
nuo abejingumo į priklausomybę;
nuo priklausomybės atgal į vergiją.”

• • •

Nežinomas elektroninio laiško autorius (ar autoriai) dabartinę visuomenę priskyrė šeštai stadijai. Nors iš tikrųjų nežinome, kada tokia ,,diagnozė” nuvo nustatyta – po 2000 m. rinkimų ar dabar. Iš kitos pusės, daugelis tokią internetu gautą informaciją priima už gryną pinigą, nes tas nerimas ir rūpestis dėl šalies ir mūsų visų ateities atsiliepia mūsų širdyse. Čia gyvendamas negali nematyti didžiulių ekonominių, demografinių, moralinių, politinių ir kitokių pokyčių. Ir yra daugybė patikimų skaičių, tuos pokyčius iliustruojančių ir patvirtinančių. Štai keli duomenys iš pačių prieinamiausių šaltinių.

Gyventojų surašymo biuro duomenimis, 2008 metais baltaodžiai (ne ispaniškos kilmės) JAV gyventojai sudarė 66 proc. visų gyventojų. (Palyginkime: 1960 m. jų buvo 85 proc., 2050 m. bus jau tik 46 proc.). Ispanų kilmės šalies gyventojų 2008 m. buvo 15 proc., 2050 – bus 30 proc.; afro-amerikiečių atitinkamai 14 proc. ir 15 proc., o azijietiškos kilmės amerikiečių – 5 proc. ir 9 proc. Tai vienas šaltinis.

Pažiūrėjus į oficialius paskutinių prezidento rinkimų rezultatus, irgi galima rasti iškalbingos statistikos. Pavyzdžiui, tarp gausybės rezultatų yra ir rinkimų rezultatai pagal amžių ir rasę. Jie rodo, kad už McCain daugiausia balsavo trijų grupių žmonės: baltaodžiai nuo 34 iki 44 metų, baltaodžiai nuo 45 iki 64 metų ir baltaodžiai vyresni nei 64 metai. Visos kitos kategorijos – baltaodžiai iki 29 metų ir visos juodaodžių bei lotynų amžiaus grupės daugiau balsavo už Obama. Vyraujantį balsų skaičių Obama susirinko iš koledžo išsilavinimo neturinčių ne baltaodžių JAV piliečių – net 83 proc., o McCain gavo tik 13 proc. tokių balsų. Homoseksualų grupėje ir vėl aiški dauguma balsavo už Obama – 70 proc. (už McCain – 27 proc.).

Įdomūs rezultatai pagal pajamas. Jie rodo, kad kuo mažesnį uždarbį žmonės turėjo, tuo daugiau jų balsavo už Obama: 15,000 dol. – 73 proc. (už McCain 25 proc.); 15,000– 30,000 dol. – atitinkamai 60 proc. (37 proc.); 30,000–50,000 dol. – 55 proc. (43 proc.). Tačiau ,,viršuje” balsai susilygina. Daugiausiai uždirbančių kategorijoje jie pasiskirstė vienodai – po 49 proc.!

Galbūt jums pasirodys, kad šie skaičiai patvirtina kai kuriuos elektroniniu paštu keliaujančio laiško teiginius. O gal ir ne. Bet tikiuosi, jie paskatins domėtis tuo, kas vyksta mūsų visuomenėje, ieškant kitokių ir kuo įvairesnių informacijos šaltinių – ne tik nušlifuotų ,,oficiozų”. Ir, žinoma, nesiremiant vien tik neaiškios kilmės informacija, kurią randate savo pašto dėžutėse.

lapas