Panevėžio veiklios moterys dalyvauja ne tik politikoje

Loreta Timukienė

Lietuvos istorijoje buvo daug įvairių įvykių ir progų, kada moterys rodė patriotizmo pavyzdį, dalyvavo valstybės atkūrime, pasirodė kaip tikros profesionalės, atliko pilietinę pareigą. Apie tai byloja Lietuvos moterų judėjimo istorija. XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje prasidėjo organizuotas moterų judėjimas, kuris sutapo su Lietuvos tautinio atgimimo sąjūdžiu. Jo metu iškilo tokios asmenybės kaip Julija Žymantienė-Žemaitė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, Marija Pečkaukaitė-Šatrijos Ragana, Sofija Kymantaitė-Čiurlionienė. Tai buvo moterys, kurios skleidė tautiškumo ir nepriklausomybės idėjas, aktyviai dalyvavo jų įgyvendinime.

1920 metais į Steigiamąjį Respublikos Seimą  buvo išrinkta net 10 moterų. Tų pačių metų Lietuvos Konstitucija įtvirtino lygias moterų ir vyrų teises, o vėlesnė 1922 metų Konstitucija skelbė moterų balsavimo teisę ir lyčių lygybę prieš įstatymą. Šis pažangus jaunos valstybės žingsnis buvo labai drąsus, atsižvelgiant į tai, kad kai kuriose Europos valstybėse balsavimo teisė moterims buvo suteikta vėliau. Nors visa tai jau istorija, tačiau pasėta sėkla davė pirmuosius savo vaisius. Šiandien jau nekyla klausimas apie lygias moterų ir vyrų teises – tai užtikrina Lietuvos Konstitucija ir įstatymai.

Rašytoja G. Petkevičaitė-Bitė 1907 m., pradėdama pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą Kaune, sakė: ,,Tik mokslu ir dora galima visus žmonių skausmus užlopyti. (…) Kol mūsų lytis bus perkama, o vyrai – pirkėjai, tol turėsime vyruose matyti savo interesų priešus, tol turėsime jungtis į atskiras nuo vyrų draugijas savo interesų apgynimui.” Ar galima teigti, kad ir šiomis dienomis moterų norą burtis į klubus, organizacijas, sąjungas lemia tie patys visuomenės gyvenimo dėsniai? O gal šiandien moterys bando įrodyti, kad jos sugeba ne tik laikyti visus keturis namų kampus, bet kartu ir tarti svarų žodį valstybės politiniame gyvenime?

Anuo metu G. Petkevičaitė-Bitė ragino moteris: dirbkime, mylėkime savo ir svetimus vaikus, siekime mokslo, švieskimės, kovokime už savo teises ir lygias galimybes, ir viskas eis į priekį. Be abejonės, šiandien kur kas daugiau viešosios erdvės moterų: žurnalisčių, politikių, moterų, užimančių ir gana aukštus visuomeninės-kultūrinės veiklos pareigas. Ir savivaldoje, ir Lietuvos Seime, ir Vyriausybėje moterų yra, nors iki Skandinavijos šalių mums dar toli.
Ar visų moterų politikių veikla galime pasidžiaugti? Ar galime pasakyti, kad iš jų veiklos, iš jų viešųjų kalbų sklinda daugiau žmoniškumo, daugiau tikro, o ne parodomojo rūpesčio žmonėmis? Deja, dažnai politikės, kartais galbūt ir to nesiekdamos, būna aiškiai priklausomos nuo didžiosios politikos, pajungtos kitų valiai ar galiai.

Moterys turi progą įrodyti, ko jos vertos

Kalbėdamas apie moterų politikių bendrą veiklą, Panevėžio vyskupas J. E. Jonas Kauneckas sakė: ,,Lietuvoje trūksta bendravimo, mūsuose labai gajus individualizmas. Žmogus su savo bėdomis lieka vienas. Sveikintinas veiklių žmonių būrimasis, noras kartu brandinti politinę visuomenę.” Galbūt šis J. E. vyskupo įvardytas siekis ir buvo ta priežastis, paskatinusi Panevėžio miesto politikes įkurti savo klubą.

Į politiką pasukusių moterų klubas ,,Veiklios moterys” susibūrė prieš dvejus metus. „Paprasčiausiai, matyt, buvo atėjęs laikas susiburti. Mes, moterys, spręsdamos kai kurias problemas, turime pamiršti, kokioms partijoms priklausome”, – sako klubo prezidentė Danutė Kriščiūnienė, pasidžiaugdama, kad organizacijos veikloje dalyvauja 88 miesto moterys iš įvairių politinių partijų.

Pasak klubo moterų, jas susiburti paskatino kauniečių moterų pavyzdys. Kaunietės vėliau tapo ir pirmosiomis panevėžiečių rėmėjomis. „Moteris yra ašis, apie kurią sukasi civilizacija”, – įsitikinusi klubo prezidentė D. Kriščiūnienė. Ji sako, kad svarbiausias organizacijos veiklos tikslas – siekti, jog moterys dar labiau burtųsi draugėn, šviestųsi. Klubo moterys mokosi kurti, keisti savo įvaizdį, bendrauja su kitomis organizacijomis, užsiima kultūrine ir labdaringa veikla. „Manau, jei numegsime kojinaites ir kam nors jas padovanosime, niekam nenusižengsime, – sako klubo pezidentė. – O gal kada ir kokį moterims naudingą sprendimą vyrams politikams į ausį pašnibždėsime.” Panevėžio politikės įsitikinusios, kad organizacijoje jos turi puikią progą įrodyti, ko yra vertos.



Reikia palaikyti moterų norą vienytis

Panevėžio apskrities viršininkė Gema Umbrasienė, kalbėdama apie moterų veiklą, sakė: ,,Moterų ir vyrų lygybės ir vaidmens visuomenėje klausimas senas, kaip ir pats pasaulis. Mūsų pasaulis negali būti tobulas ir neturi ateities, jei jo likimas priklauso nuo vienos lyties. Reikia palaikyti moterų norą vienytis ir jų siekį parodyti, jog kartu moterys gali nuveikti daug gražių darbų.”
Apie dvejų metų Panevėžio politikių klubo veiklą pasakoja dvi vaizdo juostos: „Mums jau vieneri” ir ,,Antrieji augimo metai”. Jose apie panevėžiečių darbus pasakoja ir filmuoti vaizdai, ir pačios politikės. Klubo moterys rengia susitikimus su  Seimo nariais bei žymiais politikais, žiniasklaidos atstovais, dalyvauja televizijos ir radijo laidose, kur pasisako svarbiais politikos, kultūros, kitais visuomenei svarbiais klausimais. Per tą laiką moterys aplankė ne vieną dešimtį daugiavaikių šeimų, Panevėžio pataisos namams dovanojo knygų, žaislų. Labdaros vakaro-aukciono metu surinktais pinigais „Veiklios moterys” parėmė gabius vaikus, dalyvavo televizijos laidoje „Bėdų turgus”, kur vienai šeimai dovanojo tūkstantį litų. Klubo narės dalyvavo „Išsipildymo akcijoje 2006” – rėmė ir lankė A. Bandzos vaikų globos namų ir Laikinųjų vaikų globos namų ugdytinius.

Panevėžietės surengė akciją „Laiškas Motinai”, kurioje dalyvavo Panevėžio kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų pagrindinės mokyklos mokiniai, tėvai, darbuotojai. Savo mintis motinai žodžiais ir piešinias panoro išdėstyti 475 žmonės. Surašius 119 metrų ilgio laišką, buvo pasiektas Lietuvos rekordas. Klubo moterys parėmė ne vieno autoriaus (G. Petkevičaitės-Bitės, S. Gedos, K. V. Mikalauskaitės) knygų leidimą ir pristatymą, rūpinosi G. Petkevičaitės-Bitės muziejaus, Skaistakalnio parko likimu. Veiklios moterys randa laiko susibėgti į talkas, padeda tvarkyti parkus, bažnyčias. Politikės atsiliepia ir į ligos ar kitos nelaimės ištiktų žmonių pagalbos prašymus.
Kuoka neteko mosuoti

Tai, kad politikių veikla pastebima, liudija ir valdžios vyrų dėmesys. Organizacijos įkūrimo proga Seimo narys Skirmantas Pabedinskas panevėžietėms padovanojo simbolinę kuoką, tačiau ja, pasak moterų, Panevėžio politikėms taip ir neteko prieš nieką užsimoti.

Klubo moterys laisvalaikiu kartu keliauja, jos aplankė ne vieną spektaklį, koncertą, parodą. Politikės vyksta į seminarus, konferencijas, iš kur parsiveža naujų minčių savo veiklai plėtoti. Vienas renginys, kuriame dalyvavo panevėžietės – Vilniaus moterų namų surengta konferencija „Moters teisės – visuotinės žmogaus teisės” – buvo skirtas Europos Komisijos 2006–2008 m. skelbiamai kampanijai smurtui prieš moteris. ,,Veiklių moterų” surengtoje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Moteris: motina, politikė, verslininkė” moterys dalijosi patirtimi, kaip joms pavyksta suderinti šiuos daug dėmesio ir laiko reikalaujančius dalykus.

Panevėžietės džiaugiasi, kad per dvejus metus klubui pavyko užmegzti draugystės ryšius su Gruzija, Latvija, Olandija, Vokietija, Švedija, Jungtinėmis Amerikos Valstijomis. Panevėžio politikės gražiai bendradarbiauja ne tik su kitų Lietuvos miestų moterimis, bet ir su tautinių mažumų atstovais.

,,Veiklių moterų” klubas prieš metus dalyvavo susitikime su dailininke Janina Monkutė-Marks, kuri papasakojo apie panašią moterų veiklą JAV, kur menininkė gyvena. J. Monkutė-Marks iš Čikagos buvo atvykusi į Kėdainius, ten surengė savo darbų parodą. Vėliau savo kūrinius menininkė padovanojo pačios įkurtam muziejui-galerijai.

Ne viena Panevėžio politikė džiaugėsi, kad klubo veikloje dalyvaujančios moterys yra išsilavinusios, veiklios, draugiškos, nepaisant to, kad jos priklauso skirtingoms politinėms partijoms. Paklaustos, ar dažnai jos susirinkusios kalba apie politiką, panevėžietės tvirtino, kad taip būna gana retai. Tai vis dėlto kas vienija Panevėžio moteris – noras nelikti politinio gyvenimo nuošalyje ar poreikis susibūrus nuveikti tokius darbus, kurie dar kartą bylotų apie kilnią moters prigimtį?

Galima spėti, jog burtis moteris skatina gilus gyvenimo prasmės suvokimas ir galimybė patikrinti vertybes, kuriomis grindžiamas ar turėtų būti grindžiamas žmogiškas bendravimas, o drauge – ir mūsų valstybės pamatai bei pažanga.