Krizių sukrėsta keičiasi Amerika

Mainos rūbai margo svieto –
Silpnas kelias, tvirtas griūva...
Maironis

JERONIMAS TAMKUTONIS

Ligi šiol ekonominės recesijos Amerikoje trukdavo apie dvejus metus. Šį kartą Ameriką užklupus dvigubai krizei (finansinei ir ekonominei), recesija truks ilgiau. Kiek metų ji truks, yra daug spėliojimų.

Ekonomikos analitikai iškart pranašavo pačią trumpiausią, V raidės formos recesiją ir tik rečiau užsimindavo apie ilgesnę W raidės formos recesiją, kuri vos prasidėjusi netrukus atsigaudavo, bet dėl susiklosčiusių ekonominių aplinkybių neįstengdavo pakilti ir vėl nukrisdavo. Šiuo metu jau pasigirsta liūdnų pranašysčių, kad ši recesija gali tapti L raidės formos, kuri gali tęstis daugelį metų. Analitikai su išgąsčiu žiūri į Japonijos pavyzdį, kur ekonomika dėl nepaprastai išpūstų nekilnojamojo turto kainų susitraukė prieš dešimt metų ir neatsigauna ligi šiol. Nėra abejonių, kad ši dviguba krizė sudavė Amerikai nepaprastai skaudų smūgį, kokio niekas nesitikėjo. Dabar turime taip vadinamą „jobless recovery”, kai nedarbas siekia daugiau nei 9,5 procento.

Nereikia toli žvalgytis ieškant krizės padarytos žalos ekonomikai – tą ryškiai matome įvairiomis formomis visur. Chicagos didieji laikraščiai „Chicago Tribune” ir „SunTimes” šiandien tėra vos prieš krizę buvusių dienraščių šešėliai – gerai apmokami žurnalistai buvo atleisti, o jų buvusių straipsnių vietos užpildomos reklamomis ir mažaverčiais straipsniais. Chicagos pietinėje dalyje įsikūręs „Talman” bankas, anksčiau žinomas kaip namų pirkimo ir statybos paskolų teikėjas, taip pat jaučia finansinės krizės pasekmes. Čekų tautybės asmenų įkurtas bankas turėjo apie porą šimtų tarnautojų, jame darbas virė kaip bičių avilyje. Dabartiniu metu tapęs „Bank of America” padaliniu, jis turi mažiau negu trisdešimt tarnautojų, o jo klientai yra tik apylinkėje gyvenantys meksikiečiai.

Vietoj to, kad klausytume demokratų ir prezidento Barack Obama išvedžiojimų, jog šioji recesija greitai baigsis, tikriausiai prieš 2012 metų rinkimus, pažiūrėkime, kokioje padėtyje yra atsidūrusios Amerikos ekonomikos šakos. Krašto ekonominė gerovė susideda iš daugelio dalykų: bedarbių procento, finansinių institucijų tvirtumo, socialinės ir gynybos išlaidų, taip pat krašto įsiskolinimo bei prekybos pusiausvyros. Visos čia suminėtos sritys šiuo metu Amerikoje yra neigiamos. „Social Security”, „Medicare” ir „Medicaid” kas metai grimzta į vis didesnius nuostolius. Kai kurių analitikų nuomone, staiga pakilusios nacionalinės skolos (national debt) procentų mokėjimas netrukus sudarys apie ketvirtį visų šalies biudžeto išlaidų. Kariavimas Artimuosiuose Rytuose ir karas prieš terorizmą taip pat tuština JAV biudžetą, ir galo šioms problemoms dar nesimato.

Pagal statistiką, per paskutinius dešimt metų dėl globalizacijos Amerika eksportavo į besivystančias šalis apie 8 milijonus darbo vietų. Dabartiniu metu darbo neturi apie 15 mln. amerikiečių, į vieną laisvą darbo vietą kandidatuoja penki bedarbiai. Dabartinis nedarbas yra maždaug du kartus didesnis negu jis buvo prieš krizės pradžią.

Darbininkams netekus darbo, o dirbantiesiems mažiau perkant, sumažėjo prekių apyvarta, kuri mokesčių forma neša pajamas miestams ir valstijoms. Svarbus veiksnys yra iškilęs Amerikos prekybos deficitas. Pagal liepos mėnesio statistiką, jis buvo 50 bilijonai dolerių. Kas yra ypač svarbu, kad šiuo metu dauguma kasdieninio vartojimo prekių kaip įvairios elektroninės, namų apyvokos prekės, drabužiai ir batai yra gaminami vien užsienyje, daugiausia Kinijoje. Pirkimas užsienyje pagamintų prekių ne tik nepadeda Amerikos ekonomikai, bet ją dar daugiau silpnina.

Visos čia išvardytos problemos būtų lengvesnės, jeigu atsigautų Amerikos ekonomika ir nedarbas sumažėtų bent trečdaliu. Deja, tokių prošvaisčių greitu laiku nesimato. Amerikos bankai dar bando suvirškinti išduotų namų pirkimo paskolų lakštus (mortgages), kurių jie prisipirko gerais laikais. Amerikos valstijų skolos, pagal „US News & World Report”, siekia apie 200 bilijonus dolerių, didieji miestai taip pat skęsta skolose.

Keistu sutapimu dabartinė Amerikos ekonominė padėtis yra panaši į „General Motors” kompanijos padėtį. Po Antrojo pasaulinio karo ilgą laiką „General Motors” dominavo pasaulio automobilių gamybos pramonėje, tačiau tai jau – praeitis. Dar neseniai bendrovė turėjo apie 100,000 darbininkų, šiuo metu joje dirba vos 53,000, ir yra apsikrovusi skolomis.

Žvelgiant į susidariusią padėtį, kyla neramios mintys, kad gal dabartinė recesijos sukurta padėtis Amerikos ekonomikoje nėra laikina. Esant pigesnei darbo jėgai užsienyje, kur mažiau suvaržymų, Amerikos bendrovės gali ir toliau perkeldinėti darbo vietas į užsienį. Slegiant didėjančioms skoloms ir šlubuojant ekonomikai, Amerikos galybė ir dominavimas pasaulyje turės nusileisti keletu pakopų žemyn. Kas ypač neramina – tai, kad šiuo metu ekonomikos ir finansų išminčiai negali sutarti ir numatyti, kas Amerikos laukia netolimoje ateityje – kainų kilimas (infliacija) ar jų mažėjimas (defliacija)?