Pasitikite pramoginį ir nenuspėjamą klasikinį pianistą!
Lietuvis Rudolfas Budginas jau
gerai žinomas amerikiečiams muzikos mylėtojams. Pradėjęs mokytis groti
pianinu ketverių, devynerių jis jau debiutavo su Lietuvos nacionaliniu
simfoniniu orkestru. Daugiau kaip dešimtmetį JAV gyvenantis
pianistas atrado savo nišą Amerikoje. Šiuo metu jo
didžiulė koncertinė kelionė tęsiasi per visą šalį. Jo koncertai
sutraukia pilnas sales klausytojų, rašoma, kad R. Budginas
– ,,XXI amžiaus Victor Borge” (www.argusobserver.com).
Internetiniame tinklalapyje www.Youtube.com galime ne tik paklausyti jo
koncertų vaizdo įrašų, bet ir perskaityti atsiliepimų apie jo
koncertus.
R. Budginas Illinois valstijoje koncertuos spalio 16 d. Olney Central
College Theater (305 North West St., Olney, IL 62450) ir spalio 18 d.
Forest View Educational Center Auditorium (2121 South Goebbert Rd.,
Arlington Heights, IL 60005). Apie jo koncertus kitose JAV vietovėse
galite sužinoti apsilankę tinklalapyje: www.rudopfpiano. com
Rudolfas Budginas su malonumu sutiko atsakyti į mūsų klausimus.
– Prasidėjo Jūsų koncertinė
kelionė po 82 Amerikos miestus ir 32 valstijas. Kaip gimė sumanymas
suruošti tokią didžiulę koncertinę kelionę?
– Tai nėra mano sumanymas. Pačiam tai fiziškai neįmanoma
įgyvendinti. Prieš metus pasirašiau sutartį su didele
koncertų agentūra Nashville, TN. Jie renkasi artistus iš viso
pasaulio ir organizuoja jiems koncertines keliones po visą Ameriką
vieneriems metams (iš 700 artistų jie atsirenka apie 20).
Išgirdę apie mane iš kitų organizatorių, jie manęs
paprašė atsiųsti savo grojimo vaizdo įrašą. Po to
susitikome Palm Springs, CA pietums. Tikriausiai norėjo išvysti
mane „gyvoj formoj”. Atrodo, kad patikau.
–
Nors JAV gyvenate daugiau nei 10 metų, manau, Čikagos lietuviai nedaug
žino apie Jus ir Jūsų kūrybą. Reikia prisipažinti, kad Jūsų pavardė man
taip pat nieko nesakė. Tik pagalvojau – pavardė
žemaitiška. Taigi, kaip žemaitis atsidūrė Amerikoje?
– Atsidarius Lietuvos sienoms atsivėrė daug galimybių. University
of Southern California (USC) Los Angeles mieste man suteikė stipendiją
muzikos studijoms. Kadangi žemaičiai yra užsispyrę, nutariau čia gauti
magistro ir daktaro laipsnius. Po universiteto baigimo pradėjau dirbti
Cuesta College (San Luis Obispo County Community College), San Luis
Obispo mieste, California, kur dabar ir gyvenu.
– Esate neeilinis pianistas.
Jūsų grojimas skiriasi nuo klasiką grojančių pianistų pasirodymų. Kada
Jums atėjo į galvą mintis ,,sudžiazuoti” klasiką?
– Ačiū, ačiū! Grodamas koncertuose pastebėjau, kad kažko vis
trūksta, nors pasirodymuose save ,,atiduodavau” visu 150 proc.
Bandžiau suprasti, kas dėl to trūkumo kaltas – ar aš, ar
publika, ar kas kitas. Nusprendžiau pabandyti žengti kitu keliu, kurio
bijo dauguma klasiką atliekančių artistų (aš taip pat bijojau!).
Nutariau peržengti akademiškumo ribą ir sugroti taip, kaip man
pačiam būtų malonu. Mano naujame darbe Cuesta College turiu daug jaunų
ir kūrybingų džiazo muzikantų, kuriuos pakviečiau dalyvauti mano
naujame sumanyme. Padariau jiems aranžuotes ir daviau daug artistinės
laisvės. Visi grojo iš širdies. Rezultatas – be
galo triukšminga ir ūžianti publika. Supratau, kad to ir trūko.
Nuo tada ir nebegrįžau į formalų klasikinės muzikos atlikimą. Bet tai
nereiškia, jog praradau ryšį su ja. Mano repertuare yra
daug originalių klasikų kūrinių.
– Dažnai koncertuojate ne vienas. Į savo koncertus kviečiatės ir kitus atlikėjus. Kaip Juos surandate?
– Aktyviai jų ieškau. Dauguma džiazo atlikėjų yra mano
kolegos ir jų draugai. Taip pat vaikštau į pop ir roko muzikos
koncertus, į klubus. Susipažįstame, o tada pradedame po truputį
bendradarbiauti.
– Koncertų metu skamba ne tik
muzika. Atrodo, kad Jums nesvetimas humoro jausmas – įterpiate
pasakojimus iš savo gyvenimo, populiariai pasakojate apie muzikų
kūrybą. Kaip gimė mintis taip ,,eiti į klausytojo širdį”?
– Kai aktyviau pradėjau eksperimentuoti, nusprendžiau pabendrauti
ir pajuokauti kartu su publika. Mano vadybininkams toks bandymas
patiko, ir jie man patarė į koncertus įjungti daugiau tokių bandymų
– publikai reikia betarpiškumo. Na, ką gi, jei reikia, tai
ir duodam!
– Jūsų repertuaras labai platus
– nuo F. Liszt iki šiuolaikinio Johnny Cash. Kaip
pasirenkate autorių? Kas svarbiausia renkantis repertuarą?
– Renkuosi lengvą, populiarią klasiką. Noriu, kad klausytojui
kūrinys būtų žinomas. Tačiau svarbiausia, kad jo klausantis –
,,užvirtų kraujas”. Visa tai ,,įvynioju” į pramoginio
stiliaus pristatymų, pridedu netikėtumų. Štai ir mano produk tas!
– Ar Jūsų repertuare yra šiuolaikinių Lietuvos autorių kūrinių? Kaip vertinate jų kūrybą?
– Aš labai vertinu lietuvių kom-pozitorius. Jie mane
traukia savo in-telektualumu ir originalumu. Taip pat dauguma jų yra
labai modernūs, tačiau tai nelabai tinka mano pramoginei programai.
Mano klausytojams reikia „ugnies salvių”. Aš pats
as-meniškai lietuvišką muziką labiau mėgstu klausyti.
– O pats ar kuriate muziką?
– Ne. Pats nekuriu, nors dar Lietuvoje studijavau kompoziciją su Lie-tuvos žvaigžde Broniu Kutavičiumi.
Tiek daug muzikos yra jau su-kurta. Aš su ja dabar tik žaidžiu.
– Mene egzistuoja trapi linija
tarp gero meno ir kičo. Ar nebijote, būdamas toks populiarus,
,,nuslysti” nuo tos trapios linijos? Gal aš klystu, ir
tokios linijos visiškai nėra?
– Aš gyvenu Amerikoje, kur pagaliau turiu galimybę
negalvoti apie etiketes ir galiu sau leisti savitai in-terpretuoti.
Instrumentui, kurio pa-galba aš puikiai verčiuosi ir
išlaikau savo šeimą, atidaviau visą savo vai-kystę ir
jaunystę. Šiandien mano idė-jos ir mano muzika man suteikia
ga-limybę daug keliauti ir koncertuoti tūkstantinėse salėse. Nežinau ar
man dar verta galvoti apie kičą? Nėra tam laiko.
– Esate ne tik atlikėjas, bet ir dėstytojas. Koks Jūs dėstytojas – reiklus, griežtas, viską atleidžiantis?
– Reikalauju vienintelio dalyko – išmokti
savarankiškai mąstyti. Savarankiškas mąstymas man
svarbiau už informaciją. Atrodo, kad neblogai sekasi
„mokinti”.
– Ar žinote, kaip Jus vertina
studentai? Gal labai džiaugiasi, kad dėstytojas –,,kirvis”
išvažiavo į koncertinę kelionę?
– Cha, cha, cha! Aišku, kad ži-nau. Studentai man pasako
arba pa-skaitau, ką apie mane jie rašo tinklalapiuose www.
ratemyprofessors. com bei www. CuestaRatings.com (juo-kiasi).
– Dėstytojavimas užima daug laiko. Kam teikiate pirmenybę – dėstytojavimui ar koncertinei veiklai?
– Koncertinei veiklai.
– Ką išgirs į Jūsų koncertą atėjęs Čikagos žiūrovas?
– Pramoginį ir nenuspėjamą klasikinį pianistą.
– Ačiū už pokalbį. Linkiu sėkmės Jūsų koncertinėje veikloje.
Kalbino
Laima Apanavičienė