Čikagos vyskupijos vyskupas Gustavo Garcia-Siller ir
Švč. Mergelės Marijos Gimimo parapijos administratorius Jaunius
Kelpšas.
Jono Kuprio nuotr.
Kunigas Jaunius Kelpšas: „Norėčiau pagirti lietuvius…
Kunigas Jaunius Kelpšas nuo 2000 metų dirba lietuviškose
parapijose Jungtinėse Valstijose. Nuo šių metų liepos 1 d.
paskirtas Čikagos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios
Marquette Park administratoriumi. Nors apie bažnyčią daugiausia gyvena
kitų tautybių gyventojai, tai viena didžiausių lietuvių parapijų ne tik
Čikagoje, bet ir apskritai už Lietuvos ribų.
– Kur teko dirbti Lietuvoje?
– Kaip kunigas nemažai sielovados patirties įgijau jau Lietuvoje,
dirbdamas Alytuje, Šv. Kazimiero parapijoje, taip pat Alytaus
griežto režimo kalėjimo kapelionu. Tas darbas buvo didelis
šviesos skleidimas kalinių gyvenime, ypač dažnos būdavo jų
išpažintys. Tai prisimenu kaip prasmingą veiklą, padedančią
jiems pakilti, atsitiesti.
– Kaip parapijiečiai sutiko, kaip įsikūrėte?
– Ši parapija man buvo šiek tiek pažįstama, nes
dirbau, galima sakyti, kaimynystėje – Švč. Mergelės
Marijos Nekaltojo Prasidėjimo lietuvių bažnyčioje Brighton Park rajone.
Kai kada laikydavau šv. Mišias, būdavo krikštynų,
bet susipažinau su darbu naujoje bažnyčioje ir maždaug po savaitės
pradėjau jausti pagrindą po kojomis.
– Kuo ši parapija išsiskiria iš kitų lietuviškų parapijų?
– Pirmiausia, aišku, savo architektūriniu ir meniniu
grožiu. Architekto Jono Muloko suprojektuotą bažnyčią puošia
dailininkų Vytauto Kazimiero Jonyno, Vytauto Kašubos, Adolfo
Valeškos, Kazio Varnelio kūriniai. Antra, tai vis dar didžiausia
lietuvių parapija Čikagoje. Palyginti su parapija, kur anksčiau dirbau,
čia parapijos bendruomenė gal mažiau „sustyguota”. Spalio
16 d. rengiame visuotinį parapijos susirinkimą, kuriame bandysime
sudaryti parapijos tarybą. Norėčiau, kad parapijiečiai labiau patys
tvarkytų parapiją, kad mažiau būtų tokio supratimo kaip dažnai būna
Lietuvoje, jog parapijos reikalais rūpinasi tik kunigas ir vyskupai.
Stengsiuosi, kad tikintieji būtų ne tik pasyvūs lankytojai, bet skirtų
parapijai daugiau – savo laiko, jėgų, talento, kad visus jungtų
vienybė, meilė, brolybė. Nors parapiją sudaro daugiau vyresnio amžiaus
tikintieji, bet jaunimas taip pat mėgsta čia atvykti: atvažiuoja
krikštytis, tuoktis. Yra maždaug trisdešimt po
Nepriklausomybės atkūrimo atvykusių šeimų, kurios nuolat lanko
bažnyčią, aukoja, per pamaldas skaito Šv. Rašto
skaitinius. Per Kalėdas, Velykas bažnyčia būna pilna.
Parapijos gyvybingumui svarbu išlaikyti lietuviškas
tradicijas, kurias stengsimės puoselėti, stiprinti šeimas. Per
jaunavedžių pasirengimo santuokai kursus nuostabiai kalba dr. Linas ir
Rima Sidriai ir minėtos trisdešimt šeimų nuolat lanko.
Kviesime bažnyčioje koncertuoti muzikus, taip pat iš Lietuvos.
– Ar skiriasi sielovados darbas Lietuvoje ir Jungtinėse Valstijose?
– Amerikoje daugiau darbų (pavyzdžiui, parapijos finansus) tvarko
ir daugiau atsakomybės prisiima patys pasauliečiai. Arkivyskupijos
struktūros labiau padeda parapijos kunigui pastoracinėje veikloje.
Tikintieji čia labiau išmano teologiją ir skaito teologinę
literatūrą. Pagaliau pats kunigas ir parapijiečiai turi daugiau
galimybių tobulintis (kursai, rekolekcijos ir kt.).
– Kaip galėtumėte
paaiškinti kai kurias reiškiamas nuomones apie
Švč. Mergelės Marijos Gimimo bažnyčios pavertimą šventove?
– Tos kalbos galbūt kilo dar dirbant ankstesniam kunigui, kai
buvo ieškoma būdų, kaip išsaugoti bažnyčią lietuviams.
Čikagos arkivyskupija yra palanki lietuviams ir galiu užtikrinti, kad
šios bažnyčios padėtis nesikeis.
Dėkojame už pokalbį ir sveikiname kun. Jaunių Kelpšą jaunatviško Gimtadienio proga!
Kalbino Gediminas Mikelaitis
