Jei tikimės sąjungininkų pagalbos, privalome duoti, ne tik imti
Greit
bus metai, kai Lietuvos Respublikos ambasadoje Washington, DC, Gynybos,
karo, jūrų ir oro pajėgų atašė pavaduotojo JAV ir Kanadai
pareigas eina Mindaugas Abalikšta. Siūlome skaitytojams pasikalbėjimą su M. Abalikšta.
– Greit bus metai, kai dirbate
Lietuvos Respublikos (LR) ambasadoje karo atašė pavaduotoju. Ar
jau ,,apšilote kojas”? Koks tai darbas?
– LR gynybos atašė (GA) pavaduotojo pareigas pradėjau eiti
2009 m. gruodžio 1 d. Beje, išsamus pareigų pavadinimas yra
Gynybos, karo, jūrų ir oro pajėgų atašė pavaduotojas JAV ir
Kanadai. Kaip matote iš pavadinimo, pareigų sąrašas labai
platus, įgaliojimų valstybės taip pat dvi. Šalys, turinčios
dideles kariuomenes, vykdančios daugelį bendradarbiavimo programų kartu
su JAV ir turinčios didelius interesus, kiekvienai karinių pajėgų
rūšiai paprastai turi atašė, dažnai su keliais
pavaduotojais. Lietuva – mažas kraštas, todėl Lietuvos
krašto apsaugos (KA) sistemos galimybės labai ribotos, ir ypač
ribotos jos tapo smogus pasaulinei finansinei krizei. Daugelis KA
sistemos programų buvo labai apkarpytos, tačiau reikia džiaugtis, kad
bent bendradarbiavimui su JAV skiriamas dėmesys nesumažėjo.
LR gynybos atašė atstovauja Krašto apsaugos ministerijai
ir Lietuvos kariuomenei, jis pavaldus KA ministrui, nors kartu, kaip
diplomatinio personalo narys, yra pavaldus ambasadoriui ir yra jo
patarėjas gynybos klausimais. Iš tiesų gynybos atašė turi
būti įsigilinęs tiek į krašto apsaugos, tiek ir į užsienio
reikalų problemas. Priimančioji valstybė, priimdama gynybos
atašė, pagal tarptautinės teisės reikalavimus suteikia jam
rimtas galimybes veikti kaip tarpininkui tarp siunčiančios ir
priimančios valstybės. GA „svoris” atitiktų ambasadoriaus
pavaduotoją.
Kalbant apie veiklos sritis, manyčiau pirmiausia reikėtų paminėti
informacinę. Gynybos atašė praneša krašto apsaugos
ministrui bei jo įgaliotiems pareigūnams apie paskyrimo valstybės
veiklą, sumanymus ir pasiūlymus kariniais ir saugumo klausimais. Antra,
pagal savo galimybes ir įgaliojimus bendradarbiauja su paskyrimo
valstybės karinėmis institucijomis, dalyvauja derybose kariniais ir
saugumo klausimais. Dar viena veiklos sritis – organizacinė. GA
sprendžia organizacinius klausimus į JAV ar Kanadą atvykstant Lietuvos
karinėms delegacijoms ar šių šalių atstovams vykstant į
Lietuvą. Taip pat GA atstovauja KA sistemai dalyvaudamas įvairiuose
renginiuose, susitikimuose su įvairių bendrovių atstovais, ginklų
gamintojais ir pan. Į GA veiklos sritis įeina pagalbos teikimas KA
sistemos kariams ir pareigūnams, atvykusiems į konferencijas,
seminarus, kursus ir kitus renginius. Kadangi su atašė plk.
Antanu Jurgaičiu esame dviese, o veiklos sričių yra tikrai daug, tai
griežto pareigų pasiskirstymo nėra.
– Kaip pasirinkote karininko profesiją?
– Esu vilnietis, po vidurinės mokyklos baigimo 1988 m. įstojau į
tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Gedimino
technikos universitetas), Mechanikos fakultetą. Tais metais įsikūrė
Sąjūdis, pakeitęs daugelio žmonių likimus, vėliau atkurta
Nepriklausomybė.
Kažkada, dar būdamas vaikas ir vartydamas mamos tėviškėje
užsilikusių Nepriklausomos Lietuvos laikraščių krūvą, tik
pasvajoti galėdavau apie tarnybą Nepriklausomai Lietuvai, o čia tokia
proga atsirado. Daug jaunimo, tarp jų ir mano draugų, nuėjo dirbti į
atsikuriančią Lietuvos kariuomenę. 1993 m. ir aš, baigęs
universitetą, pradėjau tarnybą tuometiniame Antrajame departamente.
Tarnybos metu ėjau įvairias pareigas, pradedant vyresniuoju
specialistu, mokiausi Lietuvos karo akademijoje, įvairiuose kursuose
Vokietijoje, D. Britanijoje, Lenkijoje, baigiau magistrantūros studijas
Vilniaus teisės universitete, Baltijos gynybos kolegiją Tartu. Per
paskutiniuosius 4 metus, prieš paskiriant mane GA pavaduotoju,
teko užsiimti tarptautiniu bendradarbiavimu bei prižiūrėti Lietuvos
Respublikos gynybos atašė veiklą. Taigi, GA darbo pobūdis man
jau buvo žinomas.
– Kokius klausimus sprendžiate su JAV karine vadovybe? Kokias vietas teko aplankyti?
– Per šiuos metus teko pabuvoti kai kuriuose JAV sausumos,
oro pajėgų ir laivyno daliniuose Georgia ir Texas valstijose;
povandeninių laivų bazėje King’s Bay, 3os pėstininkų divizijos
padaliniuose Benning, Stewart fortuose šalia Savannah, Lackland
oro bazėje šalia San Antonio, 11os oro gynybos artilerijos
brigados padaliniuose Bliss forte šalia El Paso, JAV
Šiaurės vadovybės Sam Houston forte šalia San Antonio.
Įspūdį pirmiausia daro šalies ir karinių pajėgų mastai. Antra,
suvokimas, kad didžiulės valstybės bei jos sąjungininkų saugumui
užtikrinti reikalingas atitinkamas dėmesys. Kiekvienos karinės
strategijos pagrindą sudaro ekonominis, karinis ir moralinis sandas.
Per tūkstantmečius patikrinta tiesa: jokia valstybė negali būti stipri,
jei ji silpna ekonomiškai, jei jos ginkluotosios pajėgos neturi
atitinkamos karo strategijos ir doktrinos, neaprūpintos naujausia
technika, arba šlubuoja piliečių ir karių moralė, patriotizmas.
JAV kariniame planavime tai ryškiai atsispindi.
Dar vasario mėnesį teko lankytis ir Kanadoje, kur įgaliotiems gynybos
atašė buvo pristatytos Kanados laivyno vystymo gairės. Dabar
daug kalbama apie globalinį atšilimą, apie tai, kad ir Arktis su
milžiniškais naudingųjų iškasenų klodais bus greitai
prieinama. Štai čia neišvengiamai susidurs daugelio
valstybių interesai. Galima daug šnekėti apie naujus laikus ir
tarptautinę teisę, bet kol tai nebus paremta realia jėga, bus tik
tušti žodžiai. Kanada tai supranta ir tam ruošiasi.
Skubiai atnaujinamos fregatos, eskadriniai minininkai, dyzeliniai
povandeniniai laivai, statomi nauji tolimojo bazavimo patruliniai ir
aprūpinimo laivai, atnaujinama ir keičiama jūrų aviacija, statoma nauja
kuro užpylimo bazė už poliarinio rato.
JAV svarba pasaulio ir Lietuvos politikoje nulemia ir mūsų
aukščiausių politikų bei pareigūnų kelionių geografiją. Teko
prisidėti organizuojant LK vado gen. mjr. Arvydo Pociaus, KA ministrės
Rasos Juknevičienės, kelių žemesnio rango KAS pareigūnų apsilankymus
Washington, DC. Jų metu rengti susitikimai su JAV Jungtinių
štabų pirmininku adm. Michael Mullen, gynybos sekretoriumi
Robert Gates, gynybos sekretoriaus pavaduotoju ambasadoriumi Alexander
Wershbow, kitais atsakingais pareigūnais. Bendradarbiavimo su JAV
taškų yra daug, jau nekalbant apie tai, kad 2004 m. JAV balsas
didele dalimi lėmė mūsų priėmimą į NATO. Kalbant apie NATO, svarbiausia
mūsų tarptautinė misija šiuo metu yra Afganistane, o be JAV
paramos kažin ar mes išlaikytume savo buvimą Goro provincijoje.
JAV skiria paramą karinei įrangai įsigyti, tęsia pagalbą karinio mokymo
srityje. Kalbant apie NATO, turint galvoje mažėjantį didžiųjų europinių
valstybių karinių pajėgų finansavimą, labai svarbus tampa tiesioginis
JAV buvimas mūsų regione. Šiuo metu JAV vykdo NATO taikos meto
oro policijos pareigas, ką tik pasibaigė Specialiųjų pajėgų mokymai
Klaipėdoje, kurių metu buvo atplaukęs JAV 6osios flotilės laivas.
Šiuo metu (spalio mėn. – red.) mėnesį vyksta mokymai
Latvijoje, kuriuose dalyvauja Pennsylvania Nacionalinės gvardijos
kariai su savo sunkiąja technika. Viliuosi, kad tokio JAV buvimo
regione tik daugės.
– JAV karinėje jūrų akademijoje
(US Naval Academy), esančioje Maryland valstijoje, studijuoja lietuviai
kadetai. Ar teko su jais susitikti? Kaip jiems sekasi?
– Per mano darbo laikotarpį galimybė aplankyti JAV Karinėje jūrų
akademijoje besimokančius kadetus buvo kelis kartus: mūsų kariuomenės
vado apsilankymo metu, taip pat per mokslus baigusio dabar jau
leitenanto išleistuves bei naujų mokslo metų atidarymo
iškilmėse. Šiuo metu akademijoje mokosi 3 kadetai
iš Lietuvos, o puikūs atsiliepimai, kuriuos man teko
išgirsti iš profesūros lūpų, tikrai kelia vilčių dėl mūsų
laivyno ateities.
– Tarnavote Afganistane. Kaip sekasi ten tarnaujantiems Lietuvos kariams?
– Afganistane teko būti pakankamai seniai – 2003 m. su mūsų
Specialiosiomis pajėgomis dalyvavau JAV vadovaujamoje operacijoje
„Enduring Freedom”. Apie kasdienius įvykius toje
šalyje pakankamai nušviečiama spaudoje, o kalbant apie
mus, šiuo metu Lietuva turi Specialiųjų pajėgų padalinį
Afganistano pietuose bei vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei
(PRT). Kol kas, ačiū Dievui, turime tik vieną žūtį ir kelis sužeidimus,
deja, įvykiai kitose Afganistano vietose atsiliepia ir iki šiol
buvusioje ramioje Goro provincijoje. Tačiau nepaisant netekčių, reikia
atsiminti, jog mes toje šalyje esame ir privalome būti
pirmiausia vykdydami savo įsipareigojimus NATO. Jei tikimės
sąjungininkų pagalbos, privalome duoti, ne tik imti.
– Dalyvavote Dariaus ir Girėno
atminimo lentos atidengime Midway oro uoste, susipažinote su Čikagos
lietuviais. Kokius įspūdžius išsivežėte iš Čikagos? Ar
bendradarbiavimas su Čikagos lietuviais tebesitęsia?
Pirmą kartą Čikagoje teko apsilankyti, kai Midway oro uoste buvo
atidengta atminimo lenta, skirta Dariaus ir Girėno žygdarbiui atminti.
Puikus Čikagos lietuvių sumanymas, manau, tikrai pasitarnaus garsinant
Lietuvos vardą pasaulyje. Juk tai skrydis, aukso raidėmis
įrašytas į aviacijos istoriją ir glaudžiai siejantis Lietuvą su
JAV. Beje, kiek žinau, darbas tęsiamas toliau, todėl gal pamatysime ir
daugiau renginių.
Vasarą teko lankytis Čikagoje per Baltijos jūros šaulių kuopos
laivo krikštynas. Taigi, kaip matote, Čikagoje aš gana
dažnas svečias. Čia sutikau tikrai įdomių žmonių tiek iš
vyresnės kartos, tiek jaunimo, kurių patyrimas, entuziazmas ir
nusiteikimas dirbti Lietuvos labui teikia daug optimizmo ir man, kaip
Lietuvos krašto apsaugos atstovui.
– Kokia Jūsų įprasta darbo diena? Ar turite kokių ne karinių pomėgių?
– Įprasta darbo diena prasideda 7 val. r. peržiūrint per naktį
el. paštu atėjusius laiškus. 8 val. r. būnu ambasadoje ir
telefonu kalbuosi su KAS padaliniais (reikia nepamiršti, kad
tarp Vilniaus ir Washington, DC yra 7 val. skirtumas). Kasdieninė
rutina – skubus susirašinėjimas, susitikimai, seminarai,
priėmimai kitų šalių ambasadose, darbiniai pietūs ir t. t.
Aišku, ne visos dienos vienodos, lygiai kaip ir sutinkami žmonės
bei renginiai, kuriuose tenka dalyvauti.
Vakarais ir savaitgaliais būnu su šeima. Mano žmonai, atvykusiai
kartu su manimi, sakyčiau, tai nemažas išbandymas, nes sūnus
Dovilas dar mažiukas. Savaitgaliais paprastai kur nors
išvažiuojame. Vasaros atostogų metu pas mus lankėsi mano sūnus
iš pirmosios santuokos, taigi turėjome galimybę pavažinėti po
Ameriką ir pamatyti šiek tiek daugiau. Dešimtmečiui
berniukui tikrai yra ką parodyti Amerikoje. Tačiau didžiausią įspūdį
jam padarė lėktuvnešiai Norfolk jūrų bazėje ir tankai Aberdeen
poligone.
Negaliu suskirstyti pomėgių į karinius ir nekarinius. Bent jau
šaulys esu vidutinis. Labai mėgstu skaityti – karo
istorija, politologija yra mano mėgstamos temos. Na, o sportas taip pat
yra neatsiejama gyvenimo dalis.
– Ačiū už pokalbį. Linkime geros tarnybos.
Kalbino
Laima Apanavičienė
S. Paulauskas, S. Balzekas su
su M. Abalikšta Čikagos
Midway oro uoste kovo 11, 2010, kada iškilmingai buvo sugrąžinta
Dariaus ir Girėno trans-atlantiniam skrydžiui įamžinti skirta
memorialinė lenta.