Jei tikimės sąjungininkų pagalbos, privalome duoti, ne tik imti

abalikstaGreit bus metai, kai Lietuvos Respublikos ambasadoje Washington, DC, Gynybos, karo, jūrų ir oro pajėgų atašė pavaduotojo JAV ir Kanadai pareigas eina Mindaugas Abalikšta. Siūlome skaitytojams pasikalbėjimą su M. Abalikšta.

– Greit bus metai, kai dirbate Lietuvos Respublikos (LR) ambasadoje karo atašė pavaduotoju. Ar jau ,,apšilote kojas”? Koks tai darbas?

– LR gynybos atašė (GA) pavaduotojo pareigas pradėjau eiti 2009 m. gruodžio 1 d. Beje, išsamus pareigų pavadinimas yra Gynybos, karo, jūrų ir oro pajėgų atašė pavaduotojas JAV ir Kanadai. Kaip matote iš pavadinimo, pareigų sąrašas labai platus, įgaliojimų valstybės taip pat dvi. Šalys, turinčios dideles kariuomenes, vykdančios daugelį bendradarbiavimo programų kartu su JAV ir turinčios didelius interesus, kiekvienai karinių pajėgų rūšiai paprastai turi atašė, dažnai su keliais pavaduotojais. Lietuva – mažas kraštas, todėl Lietuvos krašto apsaugos (KA) sistemos galimybės labai ribotos, ir ypač ribotos jos tapo smogus pasaulinei finansinei krizei. Daugelis KA sistemos programų buvo labai apkarpytos, tačiau reikia džiaugtis, kad bent bendradarbiavimui su JAV skiriamas dėmesys nesumažėjo.

LR gynybos atašė atstovauja Krašto apsaugos ministerijai ir Lietuvos kariuomenei, jis pavaldus KA ministrui, nors kartu, kaip diplomatinio personalo narys, yra pavaldus ambasadoriui ir yra jo patarėjas gynybos klausimais. Iš tiesų gynybos atašė turi būti įsigilinęs tiek į krašto apsaugos, tiek ir į užsienio reikalų problemas. Priimančioji valstybė, priimdama gynybos atašė, pagal tarptautinės teisės reikalavimus suteikia jam rimtas galimybes veikti kaip tarpininkui tarp siunčiančios ir priimančios valstybės. GA „svoris” atitiktų ambasadoriaus pavaduotoją.

Kalbant apie veiklos sritis, manyčiau pirmiausia reikėtų paminėti informacinę. Gynybos atašė praneša krašto apsaugos ministrui bei jo įgaliotiems pareigūnams apie paskyrimo valstybės veiklą, sumanymus ir pasiūlymus kariniais ir saugumo klausimais. Antra, pagal savo galimybes ir įgaliojimus bendradarbiauja su paskyrimo valstybės karinėmis institucijomis, dalyvauja derybose kariniais ir saugumo klausimais. Dar viena veiklos sritis – organizacinė. GA sprendžia organizacinius klausimus į JAV ar Kanadą atvykstant Lietuvos karinėms delegacijoms ar šių šalių atstovams vykstant į Lietuvą. Taip pat GA atstovauja KA sistemai dalyvaudamas įvairiuose renginiuose, susitikimuose su įvairių bendrovių atstovais, ginklų gamintojais ir pan. Į GA veiklos sritis įeina pagalbos teikimas KA sistemos kariams ir pareigūnams, atvykusiems į konferencijas, seminarus, kursus ir kitus renginius. Kadangi su atašė plk. Antanu Jurgaičiu esame dviese, o veiklos sričių yra tikrai daug, tai griežto pareigų pasiskirstymo nėra.

– Kaip pasirinkote karininko profesiją?

– Esu vilnietis, po vidurinės mokyklos baigimo 1988 m. įstojau į tuometinį Vilniaus inžinerinį statybos institutą (dabar Gedimino technikos universitetas), Mechanikos fakultetą. Tais metais įsikūrė Sąjūdis, pakeitęs daugelio žmonių likimus, vėliau atkurta Nepriklausomybė.

Kažkada, dar būdamas vaikas ir vartydamas mamos tėviškėje užsilikusių Nepriklausomos Lietuvos laikraščių krūvą, tik pasvajoti galėdavau apie tarnybą Nepriklausomai Lietuvai, o čia tokia proga atsirado. Daug jaunimo, tarp jų ir mano draugų, nuėjo dirbti į atsikuriančią Lietuvos kariuomenę. 1993 m. ir aš, baigęs universitetą, pradėjau tarnybą tuometiniame Antrajame departamente. Tarnybos metu ėjau įvairias pareigas, pradedant vyresniuoju specialistu, mokiausi Lietuvos karo akademijoje, įvairiuose kursuose Vokietijoje, D. Britanijoje, Lenkijoje, baigiau magistrantūros studijas Vilniaus teisės universitete, Baltijos gynybos kolegiją Tartu. Per paskutiniuosius 4 metus, prieš paskiriant mane GA pavaduotoju, teko užsiimti tarptautiniu bendradarbiavimu bei prižiūrėti Lietuvos Respublikos gynybos atašė veiklą. Taigi, GA darbo pobūdis man jau buvo žinomas.


– Kokius klausimus sprendžiate su JAV karine vadovybe? Kokias vietas teko aplankyti?

– Per šiuos metus teko pabuvoti kai kuriuose JAV sausumos, oro pajėgų ir laivyno daliniuose Georgia ir Texas valstijose; povandeninių laivų bazėje King’s Bay, 3os pėstininkų divizijos padaliniuose Benning, Stewart fortuose šalia Savannah, Lackland oro bazėje šalia San Antonio, 11os oro gynybos artilerijos brigados padaliniuose Bliss forte šalia El Paso, JAV Šiaurės vadovybės Sam Houston forte šalia San Antonio.

Įspūdį pirmiausia daro šalies ir karinių pajėgų mastai. Antra, suvokimas, kad didžiulės valstybės bei jos sąjungininkų saugumui užtikrinti reikalingas atitinkamas dėmesys. Kiekvienos karinės strategijos pagrindą sudaro ekonominis, karinis ir moralinis sandas. Per tūkstantmečius patikrinta tiesa: jokia valstybė negali būti stipri, jei ji silpna ekonomiškai, jei jos ginkluotosios pajėgos neturi atitinkamos karo strategijos ir doktrinos, neaprūpintos naujausia technika, arba šlubuoja piliečių ir karių moralė, patriotizmas. JAV kariniame planavime tai ryškiai atsispindi.

Dar vasario mėnesį teko lankytis ir Kanadoje, kur įgaliotiems gynybos atašė buvo pristatytos Kanados laivyno vystymo gairės. Dabar daug kalbama apie globalinį atšilimą, apie tai, kad ir Arktis su milžiniškais naudingųjų iškasenų klodais bus greitai prieinama. Štai čia neišvengiamai susidurs daugelio valstybių interesai. Galima daug šnekėti apie naujus laikus ir tarptautinę teisę, bet kol tai nebus paremta realia jėga, bus tik tušti žodžiai. Kanada tai supranta ir tam ruošiasi. Skubiai atnaujinamos fregatos, eskadriniai minininkai, dyzeliniai povandeniniai laivai, statomi nauji tolimojo bazavimo patruliniai ir aprūpinimo laivai, atnaujinama ir keičiama jūrų aviacija, statoma nauja kuro užpylimo bazė už poliarinio rato.

JAV svarba pasaulio ir Lietuvos politikoje nulemia ir mūsų aukščiausių politikų bei pareigūnų kelionių geografiją. Teko prisidėti organizuojant LK vado gen. mjr. Arvydo Pociaus, KA ministrės Rasos Juknevičienės, kelių žemesnio rango KAS pareigūnų apsilankymus Washington, DC. Jų metu rengti susitikimai su JAV Jungtinių štabų pirmininku adm. Michael Mullen, gynybos sekretoriumi Robert Gates, gynybos sekretoriaus pavaduotoju ambasadoriumi Alexander Wershbow, kitais atsakingais pareigūnais. Bendradarbiavimo su JAV taškų yra daug, jau nekalbant apie tai, kad 2004 m. JAV balsas didele dalimi lėmė mūsų priėmimą į NATO. Kalbant apie NATO, svarbiausia mūsų tarptautinė misija šiuo metu yra Afganistane, o be JAV paramos kažin ar mes išlaikytume savo buvimą Goro provincijoje.

JAV skiria paramą karinei įrangai įsigyti, tęsia pagalbą karinio mokymo srityje. Kalbant apie NATO, turint galvoje mažėjantį didžiųjų europinių valstybių karinių pajėgų finansavimą, labai svarbus tampa tiesioginis JAV buvimas mūsų regione. Šiuo metu JAV vykdo NATO taikos meto oro policijos pareigas, ką tik pasibaigė Specialiųjų pajėgų mokymai Klaipėdoje, kurių metu buvo atplaukęs JAV 6osios flotilės laivas. Šiuo metu (spalio mėn. – red.) mėnesį vyksta mokymai Latvijoje, kuriuose dalyvauja Pennsylvania Nacionalinės gvardijos kariai su savo sunkiąja technika. Viliuosi, kad tokio JAV buvimo regione tik daugės.

– JAV karinėje jūrų akademijoje (US Naval Academy), esančioje Maryland valstijoje, studijuoja lietuviai kadetai. Ar teko su jais susitikti? Kaip jiems sekasi?

– Per mano darbo laikotarpį galimybė aplankyti JAV Karinėje jūrų akademijoje besimokančius kadetus buvo kelis kartus: mūsų kariuomenės vado apsilankymo metu, taip pat per mokslus baigusio dabar jau leitenanto išleistuves bei naujų mokslo metų atidarymo iškilmėse. Šiuo metu akademijoje mokosi 3 kadetai iš Lietuvos, o puikūs atsiliepimai, kuriuos man teko išgirsti iš profesūros lūpų, tikrai kelia vilčių dėl mūsų laivyno ateities.

– Tarnavote Afganistane. Kaip sekasi ten tarnaujantiems Lietuvos kariams?

– Afganistane teko būti pakankamai seniai – 2003 m. su mūsų Specialiosiomis pajėgomis dalyvavau JAV vadovaujamoje operacijoje „Enduring Freedom”. Apie kasdienius įvykius toje šalyje pakankamai nušviečiama spaudoje, o kalbant apie mus, šiuo metu Lietuva turi Specialiųjų pajėgų padalinį Afganistano pietuose bei vadovauja Goro provincijos atkūrimo grupei (PRT). Kol kas, ačiū Dievui, turime tik vieną žūtį ir kelis sužeidimus, deja, įvykiai kitose Afganistano vietose atsiliepia ir iki šiol buvusioje ramioje Goro provincijoje. Tačiau nepaisant netekčių, reikia atsiminti, jog mes toje šalyje esame ir privalome būti pirmiausia vykdydami savo įsipareigojimus NATO. Jei tikimės sąjungininkų pagalbos, privalome duoti, ne tik imti.

– Dalyvavote Dariaus ir Girėno atminimo lentos atidengime Midway oro uoste, susipažinote su Čikagos lietuviais. Kokius įspūdžius išsivežėte iš Čikagos? Ar bendradarbiavimas su Čikagos lietuviais tebesitęsia?

 Pirmą kartą Čikagoje teko apsilankyti, kai Midway oro uoste buvo atidengta atminimo lenta, skirta Dariaus ir Girėno žygdarbiui atminti. Puikus Čikagos lietuvių sumanymas, manau, tikrai pasitarnaus garsinant Lietuvos vardą pasaulyje. Juk tai skrydis, aukso raidėmis įrašytas į aviacijos istoriją ir glaudžiai siejantis Lietuvą su JAV. Beje, kiek žinau, darbas tęsiamas toliau, todėl gal pamatysime ir daugiau renginių.

Vasarą teko lankytis Čikagoje per Baltijos jūros šaulių kuopos laivo krikštynas. Taigi, kaip matote, Čikagoje aš gana dažnas svečias. Čia sutikau tikrai įdomių žmonių tiek iš vyresnės kartos, tiek jaunimo, kurių patyrimas, entuziazmas ir nusiteikimas dirbti Lietuvos labui teikia daug optimizmo ir man, kaip Lietuvos krašto apsaugos atstovui.

– Kokia Jūsų įprasta darbo diena? Ar turite kokių ne karinių pomėgių?

– Įprasta darbo diena prasideda 7 val. r. peržiūrint per naktį el. paštu atėjusius laiškus. 8 val. r. būnu ambasadoje ir telefonu kalbuosi su KAS padaliniais (reikia nepamiršti, kad tarp Vilniaus ir Washington, DC yra 7 val. skirtumas). Kasdieninė rutina – skubus susirašinėjimas, susitikimai, seminarai, priėmimai kitų šalių ambasadose, darbiniai pietūs ir t. t. Aišku, ne visos dienos vienodos, lygiai kaip ir sutinkami žmonės bei renginiai, kuriuose tenka dalyvauti.

Vakarais ir savaitgaliais būnu su šeima. Mano žmonai, atvykusiai kartu su manimi, sakyčiau, tai nemažas išbandymas, nes sūnus Dovilas dar mažiukas. Savaitgaliais paprastai kur nors išvažiuojame. Vasaros atostogų metu pas mus lankėsi mano sūnus iš pirmosios santuokos, taigi turėjome galimybę pavažinėti po Ameriką ir pamatyti šiek tiek daugiau. Dešimtmečiui berniukui tikrai yra ką parodyti Amerikoje. Tačiau didžiausią įspūdį jam padarė lėktuvnešiai Norfolk jūrų bazėje ir tankai Aberdeen poligone.

Negaliu suskirstyti pomėgių į karinius ir nekarinius. Bent jau šaulys esu vidutinis. Labai mėgstu skaityti – karo istorija, politologija yra mano mėgstamos temos. Na, o sportas taip pat yra neatsiejama gyvenimo dalis.

– Ačiū už pokalbį. Linkime geros tarnybos.

Kalbino
Laima Apanavičienė


midway
S. Paulauskas, S. Balzekas su su M. Abalikšta Čikagos Midway oro uoste kovo 11, 2010, kada iškilmingai buvo sugrąžinta Dariaus ir Girėno trans-atlantiniam skrydžiui įamžinti skirta memorialinė lenta.