Lietuvos Respublikos Prezidentės
Dalios Grybauskaitės 
sveikinimas lietuvių išeivijos dienraščio
 „Draugas” šimto metų jubiliejaus proga

VIDEO

 2009–ieji atmintyje liks kaip ,,Draugo” metai
Willowbrook pokylių salėje spalio 17 d. įvyko ,,Draugo” 100-mečio pokylis

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Nors jokia lietuviška organizacija šių metų nepaskelbė ,,‘Draugo’ metais”, tokio pripažinimo dienraštis tikrai nusipelnė. Kaip ten bebūtų, 2009 metai atmintyje liks kaip ,,Draugo” metai.

Šimtmečio proga kovo 22 d. Čikagoje jau įvyko ,,Draugo” surengtas koncertas. Jau buvo paruošta ir Lietuvoje išleista bei ten pristatyta knyga ,,‘Draugui’ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę” (knygą išleido Lietuvių katalikų spaudos draugija, sudarytoja Marija Remienė, redaktorė Audronė Škiudaitė). Kiek vėliau Čikagoje buvo surengta paroda, skirta 100-metį švenčiančiam ,,Draugui”. Ją parengė žinomas ir kruopštus ,,Draugo” bendradarbis, fotografas Jonas Kuprys. Dabar ta įdomi ir sėkminga paroda yra nukeliavusi į LR Vyriausybės kanceliarijos rūmus Vilniuje ir bus ten iki lapkričio 4 d. Netolimoje ateityje numatoma anksčiau mano minėtą knygą pristatyti ir Čikagos apylinkėje. O spalio 17 d., šeštadienį, įvyko šaunus ir atmintinas ,,Draugo” 100-mečio pokylis. Tai dar viena puokštė į Marijos Remienės ir jos talkininkų pinamą ir nevystantį jubiliejinės sukakties vainiką. Visuose čia išvardytuose renginiuose Marija Remienė grojo pirmuoju smuiku.

Pokylio komitetui pirmininkavo dr. Jonas Prunskis. Be jo, komitetą sudarė devyniolika energingų, daugiausia viduriniosios kartos atstovų, savo veikla gražiai pasižymėjusių lietuviškoje visuomeninėje ir kultūrinėje veikloje: Stanley Balzekas, Jr., Ofelija Baršketis, Birutė Bublienė, Dalia Cidzikaitė, Rimas Domanskis, Rimas Gedeika, Aldona Gintautaitė, Birutė Jodwalis, Jurgis Joga, Marius Kasniūnas, Algis Kazlauskas, Teresė Kazlauskienė, Saulius Kuprys, Vytas Maciūnas, Edis Mickus, Aušra Padalino, Pranas Pranckevičius, Marija Remienė ir Dalia Zarskienė. Prieš pokylį tiek organizacijos, tiek pavieniai asmenys galėjo raštu pasveikinti mieląjį ,,Draugą”. Visi laiku gauti sveikinimai buvo išspausdinti 60-yje nesunumeruotų puslapių leidinyje.

Šimtmečio pokylyje garbės svečio teisėmis dalyvavo prof. Vytautas Landsbergis – pirmasis antros atkurtos nepriklausomos Lietuvos Respublikos vadovas, Sąjūdžio pirmininkas, politikas, visuomenės veikėjas, meno, muzikos ir kultūros istorikas, 2004 m. išrinktas ir vėliau perrinktas Europos Parlamento nariu.

Į pokylį, vykusį Wilowbrook Ballroom, Willow Springs, Illinois, su žmona nuvykau prieš penktą valandą, kad matyčiau viską nuo pat pradžios. Žmonės pradėjo rinktis numatytu laiku. Prie registracijos stalo buvome mandagiai ir draugiškai užregistruoti. Kai kurie asmenys savo švarkų atlapuose ar suknelėse turėjo prisisegę žalia spalva šviečiančią sagutę. Maniau, kad taip buvo pažymėti rengėjų komiteto ir kiti ruošos darbuotojai. Mums jau sėdint prie stalo, prie mūsų priėjo mergina, irgi su žalia šviesele, ir pasiūlė įsigyti loterijos bilietėlį. Jį gavusi mergina man įsegė tokią pat žalią švieselę. Per visą vakarą tų žalių švieselių daugėjo, nes daugėjo pokylio dalyvių, kurie prie šio kūrybingo sumanymo prisidėjo. Žalia spalva – tai vilties spalva. Tokią apčiuopiamą viltį skatino pokylin susirinkę daugiau nei 430 dalyvių.

Prie stalo kiekvienam buvo padėta po vakaro programos leidinį, o suvenyriniuose puodeliuose radome po senų ,,Draugo” numerių pirmąjį puslapį. Vakaro pabaigoje surinkau keturis skirtingus puslapius – 1920, 1939, 1944 ir 1990 metų. Tai buvo labai paveikus pokylio dalyvių perkėlimas į ,,Draugo” nueitą kelią, jo puslapiuose atsispindėjusias istorines akimirkas. Pvz., 1990 m. kovo 13 d. numeryje pranešama, kad paskelbtas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas su Vytautu Landsbergiu, Aukščiausios Tarybos pirmininku, ir Kazimiera Prunskiene, Ministrų tarybos pirmininke. Dar kartą ačiū J. Kupriui už šią naujovę.

Kita praktinė naujovė buvo stalų papuošimas. Ant kiekvieno stalo buvo po aukštą vazą su baltomis rožėmis. Plona vazos kojytė buvo užtektinai aukšta, kad nekliudytų matyti ir bendrauti su kitoje stalo pusėje sėdinčiais. Tai tik pora kruopštaus planavimo iki svarbių smulkmenų pavyzdžių.

Pokylį atidarė ir jam vadovavo dr. Prunskis. Pirmasis susirinkusius pasveikino Lietuvos Respublikos ambasadorius JAV ir Meksikai Audrius Brūzga, palinkėjęs ,,Draugui” nenusigręžti nuo Lietuvos. A. Brūzga linkėjimus perdavė ir nuo LR Užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko. Joana KuraitėLasienė pasveikino Kanados Lietuvių Bendruomenės ir ,,Tėviškės žiburių” vardu. Savo trumpoje kalboje ji nepamiršo visų pakviesti į 2010 metais įvyksiančią Dainų šventę Toronto mieste. Vytas Maciūnas, naujai perrinktas JAV LB Krašto valdybos pirmininku, dėkojo visiems už ryžtingus žingsnius išlaikant lietuvybę.

Iš gausių sveikinimų raštu buvo perskaitytas tik LR Prezidentės Dalios Grybauskaitės sveikinimas, kuris yra taip pat išspausdintas tiek programos leidinyje, tiek ir spalio 17 d. ,,Drauge”. Prezidentė palinkėjo ,,Draugui” ir toliau būti laisvo žodžio, tolerancijos ir lietuviškos kultūros skleidimo pavyzdžiu, reikšmingų darbų puoselėtoju, tradicijų ir kultūrinio paveldo saugotoju. Susirinkusius pokylio svečius pasveikino prel. Edis Putrimas, po to sukalbėjo invokaciją.

Belaukiant kulinarinių mandrybių, visiems, begurkšojantiems raudoną ar baltą vyną, keturiuose ekranuose buvo parodytas Ryčio Januškos parengtas ,,Draugo” istorinių akimirkų fotomontažas. Stalus pasiekęs maistas buvo skanus ir sotus. Mėgavomės salotomis, lašišos ir jautienos kepsniais, desertui ragavome skanaus torto. Beje, torto pristatymas buvo labai įspūdingas. Prigesinus šviesas, iš virtuvės pusės pasipylė keliasdešimt patarnautojų, nešinų degančiomis žvakutėmis papuoštais tortais. Atrodė tarsi iš tėvynės atkeliavę vaidilučių nešami ugnies žiburėliai. Vaizdas – tikrai neužmirštamas.

Toliau ,,Draugo” leidėjų vardu kalbėjo Saulius Kuprys, Lietuvių katalikų spaudos draugijos tarybos pirmininkas.        Jis paminėjo tarp pokylio svečių esančius spaudos darbuotojus ir visuomenės veikėjus. Šiltais plojimais palydėta buvusi ,,Draugo” vyr. redaktorė Danutė Bindokienė. Išskirtinai paminėtas Antanas Rudis, pirmininkas komiteto, kuris rūpinosi dabartinio ,,Draugo” pastato pastatymu. Taip pat žodžiu visus pasveikino dabartinis marijonų provincijolas Dan Cambra, palinkėjęs dienraščiui sulaukti 125 metų. Galiausiai, S. Kuprys pristatė dabartinę ,,Draugo” vyr. redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę. Nebuvo pamiršti ir Willowbrook pokylių salės savininkai – nuoširdžiais plojimais buvo sutikta žinia, kad Jodwaliai be uždarbio paruošė šio pokylio maistą.

Vakaro vedėjas dr. Prunskis pristatė pokylio svečią prof. V. Landsbergį. Prieš tai nuskambėjo profesoriaus sukurta daina ,,Tu ne viena, Lietuva”. Pokylio garbės svečias apgailestavo, jog sovietmečiu žodis ,,draugas” buvo sumenkintas. Tačiau, sakė prof. Landsbergis, jam tas žodis yra šventas. Prisiminęs Sąjūdžio laikus, jis dar kartą priminė, jog gyvenime reikia turėti idealus. Ir ne tik turėti, bet ir tuos idealus atgaivinti. Reikia prasmės ir vilties, reikia žalios švieselės, – tvirtino V. Landsbergis. ,,Mes nieko nepuolėme. Mes nuo nieko nesitraukėme”, – kritiškas Sąjūdžio dienas prisiminęs sakė svečias. Susirinkusieji garsiu plojimu ir atsistojimu prof. Landsbergiui išreiškė savo pagarbą ir padėką. Įdomiu sutapimu, kitą dieną profesorius šventė savo gimtadienį, o kadangi pokylio metu Lietuvoje ta diena jau buvo prasidėjusi, garbingam ir mielam svečiui buvo sugiedota ,,Ilgiausių metų!”

Dar prieš pokylį buvo skelbiama, kad svečių laukia netikėta meninė programa. Ją paruošė jaunas Amerikos lietuvis, muzikas, kompozitorius čikagiškis Kęstutis Daugirdas. Tai buvo pirmasis toks jo, kaip meninės programos vadovo, pasirodymas. Pavakarieniavus, lygiai 8:47 val. vakaro, ant scenos užlipo K. Daugirdas su savo suburta penkių muzikantų grupe. Programą pradėjo su vaikiška dainele ,,Garnys, garnys, tur ilgas kojas”, atlikta džiazo stiliumi. Ir kiti vakaro metu nuskambėję muzikiniai jaunos grupės ,,gabaliukai” buvo įvilkti į džiazo rūbelius. Meninės programos metu K. Daugirdo orkestras atliko specialiai tai progai sukurtą kūrinį, sudarytą iš klasikinių Lietuvos kompozitorių kūrinių, įjungiant ir šiuolaikinių kompozitorių muzikos kūrinių fragmentus. Programos metu, o gal ir visą laiką, salėje buvo tamsoka, bet jaukią nuotaiką palaikė ant stalo degančios žvakutės. Deja, jų šviesa buvo per silpna, kad galėčiau užsirašyti, kas buvo atliekama. Bandžiau knygutėje pasižymėti, ką galėjau, nors mažai mačiau, ką užsirašiau.

Vija Underytė iš Detroit apylinkės drauge su K. Daugirdu padainavo naują muzikinę versiją pagal Bernardo Brazdžionio eiles ,,Oi giria, giria”. Įspūdingai ir pakiliai nuskambėjo Dariaus Polikaičio daina ,,Esi, dangau”. Koncerto pabaigoje buvo įtraukti visi dalyviai, energingai sudainavę ,,Daug, daug dainelių” ir ,,Augo sode klevelis”. Pagaliau, visiems sustojus ir rankomis susikabinus, per salę nubangavo moderni, lietuviškus jausmus kelianti daina, kurios refrenas ,,Žemėj Lietuvos ąžuolai žaliuos” atliepė mūsų tautiškiems genams. Tikrai, Lietuva, ,,tu tokia brangi, žeme, mūs gimta, tau mintis šviesi, tau širdy vieta”. Dainos pagauta publika įsiliejo į šokių aikštelę ir, šokdama rateliu, toliau tą dainą pakartotinai traukė.

Dalyvių, jau esančių šokių aikštelėje, prie savo stalų neleido sugrįžti iš karto šokių muziką pradėjęs groti Algimantas Barniškis. Pasirodo, kad tarp pokylio svečių buvo nemažai ir jaunosios kartos atstovų. Galbūt jie niekam neatstovavo, o tik norėjo parodyti savo lietuviškumą ir norą toliau tęsti ir ugdyti jau šimtą metų trunkančią ,,Draugo” tradiciją.

Buvo ypač malonu pokylio matyti nemažą būrį lietuviškos spaudos atstovų bei darbuotojų. Jų specialiai neieškojau, bet sutikau Bronių Abrutį, ,,Amerikos lietuvio” leidėją, Ramūnę SakalaitęJonaitienę, ,,Tėviškės žiburių” redaktorę, Lietuvių žurnalistų sąjungos valdybos pirmininką Edvardą Šulaitį, ,,Draugo” vedamųjų autorių Aleksą Vitkų, nepailstančią spaudos darbuotoją Aldoną Šmulkštienę, ,,Draugo” skaitytojų laiškų ,,karalių” Antaną Paužuolį, dienraščio ,,Ateitininkų” skyriaus redaktorę Vidą Kuprytę, Joną Urboną, Ramunę Kubiliūtę ir kitus. Pasigedau spaudos veteranės Stasės Semėnienės, kuri, negalėdama dalyvauti, pokylio sėkme rūpinosi iš Baraboo, Wisconsin. Pabaigai palikau ,,Draugo” vyr. redaktorę dr. Dalią Cidzikaitę, kurios rankose dienraštis užbaigia savo pirmąjį šimtmetį. Jai patikėta toliau tęsti šio laikraščio misiją – ,,informuoti ir formuoti”. O dienraščio formatą, be abejo, padiktuos gyvenimo realybė. Gal ne atsitiktinai, o pranašiškai suvenyriniame puodelyje įrašyta: DRAUGAS – 100. www.draugas.org.