Ar lietuviška spauda palaiko ,,žaliuosius”?
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Kasdieniniame gyvenime tampa madinga į daug ką žiūrėti iš
gamtosaugos pusės. Gamtos apsaugai puoselėti yra susikūrę sąjūdžiai,
vadinami ,,žaliųjų” vardu. Žmonija skatinama naudoti mažiau
popieriaus, kad reikėtų mažiau popiermalkių pjauti ir t.t. Aš
prie ,,žaliųjų” sąjūdžio priskirčiau ir lietuvišką spaudą,
nes ji vis mažiau ir mažiau popieriaus sunaudoja savo
laikraščiams spausdinti. Toks apsisprendimas nėra
savanoriškas, bet gyvenimo diktuojamas.
Pažiūrėkime į du populiarius išeivijos lietuvių
laikraščius JAV – ,,Amerikos lietuvį” (toliau
,,AL”) ir ,,Draugą”. Per ketverius metus ,,AL”
spausdinamų egzempliorių skaičius sumažėjo 1,649 egzemplioriais –
nuo 3,813 egz. 2005 metais iki 2,164 egz. šįmet. Tai 43 proc.
kritimas! ,,Draugo” atveju per tą patį laiką egzempliorių
skaičius sumažėjo 1,300. 2005 m. buvo spausdinama 4,500 egzempliorių, o
šįmet spausdinta 3,200. Tai 29 proc. kritimas. Ne toks staigus
kaip ,,AL” atveju, bet taip pat nemalonus popierinės spaudos
,,sirgaliams”. Dar reiktų pridėti, kad šįmet ,,AL”
kas savaitę neišplatino 252 egzempliorių. Tai sudaro 12 proc.
visų savaitėje spausdintų numerių. Kiekvieno ,,Draugo” numerio
vidutiniškai buvo išspaudinta 112 egz. daugiau (4 proc.)
negu išplatinta.
Visi šie duomenys pasirodė metiniame čia aptariamų leidinių
pranešime JAV pašto tarnybai. Įdomu palyginti ir jų
kainą. ,,AL” metinė prenumerata yra 79 dol. Per metus
išleidžiami 52 numeriai. Taigi, prenumeratos kaina po 1.52 dol.
už vieną numerį. ,,Draugo” metinė prenumerata yra 150 dol. Už tai
gaunama 250 numerių. Tad vieno numerio kaina išeina vos 60
centų. Išvada – prenumeruojant, vieno ,,Draugo”
numerio kaina yra daugiau negu perpus pigesnė už ,,AL”.
Per šiuos metus JAV buvo ir dar tebėra veikiama įvairių
ekonominių krizių. Padėtį gelbėti puolė valdžia ir per kraštą
nubangavo įvairios valdžios, bet mūsų pinigais sukurtos programos.
Valdžia pinigų skyrė bankams, išpirko bankrutuojančias
automobilių firmas ir t.t. Laikraščių leidėjai,
išnaudodami susidariusią padėtį, pradėjo skatinti valdžios
paramą popierinę spaudą išgelbėti nuo ekonominės pražūties. Ne
paslaptis, kad daugelio didžiųjų dienraščių tiražas bei gaunamos
lėšos už reklamas nesustabdomai rieda į pakalnę. Kai kurie jų
jau nustojo spausdinę popierines laidas ir tapo internetiniais
leidiniais.
Žiniasklaidoje, ypač internetinėje, pilna įvairių pasisakymų. Niekas
negalvoja, kad spaudos ateitis liks susijusi su popieriumi. Kalbant
apie spaudos ateitį, daugumos akys krypsta į kompiuterių ekranus. Tai
ypač svarbu greitam naujienų perdavimui bei paskleidimui. JAV Kongrese
numatomos apklausos dėl galimos valdžios paramos gelbstint popierinius
laikraščius. Vieno komentatoriaus nuomone, tai panašu į
planavimą turėti apklausas dėl mažėjančio pareikalavimo arkliais vežamų
vežimų ar dingstančios juodaibaltų televizorių paklausos. Per paskutinį
dešimtmetį susikūrė daug naujų varžovų spaudai ir tie varžovai
nenaudoja popieriaus. Jie greičiau ir pigiau apsisuka negu spausdinimo
mašinos ir išvežiojimo priemonės. Norim nenorim –
prieš mūsų akis neišvengiami pokyčiai.
Ar mes, besirūpindami lietuviška spauda, esame pasiruošę
pokyčiams? Tai vienas iš penkių klausimų, į kuriuos reikia sau
atsakyti. Kiti klausimai: kaip mes reaguojame į pokyčius? Ar galime
pakelti pokyčių sukeltą įtampą? Ar esame pasiryžę būti gerais mokiniais
pokyčius skatinančiose organizacijose? Pagaliau, ar galime
nuoširdžiai remti pokyčių diktuojamą procesą?
Visi žinome, kad jeigu mintis keisti kyla iš mūsų pačių, mes jai
mielai pritarsime. Tačiau jeigu neturime būdų naujoms mintims
atsirasti, dažnai būsime prieš jas, nes jos kyla iš kitų.
Pokyčiai kartais pareikalauja daugiau lėšų, daugiau darbo jėgos
ir paspartinto tempo. Į juos galime reaguoti su baime bei
pasipriešinimu. Pokyčių išvakarėse reikia savęs paklausti
– kokia nauda bus man iš to? Dirbantieji su pokyčiais
sako, kad randant naudos sau, 20 proc. asmenų pokyčius priims, kiti 50
proc. norės papildomos informacijos, o likusieji 30 proc.
priešinsis bet kokiems pokyčiams. Kokioje grupėje esame mes?
Padėčiai keičiantis dažnai išgyvename įtampą. Įtampa gali būti
asmeninė arba diktuojama padėties, arba atsinešama iš
praeities. Įtampą išgyvename psichologiškai,
fiziškai – nuovargiu, sumažėjusiu našumu,
atsispindi ji ir mūsų elgesyje. Yra būdų su įtampa kovoti ir ją
apmalšinti. Padeda, jeigu suprantame problemą, matome įtampą
keliančius veiksnius. Viską aiškiau matant, palengvėja ir
sprendimų pasirinkimas. Daugeliui su įtampa dorotis padeda
mankšta, realistinė viltis ir pusiausvyros išlaikymas
tarp darbo ir namų bei šeimos gyvenimo.
Specialistai teigia, kad pasiryžimas būti atviram esantiems ir
būsimiems pokyčiams yra kritiškai svarbus. Mūsų sugebėjimas
mokytis turi būti lygus ar didesnis, negu mus supantys pokyčiai.
Šių laikų iššūkis darbuotojams yra sugebėti
mokytis, sugebėti jau išmoktų dalykų atsisakyti ir sugebėjimas
iš naujo išmokti. Tyrimai rodo, kad 60 proc. planuojamų
pokyčių subliūkšta dėl blogo planavimo. Prieš ką nors
keisdami, daug organizacijų ir bendrovių turi sau atsakyti į klausimus:
Ką pokyčiai palies? Kaip visus į tą procesą įtraukti? Koks yra
pasisekimo planas? Gerai yra pasitikėti Aukščiausiojo valia, bet
jis mūsų gali nepastebėti, jeigu tik rankas sudėję lauksime stebuklo.