Tėvas Antanas Saulaitis SJ ir Michael Schuck
Į tarptautinį mokslinį tyrimą Čikagoje įtraukta ir Lietuva
GABIJA STEPONĖNAITĖ
Loyola University Čikagoje Hank vardo Katalikų intelektualinio paveldo
centras (KIPC) įgyvendina trejus metus truksiantį tarptautinį akademinį
projektą „Demokratija, kultūra ir katalikybė”, kuriame
dalyvauja mokslininkai ir edukologai iš JAV, Lietuvos,
Indonezijos ir Peru. Į 32 žinovų grupę pakviesti teisės, psichologijos,
ekonomikos, teologijos, politinių mokslų ir kitų sričių specialistai
bei mokslininkai, iš viso atstovaujantys keturiolikai mokslo
sričių.
„Mūsų projekto tikslas – pažvelgti į kultūros, religijos ir
demokratijos ryšį bei įtaką visuomenės raidai. Be to, mes
siekiame stiprinti ryšius tarp pasaulio jėzuitų universitetų ir
bendruomenių. Mes taip pat norime plėtoti bendradarbiavimą tarp
išsivysčiusių ir besivystančių šalių, kad galėtume
keistis naujausia moksline informacija bei idėjomis”, –
kalbėjo KIPC direktorius, teologijos mokslų daktaras Michael Schuck.
Projekte dalyvaujantys mokslininkai parengs mokslinius
pranešimus, kartu aptars su projektu susijusias problematikas ir
turės galimybę išgirsti bendradarbių iš užsienio
valstybių nuomones bei pasiūlymus.
Mokslininkai ir švietėjai nagrinės demokratizacijos procesų
įtaką valstybių vidaus politikai, teisei, švietimui,
menui, bendravimui, šeimai, ekonomikai ir sveikatos apsaugai. Be
to, bus nagrinėjama, kokią įtaką demokratizacijos procesai turi moterų,
vaikų ir tautinių mažumų gyvenimui.
Vyks diskusijos apie religijos įtaką politiniams procesams
šalyse, katalikybės ir islamo poveikį naujoms demokratinėms
valstybėms. Mokslininkai ir teologai kalbės apie religijos vaidmenį
švietime, tikėjimo įtaką atkuriant nepriklausomas valstybes,
pasauliečių ir katalikų judėjimus bei politinį aktyvumą.
Lietuvos praeitis domina pasaulio mokslininkus
Projekto sumanytojai parinko šalis, turinčias skirtingą
istorinę, politinę ir ekonominę praeitį. Pavyzdžiui, Indonezijos
mokslininkai buvo pakviesti, nes šioje šalyje
dominuojanti religija yra islamas, o katalikai sudaro tikinčiųjų
mažumą. Peru katalikai sudaro tikinčiųjų daugumą, tačiau bažnyčia yra
susiskaldžiusi: vieną grupę sudaro aristokratai, kurie
istoriškai buvo žemvaldžiai ir demokratizacijos
priešininkai, o antrą – įvairių kitų socialinių sluoksnių
atstovai. Lietuva buvo pasirinkta dėl jos sovietinės patirties:
komunistinės okupacijos metais tikėjimas šalyje buvo
užgniaužtas.
Pirmasis projekto dalyvių susitikimas įvyko birželio mėnesį Loyola
University. Jo metu mokslininkai pristatė numatomų tyrimų kryptį ir
tematiką. Jėzuitų kunigas Antanas Saulaitis iš Palaimintojo
Jurgio Matulaičio lietuvių misijos Lemont (Illinois valstija) drauge su
Vilniaus akademinės sielovados centro vadovu kun. dr. Vidmantu
Šimkūnu, SJ pristatė lietuvių mokslininkų rengiamų straipsnių
temas.
„Šis projektas Lietuvai aktualus daugeliu atžvilgių. Jis
atkreips akademinės visuomenės ir žmonių, besidominčių kultūra bei
bažnyčia, dėmesį į katalikiškos minties raidą ir parodys, jog
iš Vakarų mus pasiekianti katalikiška mintis nėra vien
neigiama arba konservatyvi. Turime puikią galimybę pažvelgti į
tikėjimą, demokratiją ir kultūrą ne iš populistinės, bet
iš akademinės perspektyvos” – sakė t. Saulaitis.
Jo nuomone, šis projektas taip pat padės pažvelgti į Lietuvos
bažnyčią pasauliniame kontekste, kaip į kultūrinį ir visuomeninį
reiškinį, leis įvertinti Lietuvos bažnyčios praeitį ir jos įtaką
šių dienų politinei ir kultūrinei veiklai.
„Lietuvai taip pat būtinas naujas požiūris į tikėjimą. Kadangi
sovietmečiu tikėjimas buvo užgniaužtas, dabar jis labiau rūpi vyresnio
amžiaus žmonėms”, – kalbėjo t. Saulaitis.
„Mūsų nuomone, būtinas šiuolaikinis požiūris į tikėjimą.
Jis tikėjimą atgaivina ir susieja su šiandienos pasaulio
aktualijomis. Nors jis po truputį skverbiasi į Lietuvą, platesnio
tikinčiųjų rato dar nepasiekė. Mes stengiamės katalikybę pateikti
naujoje šviesoje, kad ji taptų patraukli naujajai studentų,
mokslininkų ir tikinčiųjų kartai”, – antrino Schuck.
2011 metais bus surengti trys koliokviumai Vilniuje, Limoje ir
Džakartoje, kur mokslininkai pristatys pradėtų tyrimų
juodraščius. Visi projekto nariai susitiks tarptautinėje
konferencijoje Romoje 2012 metais. Parašyti moksliniai
straipsniai bus išleisti specialioje antologijoje.
Jėzuitai lieka ištikimi tradicijai
„Mes siekiame, kad šis projektas taptų dialogu. Aš
manau, kad mūsų vaizduotė gali būti apribota mūsų gyvenimo patirties ir
aplinkybių, todėl norime, kad projekto nariai pažvelgtų į aktualius
klausimus naujame kontekste ir padėtų greičiau bei kūrybiškiau
ieškoti atsakymų”, – kalbėjo KIPC vadovas.
Loyola University Čikagoje 1870 metais įsteigė Jėzaus draugijos
bendruomenė. Ši aukštoji mokykla iki šių dienų
išliko ištikima jėzuitų tradicijoms: ji siekia prisidėti
prie visuomenės raidos per švietimą, teisingumą ir tikėjimą. Ir
šį naująjį tarptautinį projektą KIPC pasiūlė remdamasis vienu
iš penkių kertinių jėzuitų mokymo principų, teigiančių, kad
visos pasaulio bendruomenės ir visi žmonės yra susiję ir vienas nuo
kito priklausomi.
Jėzaus vienuolių draugiją įkūrė baskų karininkas Ignacas Lojola
(1491–1556), kilęs iš kilmingos bajorų šeimos.
Sveikdamas ligoninėje po sunkaus sužeidimo mūšyje ir negaudamas
skaityti savo mėgiamų riterių romanų, į rankas atsitiktinai paėmė knygą
apie šventųjų gyvenimus. Ji pakeitė I. Lojolos gyvenimą.
Pasveikęs jis ėmėsi teologijos studijų ir vėliau įsteigė Jėzaus
draugiją. Naujoji vienuolių bendrija skyrėsi nuo kitų tuo, kad artimai
bendradarbiavo su pasauliečiais, ėmėsi aktyvios apaštalinės
veiklos, išskirtinį dėmesį skyrė švietimo ir mokslo
sklaidai: jėzuitai steigė mokyklas, kolegijas ir universitetus.
Lietuvoje jėzuitai ėmė kurtis 1569 metais. Vyskupo V. Protasevičiaus
kvietimu į Vilnių atvyko pirmieji keturi vienuoliai, o jau 1579 metais
buvo įsteigta Vilniaus akademija, vėliau tapusi Vilniaus universitetu.
Per daugiau nei 400 metų jėzuitai Lietuvoje paliko ryškų
pėdsaką: jie įsteigė mokyklų, kolegijų, leido knygas lietuvių kalba,
Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo įtakos teatro ir
muzikos raidai.
Šias laikais Jėzaus draugija vienija apie 20 tūkstančių narių.
Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija yra viena mažiausių, ji
priklauso Vidurio Europos asistencijai, turinčiai 709 narius. Jėzuitai
dirba įvairiose pasaulio mokyklose, universitetuose, parapijose,
žiniasklaidoje, atlieka mokslinius tyrimus ir padeda skurstantiems, o
taip pat žmonėms, nukentėjusiems nuo gamtos stichijų arba karo.
Daugiau informacijos rasite adresu:http://www.luc.edu/dccirp/index.shtml