jesuits
Tėvas Antanas Saulaitis SJ ir Michael Schuck

Į tarptautinį mokslinį tyrimą Čikagoje įtraukta ir Lietuva

GABIJA STEPONĖNAITĖ

Loyola University Čikagoje Hank vardo Katalikų intelektualinio paveldo centras (KIPC) įgyvendina trejus metus truksiantį tarptautinį akademinį projektą „Demokratija, kultūra ir katalikybė”, kuriame dalyvauja mokslininkai ir edukologai iš JAV, Lietuvos, Indonezijos ir Peru. Į 32 žinovų grupę pakviesti teisės, psichologijos, ekonomikos, teologijos, politinių mokslų ir kitų sričių specialistai bei mokslininkai, iš viso atstovaujantys keturiolikai mokslo sričių.

„Mūsų projekto tikslas – pažvelgti į kultūros, religijos ir demokratijos ryšį bei įtaką visuomenės raidai. Be to, mes siekiame stiprinti ryšius tarp pasaulio jėzuitų universitetų ir bendruomenių. Mes taip pat norime plėtoti bendradarbiavimą tarp išsivysčiusių ir besivystančių šalių, kad galėtume keistis naujausia moksline informacija bei idėjomis”, – kalbėjo KIPC direktorius, teologijos mokslų daktaras Michael Schuck.

Projekte dalyvaujantys mokslininkai parengs mokslinius pranešimus, kartu aptars su projektu susijusias problematikas ir turės galimybę išgirsti bendradarbių iš užsienio valstybių nuomones bei pasiūlymus.

Mokslininkai ir švietėjai nagrinės demokratizacijos procesų įtaką valstybių vidaus politikai, teisei,   švietimui, menui, bendravimui, šeimai, ekonomikai ir sveikatos apsaugai. Be to, bus nagrinėjama, kokią įtaką demokratizacijos procesai turi moterų, vaikų ir tautinių mažumų gyvenimui.

Vyks diskusijos apie religijos įtaką politiniams procesams šalyse, katalikybės ir islamo poveikį naujoms demokratinėms valstybėms. Mokslininkai ir teologai kalbės apie religijos vaidmenį švietime, tikėjimo įtaką atkuriant nepriklausomas valstybes, pasauliečių ir katalikų judėjimus bei politinį aktyvumą.

Lietuvos praeitis domina pasaulio mokslininkus

Projekto sumanytojai parinko šalis, turinčias skirtingą istorinę, politinę ir ekonominę praeitį. Pavyzdžiui, Indonezijos mokslininkai buvo pakviesti, nes šioje šalyje dominuojanti religija yra islamas, o katalikai sudaro tikinčiųjų mažumą. Peru katalikai sudaro tikinčiųjų daugumą, tačiau bažnyčia yra susiskaldžiusi: vieną grupę sudaro aristokratai, kurie istoriškai buvo žemvaldžiai ir demokratizacijos priešininkai, o antrą – įvairių kitų socialinių sluoksnių atstovai. Lietuva buvo pasirinkta dėl jos sovietinės patirties: komunistinės okupacijos metais tikėjimas šalyje buvo užgniaužtas.

Pirmasis projekto dalyvių susitikimas įvyko birželio mėnesį Loyola University. Jo metu mokslininkai pristatė numatomų tyrimų kryptį ir tematiką. Jėzuitų kunigas Antanas Saulaitis iš Palaimintojo Jurgio Matulaičio lietuvių misijos Lemont (Illinois valstija) drauge su Vilniaus akademinės sielovados centro vadovu kun. dr. Vidmantu Šimkūnu, SJ pristatė lietuvių mokslininkų rengiamų straipsnių temas.

„Šis projektas Lietuvai aktualus daugeliu atžvilgių. Jis atkreips akademinės visuomenės ir žmonių, besidominčių kultūra bei bažnyčia, dėmesį į katalikiškos minties raidą ir parodys, jog iš Vakarų mus pasiekianti katalikiška mintis nėra vien neigiama arba konservatyvi. Turime puikią galimybę pažvelgti į tikėjimą, demokratiją ir kultūrą ne iš populistinės, bet iš akademinės perspektyvos” – sakė t. Saulaitis.

Jo nuomone, šis projektas taip pat padės pažvelgti į Lietuvos bažnyčią pasauliniame kontekste, kaip į kultūrinį ir visuomeninį reiškinį, leis įvertinti Lietuvos bažnyčios praeitį ir jos įtaką šių dienų politinei ir kultūrinei veiklai.

„Lietuvai taip pat būtinas naujas požiūris į tikėjimą. Kadangi sovietmečiu tikėjimas buvo užgniaužtas, dabar jis labiau rūpi vyresnio amžiaus žmonėms”, – kalbėjo t. Saulaitis.

„Mūsų nuomone, būtinas šiuolaikinis požiūris į tikėjimą. Jis tikėjimą atgaivina ir susieja su šiandienos pasaulio aktualijomis. Nors jis po truputį skverbiasi į Lietuvą, platesnio tikinčiųjų rato dar nepasiekė. Mes stengiamės katalikybę pateikti naujoje šviesoje, kad ji taptų patraukli naujajai studentų, mokslininkų ir tikinčiųjų kartai”, – antrino Schuck.

2011 metais bus surengti trys koliokviumai Vilniuje, Limoje ir Džakartoje, kur mokslininkai pristatys pradėtų tyrimų juodraščius. Visi projekto nariai susitiks tarptautinėje konferencijoje Romoje 2012 metais. Parašyti moksliniai straipsniai bus išleisti specialioje antologijoje.

Jėzuitai lieka ištikimi tradicijai

„Mes siekiame, kad šis projektas taptų dialogu. Aš manau, kad mūsų vaizduotė gali būti apribota mūsų gyvenimo patirties ir aplinkybių, todėl norime, kad projekto nariai pažvelgtų į aktualius klausimus naujame kontekste ir padėtų greičiau bei kūrybiškiau ieškoti atsakymų”, – kalbėjo KIPC vadovas.

Loyola University Čikagoje 1870 metais įsteigė Jėzaus draugijos bendruomenė. Ši aukštoji mokykla iki šių dienų išliko ištikima jėzuitų tradicijoms: ji siekia prisidėti prie visuomenės raidos per švietimą, teisingumą ir tikėjimą. Ir šį naująjį tarptautinį projektą KIPC pasiūlė remdamasis vienu iš penkių kertinių jėzuitų mokymo principų, teigiančių, kad visos pasaulio bendruomenės ir visi žmonės yra susiję ir vienas nuo kito priklausomi.

Jėzaus vienuolių draugiją įkūrė baskų karininkas Ignacas Lojola (1491–1556), kilęs iš kilmingos bajorų šeimos. Sveikdamas ligoninėje po sunkaus sužeidimo mūšyje ir negaudamas skaityti savo mėgiamų riterių romanų, į rankas atsitiktinai paėmė knygą apie šventųjų gyvenimus. Ji pakeitė I. Lojolos gyvenimą. Pasveikęs jis ėmėsi teologijos studijų ir vėliau įsteigė Jėzaus draugiją. Naujoji vienuolių bendrija skyrėsi nuo kitų tuo, kad artimai bendradarbiavo su pasauliečiais, ėmėsi aktyvios apaštalinės veiklos, išskirtinį dėmesį skyrė švietimo ir mokslo sklaidai: jėzuitai steigė mokyklas, kolegijas ir universitetus.

Lietuvoje jėzuitai ėmė kurtis 1569 metais. Vyskupo V. Protasevičiaus kvietimu į Vilnių atvyko pirmieji keturi vienuoliai, o jau 1579 metais buvo įsteigta Vilniaus akademija, vėliau tapusi Vilniaus universitetu. Per daugiau nei 400 metų jėzuitai Lietuvoje paliko ryškų pėdsaką: jie įsteigė mokyklų, kolegijų, leido knygas lietuvių kalba, Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje turėjo įtakos teatro ir muzikos raidai.

Šias laikais Jėzaus draugija vienija apie 20 tūkstančių narių. Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincija yra viena mažiausių, ji priklauso Vidurio Europos asistencijai, turinčiai 709 narius. Jėzuitai dirba įvairiose pasaulio mokyklose, universitetuose, parapijose, žiniasklaidoje, atlieka mokslinius tyrimus ir padeda skurstantiems, o taip pat žmonėms, nukentėjusiems nuo gamtos stichijų arba karo.

Daugiau informacijos rasite adresu:http://www.luc.edu/dccirp/index.shtml