kremerbalt

Kamerinis Baltijos šalių jaunų muzikantų orkestras ,,Kremerata Baltica”.

IŠTIKIMI MUZIKAI IR SAU
,,Kremerata Baltica” koncertai Amerikoje – nuo vandenyno iki vandenyno

RAMUNĖ LAPAS

Lapkričio 6 d. Millenium parke įsikūrusiame ,,Harris Theater” koncertuos žymaus smuikininko Gidon Kremer vadovaujamas kamerinis Baltijos šalių jaunų muzikantų orkestras ,,Kremerata Baltica”. Tai jų pirmasis pasirodymas ,,Harris” teatre, nors Čikagoje jie jau lankėsi ne kartą.  

1997 metais suburto orkestro nariai netrukus tapo energingais Baltijos šalių kultūros ambasadoriais – mat, kaip pats vadovas, taip ir jo įsteigtas orkestras pasižymi itin plačiu repertuaru. Ir ne tik klasikinio – ypatingas jų nuopelnas yra garsinti šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, tarp jų ir esto Arvo Part, gruzino Giya Kančeli, lietuvės Ramintos Šerkšnytės ir kitų. Kaip tikri ambasadoriai, muzikantai nepailsta važinėti po pasaulį, per metus surengdami net keletą išvykų ir vidutiniškai atlikdami apie 60 koncertų. Jų kelias driekiasi į visus žemynus.

Štai ir šias rudenines gastroles ,,Kremerata Baltica” pradėjo Europoje – Rygoje, Taline, Vilniuje, Minske, taip pat Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, Švedijos miestuose. Po to persikėlė šiapus Atlanto. Pirmieji koncertai JAV įvyko vakarinėse Washington, DC ir California valstijose, vėliau Colorado bei Kanadoje – Montreal ir Toronto miestuose. Iš Čikagos muzikantai vyks į rytinę JAV pakrantę – North Carolina (lapkričio 8 d. koncertuos Chapel Hill ,,Memorial Auditorium”, lapkričio 9 d. – WinstonSalem ,,Wait Chapel”), New York (lapkričio 11 d. – ,,Alice Tully Hall”) bei Boston (lapkričio 12 d. – ,,Jordan Hall”). Paskutinis ,,Kremeratos” koncertas šiais metais bus surengtas Kalėdų išvakarėse Rusijos mieste SanktPeterburge.

,,Provokuojančioje”, kaip skelbiama programoje, kurią ,,Kremerata Baltica” atlieka šios kelionės metu – B. Bartok ,,Divertismentas”, R. Schumann ,,Koncertas violončelei”, op. 129 (prancūzų kompozitoriaus Rene Koering smuiko versija), taip pat kūriniai arba jų ištraukos iš naujausio orkestro albumo ,,De Profundis”. Rugsėjo mėnesį vokiečių leidyklos ,,,Nonesuch” (ta pati studija išleido ,,Kremeratos” albumą ,,After Mozart”, 2002 pelniusį apdovanojimą ,,Grammy”) išleistas kompaktinis albumas pavadinimą ,,pasiskolino” iš lietuvių kompozitorės R. Šerkšnytės, kurios 1998 m. kūrinys yra vienas iš dvylikos įrašytų šiame albume – šalia tokių kompozitorių kaip Sibelius ir Shubert, Piazzolla ir Part, Šostakovič ir Schnittke… Lotyniškai ,,De profundis” reiškia ,,Iš gylybių” – būtent taip prasideda viena iš biblinių psalmių: ,,Iš gylybių šaukiuos į tave, Viešpatie…”. Tai teminis albumas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į tuos, kas nesitaiksto su neteisybe – ar tai būtų Rusijoje kalintis Michail Chodorkovski, ar kiti nenutildomi balsai kur nors Kinijoje ar Amerikoje. Reikia tikėtis, kad Maestro dėmesys jaunai lietuvių kūrėjai R. Šerkšnytei taps panašiu atsispyrimu kaip estui Part – kai 1984 metais Kremer kartu su legendiniu pianistu Keith Jarrett į albumą įrašė kompozitoriaus ,,Tabula Rasa”.

Nuo 1980ųjų gyvenantis Vokietijoje, Kremer gimė Rygoje. Smuiką į rankas paėmė būdamas ketverių – pirmieji mokytojai buvo jo tėvas ir senelis. Maskvos konservatorijoje studijavo David Oistrach klasėje. Dar jaunystėje laimėjo svarbius tarptautinius smuikininkų konkursus. Per savo karjerą įrašė daugiau nei šimtą albumų, parašė keturias knygas, kuriose išdėstyta jo meninė filosofija. ,,Kremerata Baltica” – muzikanto dovana sau 50-čio proga – dabar, be jokios abejonės, yra vienas geriausių, įdomiausių ir unikaliausių kamerinių orkestrų pasaulyje. Tą patvirtins ir altistė Ūla Žebriūnaitė, kolektyvo ,,veteranė”, grojanti ,,Kremerata Baltica” nuo pat pirmos dienos. Su Ūla turėjome progos trumpai pasišnekėti telefonu po orkestro koncerto Berkeley, California, prieš keletą dienų. Tiesa, pačios Ūlos statusas orkestre pastaruoju metu yra pasikeitęs – prieš porą mėnesių ji laimėjo konkursą Italijoje ir dabar yra Turine įsikūrusio Nacionalinio simfoninio radijo ir televizijos orkestro altų grupės koncertmeisterė. Kadangi prie ,,Kremeratos” Ūla vis dar prisirišusi, sako, kad bandys abu orkestrus suderinti – ,,Kremerata Baltica” koncertuose dalyvaus kaip svečias arba bent gros tose programose, kur ji turi solo partijas.

– Ūla, kiek kartų ,,Kremerata Baltica” jau koncertavo Jungtinėse Valstijose? Bent jau Čikagoje tikrai bus ne pirmas ir ne antras jūsų pasirodymas?

– Man atrodo, ,,Kremerata” koncertuoja Amerikoje penktą ar šeštą kartą. Per trylika mūsų egzistavimo metų esame buvę Amerikoje tikrai ne vieną kartą.  

– Ar finansinė krizė atsiliepia jūsų kelionėms, įrašams ir apskritai jūsų buvimui?

– Kaip nekeista, mūsų orkestras net ir per finansinę krizę išgyveno. Žinoma, mes negalime pasigirti gera finansine padėtimi, bet koncertų nesumažėjo ir netgi įrašėme naują kompaktinę plokštelę. Šios kelionės vienas tikslų yra būtent pristatyti mūsų naują albumą ,,De Profundis”, kiekviename koncerte mes atliekame dalį jame įrašytų kūrinių.

– Kiekviename koncerte – vis kitus?

– Mūsų meno vadovas Gidon Kremer yra žinomas pasaulyje kaip nenuorama, sumanymų meistras, tai visą laiką keičiame kūrinių sąrašą. Ta mūsų kelionė dėl to tampa truputį eksperimentinė, bet įdomi, ir net mums patiems nenusibosta. Iš viso yra vienuolika koncertų Amerikoje, jų visų turtinga programa, ir visos jos skiriasi viena nuo kitos.

– Kokia jūsų naujojo albumo pagrindinė mintis? Suprantu, kad jis nėra visiškai tradicinis?

– Jis yra skirtas Michail Chodorkovski. Gidon Kremer nėra aršus politikas ar protestuotojas, bet jis visą laiką suranda pagrindinę mintį savo kūriniams. Ir būtent ši kompaktinė plokštelė atspindi mūsų vadovo nuostatą Rusijos politikos atžvilgiu.

– Kaip pasikeitė orkestro sudėtis per tuos trylika metų?

– Per tuos metus daug atkrito muzikantų, kurie pasirinko kitą kelią ar kitą gyvenimo būdą – vieni norėjo toliau studijuoti, kiti mažiau keliauti. Mūsų orkestras yra vienas iš labiausiai keliaujančių orkestrų pasaulyje. Dėl to reikia daug ko atsisakyti gyvenime – kad prisitaikytum prie viešbučių, ir lėktuvų, ir oro uostų. Liko tie, kurie tikrai ištikimi šiam orkestrui.

– Ar muzikantų – lietuvių, latvių, estų – skaičius orkestre išliko panašus?

– Iš principo taip. Estų – kaip visada mažiausiai, o lietuvių – daugiausiai. Taip pat orkestre turime muzikantą iš Ukrainos, grojantį mušamaisiais, ir altistą iš Sibiro.  

– O kaip sekasi išlaikyti tą jauną kremeriečių amžiaus vidurkį – koks jis iš tikrųjų yra šiais laikais?

– Mes čia patys šiek tiek iš savęs pasijuokiame – kad nebesame tokie jauni, kaip buvome. Iš pradžių visi buvome studentai, jauni, nepatyrę muzikantai, kuriuos Gidon Kremer surinko iš visų kampų. Mes nebuvome matę pasaulio, tik girdėję apie garsiąsias sales. Dabar suaugome ir amžiaus vidurkis mūsų nėra jau toks jaunas. Bet dėl prieš 4–5 metus naujai atėjusių žmonių – tikrai jaunų – 20–22 metų, – mes kol kas dar galime atrodyti jaunai. Turime tą jaunatviškumo bruožą, bet nesivadiname jaunimo orkestru – tiesiog ,,Kremerata Baltica”. Aš viena iš nedaugelio, kuri dar neturi šeimos – mano draugai po 2–3 vaikus augina. Mes, žinoma, esam labai pasikeitę – ir fiziškai, ir emociškai, bet visą įgytą patirtį galime parodyti koncertuose. ,,Kremerata Baltica” tikrai yra vienas iš puikiausių ir unikaliausių orkestrų pasaulyje.