Kamerinis Baltijos šalių jaunų muzikantų orkestras ,,Kremerata Baltica”.
IŠTIKIMI MUZIKAI IR SAU
,,Kremerata Baltica” koncertai Amerikoje – nuo vandenyno iki vandenyno
RAMUNĖ LAPAS
Lapkričio 6 d. Millenium parke įsikūrusiame ,,Harris Theater”
koncertuos žymaus smuikininko Gidon Kremer vadovaujamas kamerinis
Baltijos šalių jaunų muzikantų orkestras ,,Kremerata
Baltica”. Tai jų pirmasis pasirodymas ,,Harris” teatre,
nors Čikagoje jie jau lankėsi ne kartą.
1997 metais suburto orkestro nariai netrukus tapo energingais Baltijos
šalių kultūros ambasadoriais – mat, kaip pats vadovas,
taip ir jo įsteigtas orkestras pasižymi itin plačiu repertuaru. Ir ne
tik klasikinio – ypatingas jų nuopelnas yra garsinti
šiuolaikinių kompozitorių kūrinius, tarp jų ir esto Arvo Part,
gruzino Giya Kančeli, lietuvės Ramintos Šerkšnytės ir
kitų. Kaip tikri ambasadoriai, muzikantai nepailsta važinėti po
pasaulį, per metus surengdami net keletą išvykų ir
vidutiniškai atlikdami apie 60 koncertų. Jų kelias driekiasi į
visus žemynus.
Štai ir šias rudenines gastroles ,,Kremerata
Baltica” pradėjo Europoje – Rygoje, Taline, Vilniuje,
Minske, taip pat Austrijos, Šveicarijos, Vokietijos, Italijos,
Švedijos miestuose. Po to persikėlė šiapus Atlanto.
Pirmieji koncertai JAV įvyko vakarinėse Washington, DC ir California
valstijose, vėliau Colorado bei Kanadoje – Montreal ir Toronto
miestuose. Iš Čikagos muzikantai vyks į rytinę JAV pakrantę
– North Carolina (lapkričio 8 d. koncertuos Chapel Hill
,,Memorial Auditorium”, lapkričio 9 d. – WinstonSalem
,,Wait Chapel”), New York (lapkričio 11 d. – ,,Alice Tully
Hall”) bei Boston (lapkričio 12 d. – ,,Jordan Hall”).
Paskutinis ,,Kremeratos” koncertas šiais metais bus
surengtas Kalėdų išvakarėse Rusijos mieste SanktPeterburge.
,,Provokuojančioje”, kaip skelbiama programoje, kurią ,,Kremerata
Baltica” atlieka šios kelionės metu – B. Bartok
,,Divertismentas”, R. Schumann ,,Koncertas violončelei”,
op. 129 (prancūzų kompozitoriaus Rene Koering smuiko versija), taip pat
kūriniai arba jų ištraukos iš naujausio orkestro albumo
,,De Profundis”. Rugsėjo mėnesį vokiečių leidyklos
,,,Nonesuch” (ta pati studija išleido ,,Kremeratos”
albumą ,,After Mozart”, 2002 pelniusį apdovanojimą
,,Grammy”) išleistas kompaktinis albumas pavadinimą
,,pasiskolino” iš lietuvių kompozitorės R.
Šerkšnytės, kurios 1998 m. kūrinys yra vienas iš
dvylikos įrašytų šiame albume – šalia tokių
kompozitorių kaip Sibelius ir Shubert, Piazzolla ir Part,
Šostakovič ir Schnittke… Lotyniškai ,,De
profundis” reiškia ,,Iš gylybių” –
būtent taip prasideda viena iš biblinių psalmių: ,,Iš
gylybių šaukiuos į tave, Viešpatie…”. Tai
teminis albumas, kuriuo siekiama atkreipti dėmesį į tuos, kas
nesitaiksto su neteisybe – ar tai būtų Rusijoje kalintis Michail
Chodorkovski, ar kiti nenutildomi balsai kur nors Kinijoje ar
Amerikoje. Reikia tikėtis, kad Maestro dėmesys jaunai lietuvių kūrėjai
R. Šerkšnytei taps panašiu atsispyrimu kaip estui
Part – kai 1984 metais Kremer kartu su legendiniu pianistu Keith
Jarrett į albumą įrašė kompozitoriaus ,,Tabula Rasa”.
Nuo 1980ųjų gyvenantis Vokietijoje, Kremer gimė Rygoje. Smuiką į rankas
paėmė būdamas ketverių – pirmieji mokytojai buvo jo tėvas ir
senelis. Maskvos konservatorijoje studijavo David Oistrach klasėje. Dar
jaunystėje laimėjo svarbius tarptautinius smuikininkų konkursus. Per
savo karjerą įrašė daugiau nei šimtą albumų,
parašė keturias knygas, kuriose išdėstyta jo meninė
filosofija. ,,Kremerata Baltica” – muzikanto dovana sau
50-čio proga – dabar, be jokios abejonės, yra vienas geriausių,
įdomiausių ir unikaliausių kamerinių orkestrų pasaulyje. Tą patvirtins
ir altistė Ūla Žebriūnaitė, kolektyvo ,,veteranė”, grojanti
,,Kremerata Baltica” nuo pat pirmos dienos. Su Ūla turėjome
progos trumpai pasišnekėti telefonu po orkestro koncerto
Berkeley, California, prieš keletą dienų. Tiesa, pačios Ūlos
statusas orkestre pastaruoju metu yra pasikeitęs – prieš
porą mėnesių ji laimėjo konkursą Italijoje ir dabar yra Turine
įsikūrusio Nacionalinio simfoninio radijo ir televizijos orkestro altų
grupės koncertmeisterė. Kadangi prie ,,Kremeratos” Ūla vis dar
prisirišusi, sako, kad bandys abu orkestrus suderinti –
,,Kremerata Baltica” koncertuose dalyvaus kaip svečias arba bent
gros tose programose, kur ji turi solo partijas.
– Ūla, kiek kartų ,,Kremerata
Baltica” jau koncertavo Jungtinėse Valstijose? Bent jau Čikagoje
tikrai bus ne pirmas ir ne antras jūsų pasirodymas?
– Man atrodo, ,,Kremerata” koncertuoja Amerikoje penktą ar
šeštą kartą. Per trylika mūsų egzistavimo metų esame buvę
Amerikoje tikrai ne vieną kartą.
– Ar finansinė krizė atsiliepia jūsų kelionėms, įrašams ir apskritai jūsų buvimui?
– Kaip nekeista, mūsų orkestras net ir per finansinę krizę
išgyveno. Žinoma, mes negalime pasigirti gera finansine
padėtimi, bet koncertų nesumažėjo ir netgi įrašėme naują
kompaktinę plokštelę. Šios kelionės vienas tikslų yra
būtent pristatyti mūsų naują albumą ,,De Profundis”, kiekviename
koncerte mes atliekame dalį jame įrašytų kūrinių.
– Kiekviename koncerte – vis kitus?
– Mūsų meno vadovas Gidon Kremer yra žinomas pasaulyje kaip
nenuorama, sumanymų meistras, tai visą laiką keičiame kūrinių
sąrašą. Ta mūsų kelionė dėl to tampa truputį eksperimentinė, bet
įdomi, ir net mums patiems nenusibosta. Iš viso yra vienuolika
koncertų Amerikoje, jų visų turtinga programa, ir visos jos skiriasi
viena nuo kitos.
– Kokia jūsų naujojo albumo pagrindinė mintis? Suprantu, kad jis nėra visiškai tradicinis?
– Jis yra skirtas Michail Chodorkovski. Gidon Kremer nėra
aršus politikas ar protestuotojas, bet jis visą laiką suranda
pagrindinę mintį savo kūriniams. Ir būtent ši kompaktinė
plokštelė atspindi mūsų vadovo nuostatą Rusijos politikos
atžvilgiu.
– Kaip pasikeitė orkestro sudėtis per tuos trylika metų?
– Per tuos metus daug atkrito muzikantų, kurie pasirinko kitą
kelią ar kitą gyvenimo būdą – vieni norėjo toliau studijuoti,
kiti mažiau keliauti. Mūsų orkestras yra vienas iš labiausiai
keliaujančių orkestrų pasaulyje. Dėl to reikia daug ko atsisakyti
gyvenime – kad prisitaikytum prie viešbučių, ir lėktuvų,
ir oro uostų. Liko tie, kurie tikrai ištikimi šiam
orkestrui.
– Ar muzikantų – lietuvių, latvių, estų – skaičius orkestre išliko panašus?
– Iš principo taip. Estų – kaip visada mažiausiai, o
lietuvių – daugiausiai. Taip pat orkestre turime muzikantą
iš Ukrainos, grojantį mušamaisiais, ir altistą iš
Sibiro.
– O kaip sekasi išlaikyti
tą jauną kremeriečių amžiaus vidurkį – koks jis iš tikrųjų
yra šiais laikais?
– Mes čia patys šiek tiek iš savęs pasijuokiame
– kad nebesame tokie jauni, kaip buvome. Iš pradžių visi
buvome studentai, jauni, nepatyrę muzikantai, kuriuos Gidon Kremer
surinko iš visų kampų. Mes nebuvome matę pasaulio, tik girdėję
apie garsiąsias sales. Dabar suaugome ir amžiaus vidurkis mūsų nėra jau
toks jaunas. Bet dėl prieš 4–5 metus naujai atėjusių
žmonių – tikrai jaunų – 20–22 metų, – mes kol
kas dar galime atrodyti jaunai. Turime tą jaunatviškumo bruožą,
bet nesivadiname jaunimo orkestru – tiesiog ,,Kremerata
Baltica”. Aš viena iš nedaugelio, kuri dar neturi
šeimos – mano draugai po 2–3 vaikus augina. Mes,
žinoma, esam labai pasikeitę – ir fiziškai, ir
emociškai, bet visą įgytą patirtį galime parodyti koncertuose.
,,Kremerata Baltica” tikrai yra vienas iš puikiausių ir
unikaliausių orkestrų pasaulyje.