kawknew

Čikagos lietuvių skautų rekordinė iškyla kanojomis

Š. m. liepos 10 d. Čikagos vyresni skautai (skautai vyčiai, gintarės, vyresnės skautės ir jūrų budžiai) susirinko Willow Springs priemiestyje s. fil. Ričardo Chiapetta organizuotai iškylai kanojomis Des Plaines upe. Iškyloje dalyvavo: vyresnės skautės Renė Andriušytė, Julija Vallee ir Rasa Milo; gintarė Aida Žygaitė; jūrų budys, skautas vytis Edis Brooks ir skautai vyčiai Andrius Tamulis, Viktoras Jučas, Justinas Andriušis, Dainius Dumbrys, Rytis Dumbrys ir Ričardas Chiapetta.

Skautai susirinko maždaug 9 val. r. Willow Springs miestelio Columbia Woods miške. Buvo karšta ir saulėta diena. Susitikome su ,,WillUCanoe” kanojų bendrovės atstovu, kuris papasakojo apie mums numatytą kelionę. Pasakė, kad plauksime maždaug 13.5 mylių, praplauksime 5 tiltus, iškyla turėtų užtrukti apie 5 ar 6 valandas, o pasibaigs ji Isle de Cache saloje Romeoville miestelyje. Sakė, kad prieš pačią pabaigą pamatysime mažą iškabą, pranešančią, kad jau esame prie kelionės galo. Kartais gyvenime ne viskas vyksta pagal planą.

Iš pradžių plaukėme lengvai – upė buvo rami. Skautai išsitepė kremais nuo saulės, valgė paruoštus sumuštinius, gėrė iš baklagių, net pasiklausė muzikos per radijo imtuvą, pasinaudoję Viktorui priklausančia baterija. Pasidžiaugėme gamta – matėme nemažai garnių. Praplaukėme pirmąjį tiltą (Route 83). Prie antrojo upė pasidarė labai siaura ir negili. Brolio Edžio ir Ryčio kanoja užkliuvo ant akmens, broliai herojiškai iššoko iš kanojos ir patraukė ją nuo akmens. Iškyla tęsėsi toliau!

Po kiek laiko pakilo vėjas, jam pučiant į mūsų veidus, pasidarė sunkiau plaukti. Praplaukėme trečiąjį tiltą… ketvirtąjį tiltą (nors jie labai arti vienas kito, ar čia būtų du tiltai ar vienas?). Nustebome pamatę erelį tupiant ant nudžiūvusio medžio šakos. Praplaukėme penktąjį tiltą, bet jokios iškabos nematėme. Pažiūrėjome į laikrodį, nustebome, kad praėjo tik trys su puse valandos. Žinojome, kad dar užtruks kiek laiko, kol užbaigsime šią iškylą.

Už pusvalandžio priplaukėme prie dar vieno tilto. Į vandenį buvo įkritęs medis, jis užkirto kelią prie pat tilto tunelio. Pirmieji prie vietos priplaukė sesė Rasa ir brolis Dainius. Jie nutarė atsargiai bandyti perplaukti kliūtį. Užkliuvo. Brolis Dainius nesaugiai atsistojo kanojoje (tsk, tsk, tsk) ir bandė pastumti kanoją atbulai. Nepavyko. Rasa jį apibarė, po kiek laiko ir nemažai šaukimo jų kanoja nusileido nuo medžio. (Rasa  ir Dainius yra jaunavedžiai nuo š. m. rugsėjo mėnesio 18 d. – sėkmės jiems!) Kiti kanojininkai broliai Andrius ir Ričardas bandė greitai perplaukti kliūtį. Ir jiems nepavyko. Po daug pastangų vis dėlto ir jie praplaukė tiltą. Kitos trys kanojos kliūtį nugalėjo įvairiai. Plaukėme toliau.

Pamatėme senelį stovintį ant kranto – žuvavo su anūke. Jo paklausėme, ar mes jau esame Isle de Cache. Jis atsakė, kad dar ne, bet reikia tik truputį toliau plaukti. Plaukėme toliau. Matyt, arba senelis nesuprato mūsų klausimo, arba jis mus apgavo...

Upė pasidarė visai greita ir negili. Akmenys daužė kanojų dugną. Graži gamta po truputį dingo, pakrantėse pradėjome matyti nemažai fabrikų. Didelės žuvys pradėjo šokinėti iš vandens. Praplaukėme dar vieną tiltą. Kai pasižiūrėjome į laiką, nustebome, kad nuo kelionės jau praėjo šešios valandos. Brolis Ričardas nutarė, kad čia nebesaugu plaukti ir kad mes kažkaip nepastebėjome iškylos pabaigą skelbiančio punkto. Priplaukėme prie kranto ir paskambinome kanojų bendrovės atstovui. Kai jam paaiškinome, kur esame, jis nustebo ir uždraudė mums toliau plaukti, sakė, kad yra nesaugu ten, kur esame, kad mes jau seniai praplaukėme Isle de Cache ir kad niekas, per daugelį metų jam turint šią bendrovę, taip toli nebuvo nuplaukę.

Po kiek laiko atvažiavo sunkvežimis su priekaba ir ,,limuzinas” (tai gražesnis sunkvežimis). Skautai padėjo darbininkams išimti kanojas iš upės, o limuzinas mus parvežė atgal į Willow Springs, kur mūsų iškyla ir prasidėjo.

Brolis Ričardas pakvietė visus į savo namus atsigauti po ilgos kelionės. Skaniai suvalgėme „barbecue” iškeptus kotletus, dešreles ir žuvį (iš krautuvės, ne iš Des Plaines upės). Pabendravome ir pasijuokėme, pasididžiuodami, kad mes, Čikagos lietuviai skautai, pasiekėme ,,Will U Canoe” bendrovės Des Plaines upės rekordą – nuplaukėme ilgiausią atstumą! Hip, valio!

Brolis Ričardas

kawnew

Iškylos kanojomis dalyviai.  Ričardo Chiapetta nuotraukos