,,Hilligoss Galleries” savininkas Tom Hilligoss džiaugiasi lietuvės, Rasos Musteikienės Kluonius, nueitu keliu ir pasiekta sėkme. Dalios Cidzikaitės nuotr.
Rasa Musteikienė Kluonius: ,,48x60 colių
yra mano mėgstamiausias dydis”
DALIA CIDZIKAITĖ
Dvi
dienas – lapkričio 5 ir 6 dienomis – pačiame Čikagos miesto
centre, Michigan Ave., dar vadinamoje Magnificent Mile, įsikūrusioje
galerijoje ,,Hilligoss Galleries“ vyko pirmoji tapytojos Rasos
Musteikienės Kluonius solo paroda.
Galerijos savininkas Tom Hilligoss, save vadinantis užkietėjusiu
veteranu meno pasaulyje, kuriame jis sukasi jau daugiau nei 22 metai,
lapkričio 5 d. vakare džiaugėsi Rasos Musteikienės Kluonius nueitu
keliu ir pasiekta sėkme. Su Rasa susipažinęs dar 1991 metais, kai jis
ir lietuvė menininkė Long Grove miestelyje turėjo po galeriją,
Hilligoss sakė, jog dabartiniai Rasos darbai gerokai skiriasi nuo
ankstesnių. ,,Dabar jie įgijo tą stebuklingą tekstūrą, kurią ji užtepa
ant kiekvieno savo darbo, – sakė ,,Hilligoss Galleries”
savininkas. – Tokios gyvos ir turtingos spalvos padarė ją
visiškai kitokia menininke, ir gana sėkminga menininke”,
– pridūrė jis.
Vilniaus dailės akademijoje baigusi grafikos dizainą, Rasa sakė, jog
iš tikrųjų ji ketino studijuoti tapybą. ,,Aš nuo mažens
tapiau, – sakė menininkė. – Kai tėvai važiuodavo prie jūros
atostogauti, aš su savo molbertu važiuodavau. Arba kaime
vaikščiodavau su didele drobe, kurią tėtis man
aptraukdavo.“ Tačiau tą dieną, kai reikėjo atiduoti stojimo
dokumentus, vienas iš tuometinių akademijos dėstytojų ją ir jos
draugę nukreipė į dizaino studijas. Greičiausiai, prisiminusi tą dieną,
sakė menininkė, pabijojome didelio stojimo konkurso, juk buvome jaunos
ir nesubrendusios, todėl labai greitai apsigalvojome ir įstojome į
dizainą. Vis dėlto po studijų akademijoje ir įgytos patirties grafikos
dizaino srityje Rasa sugrįžo prie tapybos.
Paklausta, ką jos, kaip menininkės, karjeroje, reiškia ši
pirmoji asmeninė paroda garsioje galerijoje, Rasa Musteikienė Kluonius
prisipažino, jog jai tai – procesas. ,,Kai dirbu, negalvoju apie
parodas, apie galutinius rezultatus, – sakė ji. – Kai vakar
iškabinome visus darbus vienoje vietoje, nes jie paprastai būna
išmėtyti, pačiai pasidarė kažkaip malonu, nes pamačiau visą
įdirbį.“ Beje, pridūrė ji, ,,Hilligoss Galleries“
iškabinti bene daugiau nei 20 jos darbų, iš kurių nemaža
dalis – didelės drobės, yra tikrai ne viskas. Daug darbų jau
parduota, yra likę ir atsargos, todėl ji bet kada gali juos papildyti.
Rasa
Musteikienė Kluonius prisipažino, jog jai pats didžiausias komplimentas
yra pirkėjo nupirkta jos nutapyta drobė. ,,Jei jis nuperka, tai parodo,
kad dirbi teisinga linkme, – sakė ji. – Kūryba ir
pardavimas yra susiję, tai anokia paslaptis, bet jei tai, ką darai, tau
sekasi parduoti, tai yra puiku.“ Šį bruožą ypač vertina ir
,,Hilligoss Galleries“ savininkas, pasak kurio, net ir
šiais sunkiais ekonominiais laikais, kai žmonių perkamoji galia
mene pastebimai nukrito, Rasa iš karto tapo daugiausiai darbų
parduodanti menininkė jo galerijoje.
Rasa negalvoja čia sustoti. Jai kūryba yra visų pirma procesas –
darbas kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę. Pasak menininkės,
dar ir dabar ji kiekvieną dieną ieško ir suranda vis naujų
dalykų. Jos manymu, niekas ypatingai jos kūryboje nepasikeitė, ji
tiesiog ėjo tuo keliu, kuriame ji yra šiandien. ,,Tapiau daug ir
visko, gal daugiau tekstūros pradėjau įdėti į savo darbus, –
lygindama savo ankstesnę ir dabartinę tapybą sakė Rasa. –
Nežinau, kaip bus kitais metais, nežinau, kuria linkme savo kūryboje
pasuksiu.“
Pastebėjus, jog smagu jos parodoje matyti dideles drobes, Rasa
Musteikienė Kluonius prisipažino, jog ją dydis visada žavėjo. Ji sakė,
jog 48 x 60 colių yra jos mėgstamiausias dydis. ,,Manęs dažnai žmonės
klausia, kiek užtrunka nutapyti vieną didelį paveikslą?, – sakė
Rasa. – Kaip minėjau, aš paskęstu tame procese.“
Pasak lietuvės menininkės, kartais darbą pavyksta nutapyti per tris
dienas, ir jis yra be priekaištų. Kitais kartais reikia prie
darbo sugrįžti po kiek laiko.
,,Darbai, – sakė Rasa Musteikienė Kluonius, – gyvena kartu
su manimi.“ Tapydama ji atiduoda daug energijos, gal todėl
dabartiniuose jos darbuose tiek daug ryškių spalvų –
raudonos, geltonos, rusvos, žalios. ,,Suvedi savo gyvenimo laikotarpį,
nes juk kuri iš jausmo, – apie kūrybą mintimis dalijosi
menininkė. – Menininko kūryboje turi visi tie jausmai, visa ta
energija atsispindėti.“ Tapytoja sakė, jog jos klientai ne kartą
pabrėžė, jog būtent jos darbų energija juos sužavi. Tiesa, pastebėjo
Rasa, po ryškaus ji mėgsta nueiti į pastelines spalvas. Tai
– irgi jos darbuose atsispindintis kontrastas.
Rasa, kaip ir kiekvienas menininkas, vis dar ieško savęs. Ji
tikrai nemano, jog čia ir sustos. ,,Gal jau rytoj ką nors naujo
išrasiu ir man pavyks tai daryti. Kodėl gi ne?“, –
spėliojo ji. Ir pridūrė, ,,Dabar esu čia, kur esu.“ Tom Hillgoss
teigė, jog Rasa tapo labai svarbia jo galerijos dalimi. Jis įsitikinęs,
jog būtent jo galerija šiuo metu yra pati tinkamiausia vieta
lietuvei menininkei. ,,Mums labai malonu ją turėti savo galerijoje,
– sakė jis. – Aš tikiuosi, jog ateityje Rasai seksis
dar labiau.“