klonius

,,Hilligoss Galleries” savininkas Tom Hilligoss džiaugiasi lietuvės, Rasos Musteikienės Kluonius, nueitu keliu ir pasiekta sėkme. Dalios Cidzikaitės nuotr.

Rasa Musteikienė Kluonius: ,,48x60 colių
yra mano mėgstamiausias dydis”


DALIA CIDZIKAITĖ

klounisDvi dienas – lapkričio 5 ir 6 dienomis – pačiame Čikagos miesto centre, Michigan Ave., dar vadinamoje Magnificent Mile, įsikūrusioje galerijoje ,,Hilligoss Galleries“ vyko pirmoji tapytojos Rasos Musteikienės Kluonius solo paroda.

Galerijos savininkas Tom Hilligoss, save vadinantis užkietėjusiu veteranu meno pasaulyje, kuriame jis sukasi jau daugiau nei 22 metai, lapkričio 5 d. vakare džiaugėsi Rasos Musteikienės Kluonius nueitu keliu ir pasiekta sėkme. Su Rasa susipažinęs dar 1991 metais, kai jis ir lietuvė menininkė Long Grove miestelyje turėjo po galeriją, Hilligoss sakė, jog dabartiniai Rasos darbai gerokai skiriasi nuo ankstesnių. ,,Dabar jie įgijo tą stebuklingą tekstūrą, kurią ji užtepa ant kiekvieno savo darbo, – sakė ,,Hilligoss Galleries” savininkas. – Tokios gyvos ir turtingos spalvos padarė ją visiškai kitokia menininke, ir gana sėkminga menininke”, – pridūrė jis.

Vilniaus dailės akademijoje baigusi grafikos dizainą, Rasa sakė, jog iš tikrųjų ji ketino studijuoti tapybą. ,,Aš nuo mažens tapiau, – sakė menininkė. – Kai tėvai važiuodavo prie jūros atostogauti, aš su savo molbertu važiuodavau. Arba kaime vaikščiodavau su didele drobe, kurią tėtis man aptraukdavo.“ Tačiau tą dieną, kai reikėjo atiduoti stojimo dokumentus, vienas iš tuometinių akademijos dėstytojų ją ir jos draugę nukreipė į dizaino studijas. Greičiausiai, prisiminusi tą dieną, sakė menininkė, pabijojome didelio stojimo konkurso, juk buvome jaunos ir nesubrendusios, todėl labai greitai apsigalvojome ir įstojome į dizainą. Vis dėlto po studijų akademijoje ir įgytos patirties grafikos dizaino srityje Rasa sugrįžo prie tapybos.

Paklausta, ką jos, kaip menininkės, karjeroje, reiškia ši pirmoji asmeninė paroda garsioje galerijoje, Rasa Musteikienė Kluonius prisipažino, jog jai tai – procesas. ,,Kai dirbu, negalvoju apie parodas, apie galutinius rezultatus, – sakė ji. – Kai vakar iškabinome visus darbus vienoje vietoje, nes jie paprastai būna išmėtyti, pačiai pasidarė kažkaip malonu, nes pamačiau visą įdirbį.“ Beje, pridūrė ji, ,,Hilligoss Galleries“ iškabinti bene daugiau nei 20 jos darbų, iš kurių nemaža dalis – didelės drobės, yra tikrai ne viskas. Daug darbų jau parduota, yra likę ir atsargos, todėl ji bet kada gali juos papildyti.

Rasa Musteikienė Kluonius prisipažino, jog jai pats didžiausias komplimentas yra pirkėjo nupirkta jos nutapyta drobė. ,,Jei jis nuperka, tai parodo, kad dirbi teisinga linkme, – sakė ji. – Kūryba ir pardavimas yra susiję, tai anokia paslaptis, bet jei tai, ką darai, tau sekasi parduoti, tai yra puiku.“ Šį bruožą ypač vertina ir ,,Hilligoss Galleries“ savininkas, pasak kurio, net ir šiais sunkiais ekonominiais laikais, kai žmonių perkamoji galia mene pastebimai nukrito, Rasa iš karto tapo daugiausiai darbų parduodanti menininkė jo galerijoje.

Rasa negalvoja čia sustoti. Jai kūryba yra visų pirma procesas – darbas kiekvieną dieną, septynias dienas per savaitę. Pasak menininkės, dar ir dabar ji kiekvieną dieną ieško ir suranda vis naujų dalykų. Jos manymu, niekas ypatingai jos kūryboje nepasikeitė, ji tiesiog ėjo tuo keliu, kuriame ji yra šiandien. ,,Tapiau daug ir visko, gal daugiau tekstūros pradėjau įdėti į savo darbus, – lygindama savo ankstesnę ir dabartinę tapybą sakė Rasa. – Nežinau, kaip bus kitais metais, nežinau, kuria linkme savo kūryboje pasuksiu.“

Pastebėjus, jog smagu jos parodoje matyti dideles drobes, Rasa Musteikienė Kluonius prisipažino, jog ją dydis visada žavėjo. Ji sakė, jog 48 x 60 colių yra jos mėgstamiausias dydis. ,,Manęs dažnai žmonės klausia, kiek užtrunka nutapyti vieną didelį paveikslą?, – sakė Rasa. – Kaip minėjau, aš paskęstu tame procese.“ Pasak lietuvės menininkės, kartais darbą pavyksta nutapyti per tris dienas, ir jis yra be priekaištų. Kitais kartais reikia prie darbo sugrįžti po kiek laiko.

,,Darbai, – sakė Rasa Musteikienė Kluonius, – gyvena kartu su manimi.“ Tapydama ji atiduoda daug energijos, gal todėl dabartiniuose jos darbuose tiek daug ryškių spalvų – raudonos, geltonos, rusvos, žalios. ,,Suvedi savo gyvenimo laikotarpį, nes juk kuri iš jausmo, – apie kūrybą mintimis dalijosi menininkė. – Menininko kūryboje turi visi tie jausmai, visa ta energija atsispindėti.“ Tapytoja sakė, jog jos klientai ne kartą pabrėžė, jog būtent jos darbų energija juos sužavi. Tiesa, pastebėjo Rasa, po ryškaus ji mėgsta nueiti į pastelines spalvas. Tai – irgi jos darbuose atsispindintis kontrastas.

Rasa, kaip ir kiekvienas menininkas, vis dar ieško savęs. Ji tikrai nemano, jog čia ir sustos. ,,Gal jau rytoj ką nors naujo išrasiu ir man pavyks tai daryti. Kodėl gi ne?“, – spėliojo ji. Ir pridūrė, ,,Dabar esu čia, kur esu.“ Tom Hillgoss teigė, jog Rasa tapo labai svarbia jo galerijos dalimi. Jis įsitikinęs, jog būtent jo galerija šiuo metu yra pati tinkamiausia vieta lietuvei menininkei. ,,Mums labai malonu ją turėti savo galerijoje, – sakė jis. – Aš tikiuosi, jog ateityje Rasai seksis dar labiau.“