Kabutės, klaustukai ir skaidrumas

Vytautas Volertas

Amerikiečiai turi pagarba dvelkiantį žodį – „statesmen”. Juo nusakomi prityrę, gerą vardą turį politikai, valstybės vadovai ir aukštų pareigų tarnautojai, ypač jau pasitraukę iš aktyvaus gyvenimo. Lietuviai šiuos garbingus asmenis vadina valstybininkais. Tačiau paskutinių poros metų laikotarpyje atsirado ir įsiviešpatavo „valstybininkai”. Kabutės, apžergusios šį žodį, suteikia jam paniekinančią spalvą. Ką iš tikrųjų „valstybininkai” reiškia?

Šitaip yra nusakoma maža grupė tariamai godžių savanaudžių, nemėgstančių viešumos, tačiau sugebančių savo naudai daryti įtaką Lietuvos valstybės Vyriausybei, Seimui ir net Prezidentui. „Valstybininkus” Lietuvoje pagimdė politiniais keliais atsirandančios finansinės raizgynės, kurių pelnas supilamas į privačius aruodus. Spaudoje tvirtinama, kad šios gudrybės taip aprėdomos, kad nusikalstamumas tampa teisėtu.

Kas iš tikrųjų „valstybininkai” yra? Šie apsukrūs piliečiai viešai nesiskelbia, tačiau jų didžiuoju magistru (lyg tai būtų masonų ložė) yra laikomas Albinas Januška, buvęs prezidento Valdo Adamkaus ir premjero Gedimino Kirkilo patarėjas. Kai kas net sakydavo, kad tikrasis Lietuvos premjeras buvęs A. Januška, o ne G. Kirkilas. Pastarasis Januškai tik atstovaudavęs. Savo laipsniu „valstybininkų” ložėje A. Januškai prilygstąs  Antanas Valionis – taip kalbama ir rašoma Lietuvoje.

Iki šiol „valstybininkų” didžiausia sėkme yra laikoma milžino „LeoLT” kūryba. „LeoLT” yra nacionalinė elektros energetikos bendrovė, per savo centrines įmones valdanti pagrindinę elektros energetikos sistemos dalį, perdavimo ir skirstomuosius tinklus. Kokiais pagrindais ji yra sudaryta?

Vyriausybės derybininkai ir „valstybininkų” finansinių įstaigų (ypač „Maximos”) atstovai ilgai kalbėjosi. Šias derybas stebėjo Vyriausybė ir Seimas. Vienas iš rezultatų: valstybė turėtų turėti 61,7 proc. akcijų, o UAB „NDX energija” – 38,3 proc.

Kas yra „NDX energija”? Painus klausimas, nors aiškiai sakoma, kad ši bendrovė suteikė „LeoLT” visą finansinę gyvybę. Dėl įdomumo susipažinkime su šios bendrovės gimine.

Nerijus Numavičius, milijardierius, antras savo turtingumu Lietuvoje („Veidas”, 2008 m., nr. 23), valdo Vilniaus prekybos grupę, kurios žmonės populiariai yra vadinami „Vilniaus dešimtuku”. Šioje grupėje yra bendrovės: „Vilniaus prekyba”, „NDX energija”, „MMM projektai”, „Maxima”, „EVA grupė” ir kt. Kokie yra teisiniai ryšiai tarp šių vienetų, nelengva išsiaiškinti. Tačiau „NDX energija” ir dažnai spaudoje užkliūvanti „Maxima” yra N. Numavičiaus valdomų įmonių spiečiuje.

„LeoLT” labai dažnai susilaukia priekaištų. Jie įvairūs, tačiau pirmasis būtų: kodėl jos finansavimui be jokio konkurso buvo pasirinkta „NDX energija”? Tuo būdu buvo monopolizuota elektros rinka, jos gamyba, skirstymas ir perdavimas. Tai kažkas panašaus į Lietuvoje iki 1940 m. švedų turėtą degtukų arba valstybės degtinės monopolį. Reiškia, elektros kainos liks „LeoLT” valioje.

Kitas priekaištas, stebinantis, tebūna išsakomas Bernardinai.lt pasakytais žodžiais 2008 m. spalio 24 d.: „Aiškėja skandalingos ‘LeoLT’ kūrimo sąlygos. Energetikos giganto kūrėjai sutartyse įrašė valstybei itin nepalankias sąlygas – jei kiltų Vyriausybės konfliktas su ‘Maximos’ savininkais, valstybė rizikuotų ne tik ‘LeoLT’ turtu, bet ir visa kita nuosavybe. Negana to, ‘Maximos’ ieškinys valstybei būtų nagrinėjamas užsienyje ir slapta, pranešė LNK žinios.”

Čia tai bent... Kas toks derėjosi? Kodėl apie tai neskelbė visuomenei? Kodėl apie šią sutartį nežinojo visi Seimo nariai? Kaip su tokia nesąmone sutiko Kirkilo Vyriausybė? Kaip tokį valstybę žeminantį dokumentą pasirašė Prezidentas? Ir dar gražiau: derybose valstybei atstovavo Kirkilo patarėjas Saulius Spėčius, kuris po derybų pabaigos atsisakė darbo Vyriausybėje ir perėjo į „LeoLT”. Kokia etika Lietuvoje vadovavosi aukšti pareigūnai, premjeras ir „LeoLT” vadovybė? Verta paminėti ir tai, kad „LeoLT” vadovybėje iš penkių narių tik vienas atstovauja Vyriausybei, o bendrovės Stebėjimo taryboje – iš keturiolikos tik vienas, nors valstybė turi 61,7 proc. akcijų...

„LeoLT” kūrimo eiga kai kurių Seimo narių yra apskųsta Lietuvos Konstituciniam Teismui, o Europos Komisija apie šią įmonę pareikalavo žinių. Taigi šio milžino, kuris būtų turėjęs ir atominę jėgainę pastatyti, galybė dar neaiški.

Paklauskime dar kartą: kokius tikslus turėjo socialdemokratai ir jų vadovas Kirkilas, leidę, o gal net skatinę tokios pabaisos susidarymą? Kodėl, kodėl tiek daug Lietuvoje įtakingų asmenų savo elgesiu yra priešingi Lietuvos valstybės gerovei, gražesnei ateičiai?

Kai „valstybininkai” diktuoja premjerui ir gal net Prezidentui, padėtis yra nemaloni. Tačiau šie apgavysčių ąsočiai kada nors suduš.