Kario uniforma išgelbėjo nuo suėmimo

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Prieš maždaug 50 metų Augusta, Georgia, traukinio stotyje pirmą kartą pamačiau keturias tualetų duris, esančias viena šalia kitos. Iškabos ant tų durų nurodė, kuri kam skirta. Buvo ,,Colored Only – Men”, ,,Colored Only – Women”, ,,Whites Only – Men” ir ,,Whites Only – Women”. Į Augusta miestą su draugu atvykau iš San Antonio, Texas, kur ką tik buvome baigę specialų klinikinės psichologijos techniko apmokymus, paruošusius mus dirbti kariuomenės sveikatos tarnyboje. Abu dėvėjome uniformas. Belaukiant, kad kas atvyktų iš Ft. Gordon kariuomenės bazės mūsų paimti, smalsumo vedamas užėjau į ,,Colored Only – Men” tualetą pažiūrėti, ar ten kas kitaip įrengta. Nei stoties laukiamajame, nei tualete jokių kitų žmonių nebuvo. Buvo ankstus rytas. Nieko neįprasto neradęs, grįžau į laukiamąjį. Ten manęs jau laukė miesto policininkas su lazda rankoje ir pistoletu prie diržo. Gana piktai jis mane iškamantinėjo, ką aš ten dariau, ir tuo pačiu pranešė, kad aplankydamas juodųjų vyrų tualetą sulaužiau įstatymą. Mandagiai paaiškinau, kad ką tik atvykau iš Texas valstijos ir vietinių įstatymų dar nežinau. Laukiau, kas bus toliau. Manęs nesuėmė, ir, aš įtariu, kad šalia manęs stovėjęs uniformuotas kareivis – liudininkas ir mano kariška uniforma mane išgelbėjo. Šis konkretus prisiminimas iškilo, žiniasklaidoje beskaitant apie pasiruošimus šiais metais paminėti JAV pilietinio karo pradžios 150metį.

Truputį istorijos, pasinaudojus bostoniške ,,Lietuvių enciklopedija”. JAV kraštui didėjant, pietinės valstijos ėmė prarasti federalinės valdžios kontrolę, jų rankose buvusią nuo prezidento Washington laikų. Su keletu kompromisinių įstatymų pietiečiai bandė užsitikrinti, kad Kongrese nesusirinks prieš pietiečių ūkinę ir socialinę santvarką, paremtą vergija, nusistačiusi dauguma. Tačiau savo dominuojančios padėties pietiečiai išgelbėti nebegalėjo. Abolicinistų organizacija šiaurinėse valstijose kovojo už vergijos panaikinimą. Kovai prieš vergiją palaikančius vesti susidarė laisvųjų ūkininkų partija, vėliau įsiliejusi į naujai suorganizuotą Respublikonų partiją. Kai 1860 m. respublikonas Abraham Lincoln buvo išrinktas JAV prezidentu, pietiečiai, nebesitikėdami susitarimo, išstojo iš JAV ir sudarė konfederaciją, pavadintą Konfederuotomis Amerikos Valstybėmis. Konfederacija pradėjo karą prieš šiaurės valstijas, kuris truko ketverius metus (1861–1865) ir nusinešė daugiau nei milijoną gyvybių. 1863 m., karui dar tebevykstant, prezidentas Lincoln paskelbė negrų išlaisvinimą. Karą pietiečiai pralaimėjo. Sukilėlės valstijos buvo traktuojamos kaip okupuotos teritorijos. Priešiškai nusiteikęs kongresas išleido keletą prieš pietiečius nukreiptų įstatymų. JAV konstitucija buvo papildyta, uždraudžiant vergiją ir balsavimo teisės atėmimą dėl rasės. Konstitucija taip pat suvaržė valstijų teises. Daugelį metų po karo respublikonų kontroliuojama valdžia pietinėse valstijose laikė okupacinę kariuomenę ir rėmė šiauriečių ir vietinių negrų sudarytas vietines valdžias.

Kai nuvykau į Georgia valstiją 1959 metais, ji pamažu ruošėsi prisiminti ir paminėti pilietinio karo šimtmečio sukaktį. Miesteliuose buvo organizuojami komitetai, ruošiamos atitinkamos programos. Dar ir tada vietiniai žmonės mus vadino okupacine kariuomene. Siekdami išvengti susikirtimų bei erzlio su vietiniais, savo kariškas uniformas palikdavome barakuose, kai važiuodavome į miestelį alaus išgerti.

Rankose turiu žiniasklaidos reportažą iš Montgomery, Alabama, kuriame aprašomas pasirengimas šiais metais paminėti pilietinio karo 150tąją sukaktį. Reportaže prisimenama, kaip prieš 50 metų kai kurie baltieji, apsirengę konfederacijos kariuomenės uniformomis, rengdavo paradus įvairiuose miesteliuose. Juodieji rinkosi tik savo mažose grupelėse ir kur kas kukliau paminėjo išsilaisvinimo šimtmetį.

Paruošiamieji darbai, skirti sukakties paminėjimui, yra kitokio pobūdžio. Norima pabrėžti daugiakultūriškumą ir visų įtraukimą į juos. Įvairūs renginiai prasidėjo pernai ir tęsis dvejus metus. Alabama valstijoje numatomi valstijos oficialaus teatro užsakyti du vaidinimai. Vienas vaidinimas yra sukurtas baltos rasės dramaturgės iš pietų, o kitas – juodos rasės šiauriečio. Abu dramaturgai naudojosi ta pačia istorine medžiaga, anglo Geoffrey Sherman surinkta apie to meto Montgomery miestą ir jo žmones. Aišku, jie tą medžiagą interpretuoja savaip. Abu vaidinimai bus statomi vienas po kito.

Virginia valstijoje daugiau nei 1,000 mokslininkų bei kitų žinovų pradėjo įvairių konferencijų virtinę, apžvelgiančią pilietinio karo veiksmus ir pasekmes. Organizatoriai skatina įvairių krypčių renginius ir sako, kad jokia tema nėra uždrausta. Viena iš būsimų metų konferencijų pavadinta ,,Rasė, vergija ir pilietinis karas: slegiančios temos Amerikos istorijoje”.

Maryland valstijoje paminėjimai buvo praplėsti ir nebuvo susitelkta vien tik ties konfederacijos veteranų prisiminimu bei jų pagerbimu. Buvo prisiminti veiksmai, įžiebę netrukus prasidėjusį karą. Tai John Brown vadovaujamas JAV karinio arsenalo, eančio netoli Dargan, Marfyland, užpuolimas South Carolina valstijoje, kur karas prasidėjo, bus inscenizuotas Fort Sumter bombordavimas. Ten taip pat vyko vergų išlaisvinimo proklamacijos skaitymas.

Tai tik keletas įvykusių renginių. Šias eilutes berašant man iškilo klausimas, ar 1863 metais JAV negrų išvadavimo nuo vergijos proklamacija, paskelbta JAV prez. Lincoln, turėjo kokios nors įtakos tais pačiais metais įvykusiam lietuvių sukilimui prieš caro valdžią Lietuvoje? Būtų įdomu apie tai daugiau sužinoti. Šių metų JAV pilietinio karo sukaktis tam būtų gera proga.

Romualdas Kriaučiūnas – klinikinis psichologas, 2005 m. gavęs JAV LB Kultūros tarybos Žurnalistikos premiją už ilgalaikį darbą žiniasklaidoje.