Kario uniforma išgelbėjo nuo suėmimo
ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS
Prieš maždaug 50 metų Augusta, Georgia, traukinio stotyje pirmą
kartą pamačiau keturias tualetų duris, esančias viena šalia
kitos. Iškabos ant tų durų nurodė, kuri kam skirta. Buvo
,,Colored Only – Men”, ,,Colored Only – Women”,
,,Whites Only – Men” ir ,,Whites Only – Women”.
Į Augusta miestą su draugu atvykau iš San Antonio, Texas, kur ką
tik buvome baigę specialų klinikinės psichologijos techniko apmokymus,
paruošusius mus dirbti kariuomenės sveikatos tarnyboje. Abu
dėvėjome uniformas. Belaukiant, kad kas atvyktų iš Ft. Gordon
kariuomenės bazės mūsų paimti, smalsumo vedamas užėjau į ,,Colored Only
– Men” tualetą pažiūrėti, ar ten kas kitaip įrengta. Nei
stoties laukiamajame, nei tualete jokių kitų žmonių nebuvo. Buvo
ankstus rytas. Nieko neįprasto neradęs, grįžau į laukiamąjį. Ten manęs
jau laukė miesto policininkas su lazda rankoje ir pistoletu prie diržo.
Gana piktai jis mane iškamantinėjo, ką aš ten dariau, ir
tuo pačiu pranešė, kad aplankydamas juodųjų vyrų tualetą
sulaužiau įstatymą. Mandagiai paaiškinau, kad ką tik atvykau
iš Texas valstijos ir vietinių įstatymų dar nežinau. Laukiau,
kas bus toliau. Manęs nesuėmė, ir, aš įtariu, kad šalia
manęs stovėjęs uniformuotas kareivis – liudininkas ir mano
kariška uniforma mane išgelbėjo. Šis konkretus
prisiminimas iškilo, žiniasklaidoje beskaitant apie
pasiruošimus šiais metais paminėti JAV pilietinio karo
pradžios 150metį.
Truputį istorijos, pasinaudojus bostoniške ,,Lietuvių
enciklopedija”. JAV kraštui didėjant, pietinės valstijos
ėmė prarasti federalinės valdžios kontrolę, jų rankose buvusią nuo
prezidento Washington laikų. Su keletu kompromisinių įstatymų
pietiečiai bandė užsitikrinti, kad Kongrese nesusirinks prieš
pietiečių ūkinę ir socialinę santvarką, paremtą vergija, nusistačiusi
dauguma. Tačiau savo dominuojančios padėties pietiečiai
išgelbėti nebegalėjo. Abolicinistų organizacija
šiaurinėse valstijose kovojo už vergijos panaikinimą. Kovai
prieš vergiją palaikančius vesti susidarė laisvųjų ūkininkų
partija, vėliau įsiliejusi į naujai suorganizuotą Respublikonų partiją.
Kai 1860 m. respublikonas Abraham Lincoln buvo išrinktas JAV
prezidentu, pietiečiai, nebesitikėdami susitarimo, išstojo
iš JAV ir sudarė konfederaciją, pavadintą Konfederuotomis
Amerikos Valstybėmis. Konfederacija pradėjo karą prieš
šiaurės valstijas, kuris truko ketverius metus (1861–1865)
ir nusinešė daugiau nei milijoną gyvybių. 1863 m., karui dar
tebevykstant, prezidentas Lincoln paskelbė negrų išlaisvinimą.
Karą pietiečiai pralaimėjo. Sukilėlės valstijos buvo traktuojamos kaip
okupuotos teritorijos. Priešiškai nusiteikęs kongresas
išleido keletą prieš pietiečius nukreiptų įstatymų. JAV
konstitucija buvo papildyta, uždraudžiant vergiją ir balsavimo teisės
atėmimą dėl rasės. Konstitucija taip pat suvaržė valstijų teises.
Daugelį metų po karo respublikonų kontroliuojama valdžia pietinėse
valstijose laikė okupacinę kariuomenę ir rėmė šiauriečių ir
vietinių negrų sudarytas vietines valdžias.
Kai nuvykau į Georgia valstiją 1959 metais, ji pamažu ruošėsi
prisiminti ir paminėti pilietinio karo šimtmečio sukaktį.
Miesteliuose buvo organizuojami komitetai, ruošiamos atitinkamos
programos. Dar ir tada vietiniai žmonės mus vadino okupacine
kariuomene. Siekdami išvengti susikirtimų bei erzlio su
vietiniais, savo kariškas uniformas palikdavome barakuose, kai
važiuodavome į miestelį alaus išgerti.
Rankose turiu žiniasklaidos reportažą iš Montgomery, Alabama,
kuriame aprašomas pasirengimas šiais metais paminėti
pilietinio karo 150tąją sukaktį. Reportaže prisimenama, kaip
prieš 50 metų kai kurie baltieji, apsirengę konfederacijos
kariuomenės uniformomis, rengdavo paradus įvairiuose miesteliuose.
Juodieji rinkosi tik savo mažose grupelėse ir kur kas kukliau paminėjo
išsilaisvinimo šimtmetį.
Paruošiamieji darbai, skirti sukakties paminėjimui, yra kitokio
pobūdžio. Norima pabrėžti daugiakultūriškumą ir visų įtraukimą į
juos. Įvairūs renginiai prasidėjo pernai ir tęsis dvejus metus. Alabama
valstijoje numatomi valstijos oficialaus teatro užsakyti du vaidinimai.
Vienas vaidinimas yra sukurtas baltos rasės dramaturgės iš
pietų, o kitas – juodos rasės šiauriečio. Abu dramaturgai
naudojosi ta pačia istorine medžiaga, anglo Geoffrey Sherman surinkta
apie to meto Montgomery miestą ir jo žmones. Aišku, jie tą
medžiagą interpretuoja savaip. Abu vaidinimai bus statomi vienas po
kito.
Virginia valstijoje daugiau nei 1,000 mokslininkų bei kitų žinovų
pradėjo įvairių konferencijų virtinę, apžvelgiančią pilietinio karo
veiksmus ir pasekmes. Organizatoriai skatina įvairių krypčių renginius
ir sako, kad jokia tema nėra uždrausta. Viena iš būsimų metų
konferencijų pavadinta ,,Rasė, vergija ir pilietinis karas: slegiančios
temos Amerikos istorijoje”.
Maryland valstijoje paminėjimai buvo praplėsti ir nebuvo susitelkta
vien tik ties konfederacijos veteranų prisiminimu bei jų pagerbimu.
Buvo prisiminti veiksmai, įžiebę netrukus prasidėjusį karą. Tai John
Brown vadovaujamas JAV karinio arsenalo, eančio netoli Dargan,
Marfyland, užpuolimas South Carolina valstijoje, kur karas prasidėjo,
bus inscenizuotas Fort Sumter bombordavimas. Ten taip pat vyko vergų
išlaisvinimo proklamacijos skaitymas.
Tai tik keletas įvykusių renginių. Šias eilutes berašant
man iškilo klausimas, ar 1863 metais JAV negrų išvadavimo
nuo vergijos proklamacija, paskelbta JAV prez. Lincoln, turėjo kokios
nors įtakos tais pačiais metais įvykusiam lietuvių sukilimui
prieš caro valdžią Lietuvoje? Būtų įdomu apie tai daugiau
sužinoti. Šių metų JAV pilietinio karo sukaktis tam būtų gera
proga.
Romualdas Kriaučiūnas – klinikinis psichologas, 2005 m. gavęs JAV LB Kultūros tarybos Žurnalistikos premiją už ilgalaikį darbą žiniasklaidoje.