ritaRita (Zoe) Dirsė su vyru Lietuvoje pereitą vasarą. Iš R. Dirsės asmeninio albumo.


IX Dainų šventės pasaka liks kino juostoje

Pristatome IX Dainų šventės kino režisierę, torontiškę Ritą Dirsę

GABIJA PETRAUSKIENĖ

Tokie ženklūs renginiai kaip išeivijos Lietuvių dienos, Tautinių šokių, Sporto bei Dainų šventės suteikia ypatingą progą mūsų lietuviškajai išeivijai pasirodyti. O per tokius renginius tą daryti reikia visose srityse, kartais ir tokiose, apie kurias ne visuomet iš pradžių pagalvoji.

Ruošiant IX Išeivijos lietuvių dainų šventę Toronto mieste, Kanadoje, ateinančios vasaros liepos mėnesio pirmąjį savaitgalį, rengėjams prireikė įvairiausių gabumų turinčių asmenų: finansininkų, menininkų, rašytojų, organizatorių, žodžio ir muzikos kūrėjų, dainininkų, muzikantų, redaktorių, tyrinėtojų, choreografų, siuvėjų ir – kinematografės!

IX Dainų šventės rengėjai pa kvietė šventę filme įamžinti daugiau nei 30 metų filmavimo profesinę patirtį turinčią Kanados kino režisierę – Ritą (Zoe) Dirsę. Susipažinkime su Rita ir jos žymesniais darbais.

Lietuviška vaikystė

Zoe Dirse, kaip ją visi pažįsta profesionaliame filmų pasaulyje, tarp lietuvių ir latvių yra žinoma kaip Rita Dirse. Rita yra lietuvių ir latvių kilmės, augusi Ontario provincijos pietinėje dalyje, tabako ūkiuose. Vietinėje Delhi Lietuvių Bendruomenėje lankė ir baigė lituanistinę šeštadieninę mokyklą, sekmadieniais lankydavo lietuviškoje parapijoje laikomas pamaldas, dalyvavo vietinėje lietuviškoje skautų veikloje. Vasaras praleisdavo lietuviškose jaunimo stovyklose Dainavoje (JAV) ir skautų stovykloje Romuvoje (Kanadoje).

Iš Delhi išvyko studijuoti Toronto University, kur studijavo ir baigė psichologijos-sociologijos mokslus. Įgijusi bakalauro laipsnį, Rita pirmus penkerius metus dirbo su jaunimu kaip socialinė darbuotoja. Šiuo metu ji gyvena Toronto, kur po 30 metų darbo kaip kino režisierė Rita profesoriauja Sheridan kolegijoje, dėstydama filmavimą ir meną.

Filmuojant pavojingose pasaulio vietose

Per 30 savo, kaip kino režisierės, karjeros metų Rita turėjo galimybę keliauti aplink platųjį pasaulį, filme užfiksuojant pasaulinio dėmesio reikalaujančius rūpesčius bei išgyvenimus. 1994 metais ji buvo Belgrade per tuo metu Jugoslavijoje vykusį civilinį karą. Jos tikslas buvo stebėti moterų partizanių/rezistenčių veiklą. Su tokių moterų grupe Rita bėgo kulkoms zvimbiant virš galvos per Belgrado gatves.

Metais vėliau Rita Amsterdame jau plaukė laivu, filmuodama keturias moteris muzikantes, vykstančias į ilgai uždelstą šventę, pripažįstančią gėjų indėlį į Antrojo pasaulinio karo kovas.

1998 metais ji ir vėl atsidūrė pavojuje. Šį kartą Cairo mieste, Egipte. Jai befilmuojant Cairo senamiestyje, apie ją ėmė spiestis vis didesnė vyrų grupė, kurią sudomino moteris filmuotoja. Grupė didėjo, pradėjo pykti, stumdytis, pagaliau ir pačią Ritą pradėjo stumdyti. Ji vos suspėjo pasprukti į netoliese stovinčią savo mašiną ir išdūmė nebaigusi filmuoti.

Šių ir panašių įvykių dėka Rita pradėjo klausti savęs, kokią įtaką filmui turi tai, kad ji yra moteris, dirbanti daugiausia vyrų filmuotojų pasaulyje? Ji pradėjo studijuoti, kokią įtaką filmavimui ir pačiam filmo žiūrėtojui turi moteris režisierė. Šia tema ji šiuo metu York University Toronto rašo magistrinį darbą.

,,Pralaužiant ledus” kine

Karjerą kine Rita pradėjo 1979 m. Tuo metu ji kartu su viena kino režisiere buvo vienintelės moterys, priklausančios filmuotojų unijai. Tai buvo profesija, kurioje vyravo vyrai ir moteriai prasimušti buvo labai sunku, ypač sunku buvo gauti darbą. Vadybininkai ir direktoriai vengė samdyti moteris, nes nepasitikėjo jų sugebėjimais bei fizinėmis galimybėmis pakelti intensyvų ir fiziškai sunkų filmavimo darbą.

Vieną dieną netikėtai, kaip tik dėl to, kad Rita buvo moteris, pasisekė ,,pralaužti ledus”. Rita gavo darbą filme ,,Adoption Stories”, kurį ruošė TV Ontario laidai. Vadybininkė ieškojo moters filmuotojos, kuri rastų ryšį su paaugliais, pasakojančiais apie savo išgyvenimus. Ieškojo asmens, kuris tą jaunimą pasiektų ir parodytų filme. Pasamdė Ritą. Filmas sulaukė didelio pasisekimo. Po šio lūžio Rita gavo daug darbų tiek Kanadoje, tiek Hollywood. Apie 10 metų ji dirbo kaip padėjėja. Bet tai jai nesuteikė tikro pasitenkinimo, todėl netrukus pradėjo ieškoti prasmingesnio darbo – ieškoti filmų, kurie žiūrovui pasakytų ką nors prasmingo.

Prasmingas darbas NFB

National Film Board (NFB) of Canada paskelbė ieškanti filmuotojo savo skyriui Montreal mieste. Tuo metu socialinius filmus pradėjo kurti tokie kino režisieriai kaip Wolf Koenig, Donald Brittain, Alanis Obomsawin ir Denys Arkand. Tuo metu Kanados didžiausi talentai būrėsi prie NFB ir kūrė įdomius, socialiai svarbius filmus. Ritai teko sukurti filmus apie žymius Kanados autorius, pvz., Margaret Atwood, Mordecai Richler, socialinius veikėjus kaip Maude Barlow ir Jane Rule. Jai sekėsi rasti ryšį su savo filmų herojais ir iš jų išgauti autentiškas istorijas, nepaisant šviesų bei aparatūros, kurie lengvai juos galėjo įbauginti arba išblaškyti.

Dirbdama NFB, Rita sukūrė daugiau nei 70 dokumentinių dramų ir filmų. Šie projektai dažnai reikalavo, kad ji keliautų į įvairius kraštus kartais nekreipiant dėmesio ir į savo asmeninį saugumą. 1991 m. ji filmavo Pabaltijyje, 1994 m. Balkanuose, 2003 m. – kurdų gyvenvietes Turkijoje.

Į Lietuvą kurti ,,Baltic Fire”

Ji prisimena, kai 1991 m. per televiziją sekė Nepriklausomybės nuo Sovietų Sąjungos kovą Lietuvoje. Per vieną sausio 13 dieną Lietuvoje sovietai nužudė 14 žmonių! Jai atrodė, kad TV žurnalistai vienašališkai pateikė tuos įvykius pasauliui. Ją tai užgavo ir pakurstė dėti visas pastangas sukurti nepriklausomybės atgavimo Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje istoriją iš savo asmeninės perspektyvos.

Nepaisant įvairių fizinių ir finansinių sunkumų, ji susipakavo ir išvyko į Pabaltijį sukti filmo. Tuo metu Rita nesuprato pavojaus, kuriame ji atsidurs filmuodama. Jos geras draugas, latvių kino režisierius Andris Slapins tuo pačiu metu Rygoje filmavo dokumentinį filmą ,,Tėviškė”. 1991 m. sausio mėn. jis ir jo padėjėjas Gvido Zvaigzne pateko į sovietųlatvių susišaudymą, kurio metu Andris tragiškai žuvo. Ši nelaimė dar labiau sustiprino Ritos ryžtą sukurti filmą ir neleisti baimei jos užčiaupti. Rezultatas – filmas ,,Baltic Fire”, jos, kaip kino režisierės, debiutas.

,,Baltic Fire” buvo plačiai pripažintas kaip svarbus dokumentinis filmas, gavo įvairiausių apdovanojimų. 1997 m. filmavimo skyriui NFB Montreal užsidarius, Rita persikėlė į Toronto ir įkūrė savo privačią firmą ,,Zoe Dirse Productions”.

Kiti Ritos darbai ir gausūs apdovanojimai

Tarp Ritos vėlesnių darbų rasime dokumentinį filmą ,,Vendetta Song” (režisierė Eylem Kaftan), paruoštą Montreal DLI Productions ir Vision TV. Šis filmas ,,Hot Docs” tarptautiniame dokumentinių filmų festivalyje Toronto laimėjo pirmą vietą, Canadian International Development Agency kategorijoje, skirtoje už geriausią kanadietišką filmą apie tarptautinės pagalbos vystymą. Šis filmas laimėjo ir ,,Hot Docs” žiūrovų ap dovanojimą, 2005 m. ,,Rendezvous” festivalyje Montreal laimėjo Quebec Critics’ Award už geriausią vidutinio ilgio dokumentinį filmą.

Ritos dokumentinis filmas ,,Tiger” laimėjo pirmąją vietą Reel World filmų festivalyje Toronto, o ,,Jambo Kenya” varžėsi 2005 m. tarptautiniame vaikų filmų festivalyje ,,Sprockets” Toronto. Režisierė Ali Kazemi su Dirse Indijoje sukūrė filmą ,,Runaway Grooms” apie priverstines vedybas. Šis filmas buvo rodomas CBC televizijos laidoje ,,The Passionate Eye”.

Su dideliu dėmesiu laukiame progos artimiau susipažinti su šia kūrybinga moterimi Dainų šventėje. Jos asmeninė patirtis, ką reiškia išlaikyti lietuvišką kultūrą svetimame krašte, bei jos jautrumas žmogui, jo pasakojimams ir liudijimams, esu tikra, praturtins būsimos šventės indėlį mūsų išeivijos kultūrinių lobių skrynioje nauju kūriniu – IX Dainų šventės įamžinimu kino juostoje.