Karita Mattila ir Liora Grodnikaitė – Varvara Leošo Janačeko operoje ,,Katya Kabanova”.
Dan Rest, Lyric Opera of Chicago nuotr.
Išsprukimas į laisvę
Kaip operos primadona tapo laiminga provincijos mergina (arba atvirkščiai?)
RAIMUNDAS M. LAPAS
,,Operas dainuoju visomis standartinėmis kalbomis – prancūzų, italų, vokiečių, rusų... Čekų operos dabar
gana populiarios, tačiau tai tik antrasis mano vaidmuo čekiškai.
Aišku, dar ir anglų kalba – šiuolaikines operas.
Lietuvių kalba teko dainuoti vieną kartą. Tai buvo britų kompozitorės
Portman opera ‘Mažasis princas’, iš pradžių
pastatyta čia, Texase, Houstone, o vėliau perkelta į Vilnių. Ten
lietuvišką vertimą atliko Violeta Palčinskaitė. Koncertinėje
programoje – lotynų ir lenkų, vengrų ir ispanų, hebrajų ir
jidiš... Man, kaip dainininkei, svarbiausia yra tikėti tuo, ką
aš dainuoju, ir perteikti tai klausytojui. Bet kuria kalba
galima sukurti kažką gražaus arba kažką baisaus.”
Tokia įžangine ,,vizitine kortele” pereitą ketvirtadienį,
lapkričio 19 d., savo grimo kambaryje, didinguose Lyric Opera rūmuose,
Wacker gatvėje, Čikagos širdyje, mane pasitiko žavinga ir
talentinga, sėkmingai karjeros laiptais kopianti Lietuvoje gimusi, o
šiuo metu Londone gyvenanti 31–erių metų mecosopranas
Liora Grodnikaitė.
Savo studijas Liora pradėjo Lietuvoje, vėliau tęsė Oberlino
konservatorijoje (Oberlin Conservatory of Music, Ohio). Tobulinosi
įvairiuose JAV teatruose, o pastaruoju metu – Karališkoje
operoje Londone. Dainininkė gali didžiuotis minkštu aksominiu
balsu, saikinga vaidyba, atspindinčia tekstą, dramatinę situaciją ir
herojės psichologinę būseną. Grodnikaitės subtilus skonis,
nušlifuotos detalės, didžiulė išraiškos skalė.
Kritikai pastebi, kad solistės meistriškumas pastebimai
išaugęs: sustiprėjęs atlikimo dramatizmas, ji pasiekusi muzikinę
ir asmeninę brandą – juk kitaip negalėtų būti tokių aukštų
sielos virpesių, skambesio įtampos ir gelmės.
L. Grodnikaitę jau girdėjo Londono, Vilniaus, Rygos, Maskvos, Vienos,
kitų Europos miestų, taip pat Izraelio bei Brazilijos publika, o
štai šiomis dienomis ji debiutavo Čikagos Lyric Opera
kaip Varvara Leošo Janačeko operoje ,,Katya Kabanova”
– šalia tokios pasaulinės žvaigzdės kaip suomių sopranas
Karita Mattila pagrindiniame vaidmenyje.
Varvara – Lioros lūpomis
– Liora, kaip Jūsų keliai suėjo su Janačeko ,,Katya Kabanova”?
– Buvau pakviesta į Karališkąją operą Londone (Covent
Garden) pagal jaunųjų atlikėjų programą. Viena iš sutarties
salygų be dainavimo buvo dubliuoti tam tikrus vaidmenis, žodžiu,
reikėjo jas išmokti. Teatro administracija žino, kad tu esi, kad
moki ir kad esi paruošęs dainuoti tuo atveju, jeigu susirgtų
konkretus kviestinis dainininkas. Vienas iš tokių mano vaidmenų
kaip tik ir buvo Varvara operoje ,,Katya Kabanova”.
Išmokau tą vaidmenį su puikiu čekų kalbos dėstytoju, kuris
nepraleido ne mažiausios tarimo klaidelės. Repetavau Čikagoje tris
savaites ir nesulaukiau jokios pastabos dėl savo čekų kalbos. Yra be
galo smagu: kai pirmą kartą viską sudėlioji taisyklingai, antrą sykį
žymiai lengviau sugrįžti prie to paties vaidmens. Tereikia prisiminti,
pridėti gal kokių naujų spalvų – kito dirigento, režisieriaus,
kolegų dainininkų dėka, tačiau pagrindas – muzika ir žodžiai
– jau yra ir dėl jų nebereikia jaudintis. Prieš dvejus su
puse metų iš šešių ,,Katya” spektaklių
Londone man teko dainuoti keturis, nes kviestinė solistė sirgo. Tai
buvo gera pratika. Ir atsitiko taip, kad pirmą vakarą išėjus
dainuoti, tarp publikos buvo Čikagos Lyric Opera generalinis
direktorius. Jis matė, kaip aš dainavau be tikrųjų repeticijų,
netikėtai paskutinę akimirką ,,išmesta” į sceną. Matyt,
neblogai pavyko, nes pakvietė į savo teatrą. Ir štai pagaliau
ilgai laukta svajonė tapo realybe.
– Nors ne pirmąsyk dainuojate
čekiškai, bet reikalingi įgūdžiai dainuoti šia (ar
pagaliau bet kuria svetima) kalba. Čia turbūt didelį vaidmenį suvaidina
kalbos dėstytojas ar ,,treneris”? Ar jis turi būti ir muzikas?
– Nebūtinai. Gali būti aktorius. Mano pirmasis čekų kalbos
mokytojas būtent šiam vaidmeniui buvo čekų diplomatas. Jis
turėjo išlavintą ausį muzikai. Bet ar muzika buvo jo pirmoji
profesija – nemanau. Dažnai tai žmonės, kurie ne tik puikiai moka
kalbą, bet ir gali paaiškinti, kodėl tu klysti. Svarbu tai
mokėti išaiškinti kitam. Svarbu pagaliau suprasti ir to
žmogaus vaidmenį spektaklio ruošime. Net jeigu, tarkime,
Amerikoje vyksta spektaklis anglų kalba, vis tiek yra kalbininkas. Nes
vienaip balsiai ar priebalsiai skamba kalbant, o kitaip –
dainuojant. Dainuojant daugiau nei šimtui simfoninio orkestro
žmonių, didžiulėje salėje, kaip ši [Lyric Opera of Chicago
– R. L.], kurioje telpa 3,5 tūkstančio žmonių. Vienas dalykas
dainuoti kambaryje, kitas – didelėje scenoje, kad
viršutiniam balkone žmonės tave ne tik išgirstų, bet ir
suprastų. Beje, tokie dėstytojai dažnai reikalingi būtent dainuojant
gimtąja kalba, kai atrodo, kad tave tikrai visi supranta. O mes dažnai
kažką nukandame, praryjame, mums atrodo, kad mus supranta savaime. Bet
scenoje savaime suprantamų dalykų nėra daug, reikia dirbti.
– Kiek artima ir kiek skiriasi
,,Katya Kabanova” nuo Aleksandro Ostrovskio pjesės
,,Audra”, kurios motyvais ji sukurta – būtent Jūsų
personažas?
– Perskaičiau pjesę dar kartą, prieš pradedant repeticijas
čia, Lyric Opera scenoje. Didžiausias ir, ko gero, subtiliausias
skirtumas yra tas, kad pjesėje Varvara priklauso šitiems namams.
Ji yra tikroji dukra. O operoje Varvara yra įdukrinta. Galbūt tai
suteikia mano personažui galimybių būti savarankiškai ir
kitokiai negu visa šeima. Tame Varvaros išsigelbėjimas
– būtent operoje.
– Pasiruošimas bet kokiai
operai daugialypis: literatūros skaitymas, istorinių įrašų
klausymasis, galbūt spektaklių peržiūra. Gal skaitėte Janačeko intymius
laiškus savo mylimajai Kamilai Stosslovai, kuri ir įkvėpė
šios operos sukūrimą?
– Skaičiau laiškus dar anksčiau, nei pradėjau
ruoštis Varvaros vaidmeniui. Yra puikus Janačeko kamerinis
ciklas ,,Dingusiojo dienoraštis”, susidedantis iš
22 dainų. Didžioji dainų dalis parašyta tenorui, tačiau jo
,,mūza” – mecosoprano partija. Tai kamerinis ciklas vokalui
su fortepijonu, tačiau praktiškai jis visada būdavo
visiškai ar bent pusiau režisuojamas tarsi nedidelė kamerinė
opera. Man įdomu viskas, kas susiję su mano atliekamu vaidmeniu.
Stengiuosi perskaityti kuo daugiau literatūros. Iš kitos pusės,
kad gerai padainuotum, nebūtina viską žinoti, kartais tai net gali
kitaip paveikti. Ne tiek neigiamai, tačiau jei galvoje per daug
informacijos iš abiejų pusių – knygų ir operos, viskas
šiek tiek susipainioja ir pradedi pamiršti, kas yra tik
operoje. Publikos vienintelė galimybė suprasti personažą yra per tai,
ką jie mato scenoje. Reikia prisiminti, kad žmogus spektaklį pamatys
galbūt vienintelį kartą ir tai turi būti iš karto kuo labiau
suprantama, nes kitaip publika gali tave atmesti ir nepriimti tavo
personažo.
– ,,Katya Kabanova”
– neilga opera. Gal ją lengviau dainuoti negu, tarkim, Wagnerį?
Ar ji dėl savo emocinio intensyvumo vis tiek atima daug dvasinių ir
fizinių jėgų?
– Fizinis krūvis operoje nėra toks sunkus, kaip psichologinis.
Kuo vaidmuo trumpesnis, tuo jis sudėtingesnis. Gal tai skamba
keistokai. Ir kuo daugiau atskirų išėjimų į sceną, tuo sunkiau.
Tuomet kiekvieną kartą vėl iš naujo reikia susitelkti ir
pasiekti tam tikrą lygį – lygį, kuriame scenoje buvai
prieš tai. O jei valandą ar dvi būni scenoje, tu
„neišeini iš emocijų”. Tai žymiai lengviau,
negu pradėti iš naujo. ,,Katya” trumpa, bet ji labai
ryškių emocijų opera. Varvara turi tik šešias
palyginti trumpas scenas – įeini ir išeini. Tačiau kai
visuma yra gerai sudėliota, tai net kai išeini iš scenos,
tęsi mintį ir savo personažo liniją.
– Sakykite, Jūsų Varvara – kokia ji?
– Manau, kad ji atitinka kompozitoriaus sumanymą. Man neatrodo,
jog aš primetu kažką iš šalies, tiesiog žiūriu,
kas yra natose, žodžiuose. Tai yra vienas iš dviejų laimingų
personažų šioje tragedijoje. Mergaitė operos pradžioje, Varvara
veiksmo eigoje užauga ir supranta žymiai daugiau apie save, apie žmonių
santykius. Tačiau ji nepasiduoda tam liūnui, kuriame gyvena visa jos
šeimyna, suranda savyje jėgų pabėgti ir pradėti gyvenimą
iš naujo. Ji spinduliuoja šviesa, yra labai šilta,
labai žavinga. Tuo pačiu jai labai skaudu, kad jos namuose vyksta tokie
baisūs dalykai, kad žmonės nesutaria, kad yra tiek daug agresijos,
kančios, tiek daug ašarų. Ji gaili Katios, padeda kiek gali, bet
galų gale – ir tai turbūt tam tikras charakterio tvirtumas
– supranta, kad tam, kad nepasiduotų, turi palikti savo vaikystės
namus ir išvykti. Tai jai pavyksta, maža to, pavyksta
išvykti kartu su vyru, kurį myli. Operose tai atsitinka
nedažnai, gal tik komedijose. Net melodramose paprastai pora negali
būti kartu, ką jau kalbėti apie tragedijas. Šia prasme man labai
smagu šį vaidmenį repetuoti ir dainuoti, nes ji sukelia
nepaprastai daug gerų emocijų. Ir graži muzika, primenanti liaudies
dainas. Varvaros šviesa, aš tikiuosi, šiek tiek
prablaško publiką ir išsklaido tą tamsią atmosferą, kuri
kabo virš scenos. Labai džiaugiuosi personažu ir kaip
dainininkė, kai dainuoji tokią šviesią muziką, atrodo, kad ir
balsas skamba šviesiau, ir dienos ne tokios tamsios. Šitą
energiją po repeticijos pasiimu su savim į gyvenimą už teatro ribų, ir
mano viešnagė Čikagoje (o dabar lapkritis, link žiemos) daugiau
spinduliuoja šviesa – būtent šio vaidmens dėka.
– Ar jūs panašios – Liora ir Varvara?
– Kažkuo tikrai panašios. Manau, kad mes abi nemėgstame
neigiamų dalykų ir abi stengiamės kiek įmanoma to išvengti.
Pabėgti nuo to ir susirasti kitą vietą pasaulyje, kur yra daugiau
šilumos ir šviesos. Ir nebijoti būti savarankiška,
nebijoti būti savimi.
Egzaminas Čikagoje išlaikytas gerai
Janačeko
operos ,,Katya Kabanova” premjera įvyko Brno mieste 1921 m.
lapkričio 23 d. Beveik sutapimas – naujojo Lyric Opera pastatymo
premjera įvyko pereitą sekmadienį, lapkričio 22 d. Spektaklio
išvakarėse, penktadienį, sulaukusi 82 metų amžiaus mirė garsioji
švedų dainininkė sopranas Elisabeth Soderstorm. Vargu ar operos
istorijoje kitas dainininkas taip įprasmino ir įtvirtino Janačeko
kūrybą scenoje, kaip Soderstorm. Tad šiomis dienomis tarsi
perduodama estafetė naujajai kartai – ,,Katya Kabanovos”
atlikėjams Čikagoje.
Šio, vos 100 minučių trunkančio Lyric operos spektaklio neturėtų
praleisti nė vienas melomanas. Lapkričio 24 d. ,,Sun Times”
dienraščio muzikos kritikas Andrew Patner teigia, jog ,,the
singing is often spectacular” (ar čia reikia vertimo?) ir giria
vokiečių dirigentą Markus Stenz, kaip puikų Janačeko muzikos
interpretatorių. Anot jo, suomių sopranas Karita Matilla yra viena
geriausių šiuolaikinių dainuojančių aktorių pasaulyje,
,,nesugebanti atiduoti mažiau kaip 110 proc. savęs atliekamam
vaidmeniui”. Komplimentų ,,Sun Times” recenzentas skiria ir
amerikiečių tenorui Brandon Jovanovich, operoje atliekančiam Boriso
vaidmenį. O apie mūsų šio straipsnio heroję Patner rašo,
kad ji pasirodė ,,labai maloniai, bet gal kiek per
mergaitiškai”.
Ne menkesnių, o gal ir didesnių katučių ,,Katya Kabanovai” pabėrė
ir ,,Chicago Tribune” muzikos kritikas John von Rhein. Jis, beje,
priminė, jog Lyric Opera Janačeko ,,Katya Kabanovą” jau statė
1986 m., bet tada opera buvo atliekama angliškai! Kritiko
nuomone, šia operą dainuoti originalo kalba yra labai svarbu,
nes vokalinis dialogas ir čekų kalbos ritmai čia yra neatskiriami. Jis
labai gerai įvertino pagrindinio vaidmens atlikėją bei kitus solistus,
pastebėjęs, jog šiame pastatyme labai daug debiutų. Von Rhein
nepagailėjo gražių žodžių ir mūsų dainininkei bei jos scenos
partneriui: ,,Another pair of Lyric debutants, Lithuanian mezzo–
soprano Liora Grodnikaite and tenor Garrett Sorenson, were freshvoiced
and appealing as the other, happier pair of lovers, Varvara and
Kudrjas.” Savo recenziją von Rhein baigia sakiniu: ,,This is a
show you must not miss.”
,,Katya Kabanova” dar bus atliekama lapkričio 28 d., taip pat
gruodžio 1, 4, 7 ir 12 d. Bilietų kasa dirba nuo pirmadienio iki
penktadienio nuo 9 v. r. iki 5 v. p. p. (spektaklio dienomis iki
uždangos pakilimo – 7:30 v. v.), šeštadieniais nuo
10 v. r. iki spektaklio pradžios. Plačiau apie visą sezono repetuarą ir
bilietų įsigijimą sužinosite apsilankę jų interneto svetainėje
www.lyricopera. org arba paskambinę tel.: 312-332-2244 (ext. 5600). O
didingi Lyric Opera rūmai yra pačioje miesto širdyje – 20
North Wacker Drive, ties Madison gatvės sankryža Čikagoje.