operaKarita Mattila ir Liora Grodnikaitė – Varvara Leošo Janačeko operoje ,,Katya Kabanova”. 
Dan Rest, Lyric Opera of Chicago nuot
r.

Išsprukimas į laisvę

Kaip operos primadona tapo laiminga provincijos mergina (arba atvirkščiai?)

RAIMUNDAS M. LAPAS
opera
,,Operas dainuoju visomis standartinėmis kalbomis – prancūzų, italų, vokiečių, rusų... Čekų operos dabar gana populiarios, tačiau tai tik antrasis mano vaidmuo čekiškai. Aišku, dar ir anglų kalba – šiuolaikines operas. Lietuvių kalba teko dainuoti vieną kartą. Tai buvo britų kompozitorės Portman opera ‘Mažasis princas’, iš pradžių pastatyta čia, Texase, Houstone, o vėliau perkelta į Vilnių. Ten lietuvišką vertimą atliko Violeta Palčinskaitė. Koncertinėje programoje – lotynų ir lenkų, vengrų ir ispanų, hebrajų ir jidiš... Man, kaip dainininkei, svarbiausia yra tikėti tuo, ką aš dainuoju, ir perteikti tai klausytojui. Bet kuria kalba galima sukurti kažką gražaus arba kažką baisaus.”

Tokia įžangine ,,vizitine kortele” pereitą ketvirtadienį, lapkričio 19 d., savo grimo kambaryje, didinguose Lyric Opera rūmuose, Wacker gatvėje, Čikagos širdyje, mane pasitiko žavinga ir talentinga, sėkmingai karjeros laiptais kopianti Lietuvoje gimusi, o šiuo metu Londone gyvenanti 31–erių metų mecosopranas Liora Grodnikaitė.

Savo studijas Liora pradėjo Lietuvoje, vėliau tęsė Oberlino konservatorijoje (Oberlin Conservatory of Music, Ohio). Tobulinosi įvairiuose JAV teatruose, o pastaruoju metu – Karališkoje operoje Londone. Dainininkė gali didžiuotis minkštu aksominiu balsu, saikinga vaidyba, atspindinčia tekstą, dramatinę situaciją ir herojės psichologinę būseną. Grodnikaitės subtilus skonis, nušlifuotos detalės, didžiulė išraiškos skalė. Kritikai pastebi, kad solistės meistriškumas pastebimai išaugęs: sustiprėjęs atlikimo dramatizmas, ji pasiekusi muzikinę ir asmeninę brandą – juk kitaip negalėtų būti tokių aukštų sielos virpesių, skambesio įtampos ir gelmės.

L. Grodnikaitę jau girdėjo Londono, Vilniaus, Rygos, Maskvos, Vienos, kitų Europos miestų, taip pat Izraelio bei Brazilijos publika, o štai šiomis dienomis ji debiutavo Čikagos Lyric Opera kaip Varvara Leošo Janačeko operoje ,,Katya Kabanova” – šalia tokios pasaulinės žvaigzdės kaip suomių sopranas Karita Mattila pagrindiniame vaidmenyje.

Varvara – Lioros lūpomis

– Liora, kaip Jūsų keliai suėjo su Janačeko ,,Katya Kabanova”?

– Buvau pakviesta į Karališkąją operą Londone (Covent Garden) pagal jaunųjų atlikėjų programą. Viena iš sutarties salygų be dainavimo buvo dubliuoti tam tikrus vaidmenis, žodžiu, reikėjo jas išmokti. Teatro administracija žino, kad tu esi, kad moki ir kad esi paruošęs dainuoti tuo atveju, jeigu susirgtų konkretus kviestinis dainininkas. Vienas iš tokių mano vaidmenų kaip tik ir buvo Varvara operoje ,,Katya Kabanova”. Išmokau tą vaidmenį su puikiu čekų kalbos dėstytoju, kuris nepraleido ne mažiausios tarimo klaidelės. Repetavau Čikagoje tris savaites ir nesulaukiau jokios pastabos dėl savo čekų kalbos. Yra be galo smagu: kai pirmą kartą viską sudėlioji taisyklingai, antrą sykį žymiai lengviau sugrįžti prie to paties vaidmens. Tereikia prisiminti, pridėti gal kokių naujų spalvų – kito dirigento, režisieriaus, kolegų dainininkų dėka, tačiau pagrindas – muzika ir žodžiai – jau yra ir dėl jų nebereikia jaudintis. Prieš dvejus su puse metų iš šešių ,,Katya” spektaklių Londone man teko dainuoti keturis, nes kviestinė solistė sirgo. Tai buvo gera pratika. Ir atsitiko taip, kad pirmą vakarą išėjus dainuoti, tarp publikos buvo Čikagos Lyric Opera generalinis direktorius. Jis matė, kaip aš dainavau be tikrųjų repeticijų, netikėtai paskutinę akimirką ,,išmesta” į sceną. Matyt, neblogai pavyko, nes pakvietė į savo teatrą. Ir štai pagaliau ilgai laukta svajonė tapo realybe.

– Nors ne pirmąsyk dainuojate čekiškai, bet reikalingi įgūdžiai dainuoti šia (ar pagaliau bet kuria svetima) kalba. Čia turbūt didelį vaidmenį suvaidina kalbos dėstytojas ar ,,treneris”? Ar jis turi būti ir muzikas?

– Nebūtinai. Gali būti aktorius. Mano pirmasis čekų kalbos mokytojas būtent šiam vaidmeniui buvo čekų diplomatas. Jis turėjo išlavintą ausį muzikai. Bet ar muzika buvo jo pirmoji profesija – nemanau. Dažnai tai žmonės, kurie ne tik puikiai moka kalbą, bet ir gali paaiškinti, kodėl tu klysti. Svarbu tai mokėti išaiškinti kitam. Svarbu pagaliau suprasti ir to žmogaus vaidmenį spektaklio ruošime. Net jeigu, tarkime, Amerikoje vyksta spektaklis anglų kalba, vis tiek yra kalbininkas. Nes vienaip balsiai ar priebalsiai skamba kalbant, o kitaip – dainuojant. Dainuojant daugiau nei šimtui simfoninio orkestro žmonių, didžiulėje salėje, kaip ši [Lyric Opera of Chicago – R. L.], kurioje telpa 3,5 tūkstančio žmonių. Vienas dalykas dainuoti kambaryje, kitas – didelėje scenoje, kad viršutiniam balkone žmonės tave ne tik išgirstų, bet ir suprastų. Beje, tokie dėstytojai dažnai reikalingi būtent dainuojant gimtąja kalba, kai atrodo, kad tave tikrai visi supranta. O mes dažnai kažką nukandame, praryjame, mums atrodo, kad mus supranta savaime. Bet scenoje savaime suprantamų dalykų nėra daug, reikia dirbti.

– Kiek artima ir kiek skiriasi ,,Katya Kabanova” nuo Aleksandro Ostrovskio pjesės ,,Audra”, kurios motyvais ji sukurta – būtent Jūsų personažas?

– Perskaičiau pjesę dar kartą, prieš pradedant repeticijas čia, Lyric Opera scenoje. Didžiausias ir, ko gero, subtiliausias skirtumas yra tas, kad pjesėje Varvara priklauso šitiems namams. Ji yra tikroji dukra. O operoje Varvara yra įdukrinta. Galbūt tai suteikia mano personažui galimybių būti savarankiškai ir kitokiai negu visa šeima. Tame Varvaros išsigelbėjimas – būtent operoje.

– Pasiruošimas bet kokiai operai daugialypis: literatūros skaitymas, istorinių įrašų klausymasis, galbūt spektaklių peržiūra. Gal skaitėte Janačeko intymius laiškus savo mylimajai Kamilai Stosslovai, kuri ir įkvėpė šios operos sukūrimą?

– Skaičiau laiškus dar anksčiau, nei pradėjau ruoštis Varvaros vaidmeniui. Yra puikus Janačeko kamerinis ciklas ,,Dingusiojo dienoraštis”, susidedantis iš 22 dainų. Didžioji dainų dalis parašyta tenorui, tačiau jo ,,mūza” – mecosoprano partija. Tai kamerinis ciklas vokalui su fortepijonu, tačiau praktiškai jis visada būdavo visiškai ar bent pusiau režisuojamas tarsi nedidelė kamerinė opera. Man įdomu viskas, kas susiję su mano atliekamu vaidmeniu. Stengiuosi perskaityti kuo daugiau literatūros. Iš kitos pusės, kad gerai padainuotum, nebūtina viską žinoti, kartais tai net gali kitaip paveikti. Ne tiek neigiamai, tačiau jei galvoje per daug informacijos iš abiejų pusių – knygų ir operos, viskas šiek tiek susipainioja ir pradedi pamiršti, kas yra tik operoje. Publikos vienintelė galimybė suprasti personažą yra per tai, ką jie mato scenoje. Reikia prisiminti, kad žmogus spektaklį pamatys galbūt vienintelį kartą ir tai turi būti iš karto kuo labiau suprantama, nes kitaip publika gali tave atmesti ir nepriimti tavo personažo.

– ,,Katya Kabanova” – neilga opera. Gal ją lengviau dainuoti negu, tarkim, Wagnerį? Ar ji dėl savo emocinio intensyvumo vis tiek atima daug dvasinių ir fizinių jėgų?

– Fizinis krūvis operoje nėra toks sunkus, kaip psichologinis. Kuo vaidmuo trumpesnis, tuo jis sudėtingesnis. Gal tai skamba keistokai. Ir kuo daugiau atskirų išėjimų į sceną, tuo sunkiau. Tuomet kiekvieną kartą vėl iš naujo reikia susitelkti ir pasiekti tam tikrą lygį – lygį, kuriame scenoje buvai prieš tai. O jei valandą ar dvi būni scenoje, tu „neišeini iš emocijų”. Tai žymiai lengviau, negu pradėti iš naujo. ,,Katya” trumpa, bet ji labai ryškių emocijų opera. Varvara turi tik šešias palyginti trumpas scenas – įeini ir išeini. Tačiau kai visuma yra gerai sudėliota, tai net kai išeini iš scenos, tęsi mintį ir savo personažo liniją.

– Sakykite, Jūsų Varvara – kokia ji?

– Manau, kad ji atitinka kompozitoriaus sumanymą. Man neatrodo, jog aš primetu kažką iš šalies, tiesiog žiūriu, kas yra natose, žodžiuose. Tai yra vienas iš dviejų laimingų personažų šioje tragedijoje. Mergaitė operos pradžioje, Varvara veiksmo eigoje užauga ir supranta žymiai daugiau apie save, apie žmonių santykius. Tačiau ji nepasiduoda tam liūnui, kuriame gyvena visa jos šeimyna, suranda savyje jėgų pabėgti ir pradėti gyvenimą iš naujo. Ji spinduliuoja šviesa, yra labai šilta, labai žavinga. Tuo pačiu jai labai skaudu, kad jos namuose vyksta tokie baisūs dalykai, kad žmonės nesutaria, kad yra tiek daug agresijos, kančios, tiek daug ašarų. Ji gaili Katios, padeda kiek gali, bet galų gale – ir tai turbūt tam tikras charakterio tvirtumas – supranta, kad tam, kad nepasiduotų, turi palikti savo vaikystės namus ir išvykti. Tai jai pavyksta, maža to, pavyksta išvykti kartu su vyru, kurį myli. Operose tai atsitinka nedažnai, gal tik komedijose. Net melodramose paprastai pora negali būti kartu, ką jau kalbėti apie tragedijas. Šia prasme man labai smagu šį vaidmenį repetuoti ir dainuoti, nes ji sukelia nepaprastai daug gerų emocijų. Ir graži muzika, primenanti liaudies dainas. Varvaros šviesa, aš tikiuosi, šiek tiek prablaško publiką ir išsklaido tą tamsią atmosferą, kuri kabo virš scenos. Labai džiaugiuosi personažu ir kaip dainininkė, kai dainuoji tokią šviesią muziką, atrodo, kad ir balsas skamba šviesiau, ir dienos ne tokios tamsios. Šitą energiją po repeticijos pasiimu su savim į gyvenimą už teatro ribų, ir mano viešnagė Čikagoje (o dabar lapkritis, link žiemos) daugiau spinduliuoja šviesa – būtent šio vaidmens dėka.

– Ar jūs panašios – Liora ir Varvara?

– Kažkuo tikrai panašios. Manau, kad mes abi nemėgstame neigiamų dalykų ir abi stengiamės kiek įmanoma to išvengti. Pabėgti nuo to ir susirasti kitą vietą pasaulyje, kur yra daugiau šilumos ir šviesos. Ir nebijoti būti savarankiška, nebijoti būti savimi.


Egzaminas Čikagoje išlaikytas gerai

operaJanačeko operos ,,Katya Kabanova” premjera įvyko Brno mieste 1921 m. lapkričio 23 d. Beveik sutapimas – naujojo Lyric Opera pastatymo premjera įvyko pereitą sekmadienį, lapkričio 22 d. Spektaklio išvakarėse, penktadienį, sulaukusi 82 metų amžiaus mirė garsioji švedų dainininkė sopranas Elisabeth Soderstorm. Vargu ar operos istorijoje kitas dainininkas taip įprasmino ir įtvirtino Janačeko kūrybą scenoje, kaip Soderstorm. Tad šiomis dienomis tarsi perduodama estafetė naujajai kartai – ,,Katya Kabanovos” atlikėjams Čikagoje.

Šio, vos 100 minučių trunkančio Lyric operos spektaklio neturėtų praleisti nė vienas melomanas. Lapkričio 24 d. ,,Sun Times” dienraščio muzikos kritikas Andrew Patner teigia, jog ,,the singing is often spectacular” (ar čia reikia vertimo?) ir giria vokiečių dirigentą Markus Stenz, kaip puikų Janačeko muzikos interpretatorių. Anot jo, suomių sopranas Karita Matilla yra viena geriausių šiuolaikinių dainuojančių aktorių pasaulyje, ,,nesugebanti atiduoti mažiau kaip 110 proc. savęs atliekamam vaidmeniui”. Komplimentų ,,Sun Times” recenzentas skiria ir amerikiečių tenorui Brandon Jovanovich, operoje atliekančiam Boriso vaidmenį. O apie mūsų šio straipsnio heroję Patner rašo, kad ji pasirodė ,,labai maloniai, bet gal kiek per mergaitiškai”.
 
Ne menkesnių, o gal ir didesnių katučių ,,Katya Kabanovai” pabėrė ir ,,Chicago Tribune” muzikos kritikas John von Rhein. Jis, beje, priminė, jog Lyric Opera Janačeko ,,Katya Kabanovą” jau statė 1986 m., bet tada opera buvo atliekama angliškai! Kritiko nuomone, šia operą dainuoti originalo kalba yra labai svarbu, nes vokalinis dialogas ir čekų kalbos ritmai čia yra neatskiriami. Jis labai gerai įvertino pagrindinio vaidmens atlikėją bei kitus solistus, pastebėjęs, jog šiame pastatyme labai daug debiutų. Von Rhein nepagailėjo gražių žodžių ir mūsų dainininkei bei jos scenos partneriui: ,,Another pair of Lyric debutants, Lithuanian mezzo– soprano Liora Grodnikaite and tenor Garrett Sorenson, were freshvoiced and appealing as the other, happier pair of lovers, Varvara and Kudrjas.” Savo recenziją von Rhein baigia sakiniu: ,,This is a show you must not miss.”

,,Katya Kabanova” dar bus atliekama lapkričio 28 d., taip pat gruodžio 1, 4, 7 ir 12 d. Bilietų kasa dirba nuo pirmadienio iki penktadienio nuo 9 v. r. iki 5 v. p. p. (spektaklio dienomis iki uždangos pakilimo – 7:30 v. v.), šeštadieniais nuo 10 v. r. iki spektaklio pradžios. Plačiau apie visą sezono repetuarą ir bilietų įsigijimą sužinosite apsilankę jų interneto svetainėje www.lyricopera. org arba paskambinę tel.: 312-332-2244 (ext. 5600). O didingi Lyric Opera rūmai yra pačioje miesto širdyje – 20 North Wacker Drive, ties Madison gatvės sankryža Čikagoje.