Jei Kūčios gruodžio 20 d., tai Kalėdos – gruodžio 21 d.

ROMUALDAS KRIAUČIŪNAS

Spaudoje jau skaitome pranešimus bei kvietimus į šv. Kūčias. Vienos jų įvyks gruodžio 20 d. Jaunimo centre, Čikagoje. Iš pirmo žvilgsnio tai gražu ir sveikintina. Tačiau, kai pradedi šiek tiek galvoti, tuoj paaiškėja, kad čia kažkas ne taip. Kūčios visada yra šv. Kalėdų išvakarėse. Tad jei jos ruošiamos gruodžio 20 d., tai Kalėdos turėtų būti gruodžio 21­ąją. O kaip su Naujaisiais metais? Jie būna savaitė po Kalėdų. Tad tie, kurie Kūčias švęs gruodžio 20 d., Naujuosius metus turėtų švęsti gruodžio 27 d., ar ne?

Daugelis naujai į Ameriką atvykusiųjų stebisi amerikiečių nekantrumu švęsti šv. Kalėdas. Atrodytų, kad jos prasideda ,,kalakutinėms” dar neprasidėjus, nors kalėdinio sezono pradžios šūvis iššaunamas Juodąjį penktadienį, dieną po Padėkos dienos. Atsibodo piktintis ankstyva švenčių reklama, išpardavimais, specialiomis televizijos programomis. Sprendžiant iš spaudos pranešimų, tas nekantrumo ,,virusas” plinta ir tarp lietuvių. Pasitaiko ir gražių išimčių. Pvz., 2005 metais St. Petersburg, FL, tradicinė Kūčių vakarienė įvyko gruodžio 24 d. Pernai metais man teko dalyvauti West Lafayette, IN, lietuvių ruoštose Kūčiose – irgi gruodžio 24 d. Taip ir turėtų būti.

,,Lietuvių kalbos žodyno’’ VI tome Kūčios yra apibūdintos kaip ,,Kalėdų išvakarių diena”. Religine prasme, Kūčios yra iškilminga, religinio pobūdžio Kalėdų išvakarių vakarienė (,,Lietuvių enciklopedija”, XIII tomas). Kalėdos visuomet būna gruodžio 25 d. Taigi, Kūčios, norime ar nenorime, visada yra gruodžio 24 d., o ne kokią nors kitą dieną. Tačiau beveik be išimties spaudoje kasmet skaitome pranešimus apie rengiamas Kūčias, vykstančias ne Kūčių dieną, bet daug anksčiau. Pranešimuose jos vadinamos ,,Bendromis Kūčiomis”, ,,Kūčių eglute”, ,,Kūčių vakaru” ar ,,Tradicine Kūčių vakariene”.

Į talką reikia kviestis Danutės Bindokienės knygoje sutelktą lietuviškų papročių išmintį (,,Lietuvių papročiai ir tradicijos išeivijoje”). Ten skaitome, kad Kūčios ir Kūčių vakarienė paprastai yra džiaugsminga šeimų šventė, nors ji taip pat gali būti gilaus skausmo, vienatvės ir liūdesio diena. ,,Kiekvienoje lietuvių kolonijoje gyvena senelių, viengungių, užmirštų asmenų… Pasitaiko, kad lietuvių šeimos pasikviečia pavienius asmenis kartu valgyti Kūčių vakarienę. Bendros Kūčios vienišiems tautiečiams turėtų tą pačią paskirtį, kaip tradicinė šeimos Kūčių vakarienė. Juk visi lietuviai yra vienos lietuvių tautos – tarytum vienos šeimos – nariai. Kūčias reikėtų ruošti gruodžio 24 d. vakare, šeimyninių Kūčių pavyzdžiu. Kiekvienam, norinčiam dalyvauti lietuviui turėtų atsirasti vieta prie bendro stalo.” Tai tikrai gražus tradicinių Kūčių apibūdinimas.

Jau anksčiau šioje skiltyje esu pasisakęs prieš Kalėdų švenčių tapimą komercinėmis. Skaitytojus skatinau ir tebeskatinu dovanų pirkti lietuviškas knygas. Yra gerų knygų, susijusių su lietuviška tematika, ir anglų kalba. Per šiuos metus buvo išleista daugybė vertingų ir dovanoms tinkamų knygų. Ilgai negalvojant, į galvą ateina albumas ,,Lietuvių kultūrinis paveldas Amerikoje/Lithuanian Cultural Legacy in America”. Knygoje neteisingai pažymėta, kad knygą išleido Amerikos Lietuvių Bendruomenė. Iš tikrųjų, leidėjas yra JAV Lietuvių Bendruomenės Kultūros taryba. Tekstas yra lietuvių ir anglų kalbomis. Leidimo metai – 2009–ieji. Kita knyga – tai ,,‘Draugas’ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę” (išleido Lietuvių katalikų spaudos draugija, 2009 m.) Ypač jaunimui tinkama ,,Lietuviai Arktyje/Lithuanians in the Arctic”; tekstas lietuvių ir anglų kalbomis; išleido Laptevų jūros tremtinių draugija, 2008 m. Prie prasmingų ir kultūrinių dovanėlių priskirtinos lietuviškos muzikos kompaktinės plokštelės, lietuviški filmukai vaikams. ,,Draugo” skaitytojai kviečiami apsilankyti dienraščio elektroninėje svetainėje esančiame knygynėlyje (www. draugas.org) arba asmeniškai užsukti į knygyną, esantį ,,Draugo” administracijos pastate. Telefonu galima skambinti 773-585-9500.

Kalėdų dovanėlių krepšelyje vietos turėtų būti ir namų darbo dovanėlėms. Prie tokių paminėtini mezginiai, uogienė, rudenį pririnktų baravykų stiklainis, namų darbo saldainiai, skaniai kvepiantys pyragaičiai, savame sode užauginti obuoliai. O kur dar senelio ir močiutės padaryti žaisliukai anūkėliams? Graži, bet dar nepaplitusi mintis švenčių proga kito vardu paaukoti lėšų labdarai.

,,Draugo” šimtmečio jubiliejaus metai jau prie pabaigos. Tačiau su tuo nesibaigia ,,Draugo” leidybos ekonominiai sunkumai. Pakartotinai teigiama, kad reikia naujų prenumeratorių. O kodėl Kalėdų proga dienraščio neužsakyti jo dar negaunantiems artimiesiems? Pernai Marija Remienė, Draugo fondo tarybos pirmininkė, priminusi, kad šv. Kalėdų varpai skamba gatvėse ir parduotuvėse, rašė: ,,Šventiniu skambesiu žengia ir Draugo fondo ‘didysis varpas’ – dienraštis ‘Draugas’.” Ji kvietė, kad dovanodami dovanas artimiesiems, nepamirštume kalėdinės dovanos Draugo fondui. Iš tikrųjų ta dovanėlė Draugo fondui bus dovanėlė sau. Tą dovanėlę galima nurašyti nuo valstybinių pajamų mokesčių.