litu
Lituanistinių mokyklų seminaro dalyviai. URM archyvo nuotr.

Seminaras lituanistinių mokyklų mokytojams

LAIMA APANAVIČIENÈ

Kai prieš 12 metų atėjau dirbti į Čikagos lituanistinę mokyklą (ČLM), net supratimo neturėjau, kad ,,įstrigsiu” čia ilgam ir kad mokykla taps antraisiais namais ne tik man, bet ir kitiems čia nuoširdžiai dirbantiems mokytojams. Smagu, kad mūsų mokykla kasmet didėja, kad mokytojai atiduoda visą savo laisvalaikį tam, kad, gyvendami svečioje šalyje, vaikai ne tik neužmirštų lietuvių kalbos, ją išmoktų, bet ir susipažintų su lietuviškomis tradicijomis, sužinotų šalies istoriją, kad padėtų jiems išsaugoti tapatumą. Todėl labai suprantu mokinių ir tėvelių norą kurti lituanistines mokyklas visur, kur tik įsikuria lietuviška bendruomenė.

Šiuo metu 29 pasaulio šalyje veikia 203 lietuvių švietimo įstaigos, kuriose mokosi apie 8,000 mokinių, iš jų: neformaliojo švietimo įstaigose apie 6,200; formaliojo švietimo įstaigose apie 1,800 (LR užsienio reikalų ministerijos duomenimis). Vien JAV yra 38 lituanistinės mokyklos, po keletą jų veikia Kaliningrado srityje (Rusija) ir Jungtinėje Karalystėje (po 22); Lenkijoje – 16; Baltarusijoje – 14. Visada smalsu sužinoti, kaip sekasi didelių ir mažesnių mokyklų mokytojams, su kokiais sunkumais jie susiduria, kas juos jaudina.

Tad į Vilniuje 2010 m. lapkričio 10–12 dienomis vykusį lituanistinių mokyklų mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminarą, kuriame dalyvavo 38 mokytojai iš 24 užsienio valstybių, važiavau su noru. Iš JAV be manęs seminare dar dalyvavo Gaila Narkevičienė (Boston, MA) ir Marytė Newsom (Los Angeles, CA).

Tris dienas Užsienio reikalų ministerijoje vykusiame seminare, kurį surengė Užsienio reikalų ministerijos Užsienio lietuvių departamentas (URM ULD), renginio dalyviams buvo pristatomos naujos lietuvių kalbos mokymo priemonės ir jų naudojimo metodika, mokoma kūrybiškumo, supažindinama su komunikacinio kalbos mokymo metodu, keičiamasi gerąja darbo patirtimi.

Atidaryme seminaro dalyvius sveikinęs LR Užsienio reikalų ministerijos kancleris Kęstutis Jankauskas, pats sakėsi, kad jam pačiam yra tekę susidurti su lituanistine mokykla – dirbant LR ambasadoje Washington, DC, jo sūnus lankė šiame mieste įsikūrusią K. Donelaičio lituanistinę mokyklą.

Atidarymo metu visus pasveikino Pasaulio Lietuvių Bendruomenės atstovė Lietuvoje Vida Bandis.

URM Užsienio lietuvių departamento direktorius Arvydas Daunoravičius, kurio dukra net 5 metus lankė Čikagos lituanistinę mokyklą, trumpai papasakojo apie jo vadovaujamo departamento veiklą ir pristatė seminaro programą, kuri buvo gana įtempta, paskaita vijo paskaitą.

Pirmą dieną mokytojai išklausė Joanos Pribušauskaitės, Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros vedėjos, paskaitą ,,Komunikacinis kalbos mokymas”. Po paskaitos visi, susiskirstę grupėmis, dalyvavo užduočių rengimo pratybose, kurioms vadovavo minėta J. Pribušauskaitė ir Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros lektorė Virginija Stumbrienė. Kiekviena grupė pasirinko pamokos temą ir pateikė pamokos planą šia tema. Pristačius parengtas užduotis vyko aptarimas. Va čia ir pasimatė, kokie skirtingi ir išradingi yra mokytojai. Kiekvienos grupės atlikta užuotis skyrėsi nuo kitų, buvo savita. Atlikdami ją mokytojai naudojo įvairiausias priemones, jų sukurtos pamokos nepraėjo be eilėraščių, dainų, vaidybos elementų. Žiūri į tokį mokytojų darbą ir supranti, kodėl vaikai, ateidami į mokyklą tik kartą per savaitę, išmoksta kalbą.

Papietavę vėl sėdome į suolus. V. Stumbrienė supažindino su lietuvių kalbos mokymo priemonėmis, mokytojai dalijosi patirtimi apie jų naudojamus vadovėlius.

Vakarop visi nuvykome į Vilniaus universitetą, kur mums buvo suruošta ekskursija. O po jos universiteto kavinėje mūsų laukė ne tik puiki vakarienė, bet ir jau daugiau kaip 20 metų gyvuojančio folkloro ansamblio ,,Nalšia” koncertas. Smagi muzika greit įtraukė visus į šokio sūkurį.

Na, o kitą dieną iš ryto rinkomės vidurinėje mokykloje ,,Lietuvių namai”. Ši Vilniuje įsikūrusi išeivių mokykla, šįmet švenčianti 20 metų jubiliejų, po savo stogu suburia lietuvių kilmės vaikus iš užsienio. Mokyklos direktorius Gintautas Rudzinskas papasakojo, kad dauguma mokinių gyvena šalia mokyklos esančiame bendrabutyje. Į šią mokyklą sugrįžta lietuvių kilmės vaikai, kurių tėvai gyvena už Lietuvos ribų: tremtinių ir represuotųjų palikuonys ar į užsienį išvykusių lietuvių vaikai. Mokykloje šiuo metu mokosi 241 mokinys iš 19 valstybių. „Lietuvių namus” baigę moksleiviai, kaip ir kiti užsienio lietuviai, į šalies aukštąsias mokyklas stoja lengvatinėmis sąlygomis. ,,Jie atvažiuoja iš skirtingų kultūrų, skirtingos socialinės terpės, tačiau atvykę greitai randa bendrą kalbą, – pasakojo mokyklos direktorius. – Lietuvių kalbos mokoma pagal 3 programas: mokantiems lietuvių kalbą, iš dalies mokantiems ir nemokantiems. Visiškai nemokantys lietuvių kalbos vienerius metus mokosi atskiroje lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje.” Papasakojęs apie mokyklą ir atsakęs į gausius mokytojų klausimus ,,Lietuvių namai” vadovas pristatė Eleną Stasiulienę, Ugdymo plėtotės centro projektų koordinatorę, kuri seminaro dalyviams kalbėjo apie integruotos lietuvių kalbos pamokos planavimą lituanistinėje mokykloje. Po paskaitos visi seminaro dalyviai turėjo galimybę dalyvauti atvirose pamokose. Aš lankiausi integruotoje lietuvių kalbos pamokoje. Kadangi pamokos tema buvo ,,Mano šeimos geneologinis medis” sužinojome, kad mūsų aplankytoje klasėje mokosi vaikai iš Lenkijos, Rusijos, Ukrainos, Urugvajaus. Smagu buvo girdėti, kad tik prieš porą mėnesių pradėję mokytis lietuvių kalbos keturiolikmečiai jau bando reikšti savo mintis lietuviškai.

Klasėje manęs laukė netikėtumas. Šioje klasėje mokosi Rimantas Leonavičius, garbės konsulės Urugvajuje Marisos Leonavičienės, su kuria susipažinau Mokslo ir kūrybos simpoziume, Čikagoje, sūnus. Rimantas sakė, kad ,,Lietuvių namuose” mokosi ir dvi jo seserys – Liepa ir Lina. Mama su jauniausiu broliuku dar gyvena Urugvajuje, o tėtis dirba Klaipėdoje. Mokyklos valgykloje pavalgę pietus grįžome į URM salę, kur emocionali ,,International People Management” dėstytoja Lidija Laurinčiukienė skaitė paskaitą ,,Kūrybiškumas mokant vaikus”.

Vakare seminaro dalyviai aplankė Nacionalinę dailės galeriją.

Paskutinę seminaro dieną Kompetencijos tobulinimo centro vadovas dr. Renaldas Čiužas kalbėjo susirinkusiems apie besikeičiantį mokytojo vaidmenį.

Po paskaitos vyko seminaro apibendrinimas, kurį moderavo J. Pribušauskaitė. Vienintelio gaila, kad pačių seminaro dalyvių pasisakymams liko labai mažai laiko, o taip norėjosi išgirsti, kaip sekasi kolegoms kitose mokyklose. Man ypač įdomu buvo sužinoti, kad lietuviška mokykla veikia net Buriatijoje, tolimajame Sibire. Ją Sibire gimusiems tremtinių palikuonims įsteigė Bernardas Razgus, kuris dar vaikas būdamas buvo ištremtas į Sibirą ir ten liko gyventi. Smagu buvo girdėti, kad Danijos vyriausybė domisi lituanistiniu švietimu (apie tai pasakojo čia dirbanti Reda Mieldažytė), įdomi Londone, (Jungtinė Karalystė) įsikūrusios lituanistinės mokyklos patirtis, išgirdome su kokiais sunkumais susiduria Baltarusijoje įsikūrusios lituanistinės mokyklos.

Pasvekinti seminaro dalyvius ir įteikti jiems pažymėjimus atvyko LR užsienio reikalų viceministrė Asta Skaisgirytė-Liauškienė. Seminaro rengėjai pasirūpino, kad visi seminaro dalyviai gautų visą seminaro medžiagą (kiekvienam dalyviui buvo įteiktas ,,Atmintukas”)

Lituanistinis švietimas – vienas svarbiausių veiksnių saugant ir puoselėjant lietuvybę užsienyje. Iš atvykusių į seminarą dalyvių pasakojimų patyrėme, kad užsienio lietuviai kuria nuoseklią tautinio tapatumo palaikymo sistemą, steigia lietuvių švietimo įstaigas, kurių tikslas ne tik mokyti lietuvių kalbos, kultūros, istorijos bei tradicijų, bet ir ugdyti lietuvybės perėmėjus ir tęsėjus, suteikti galimybes užsieniečiams pažinti Lietuvą. Mokyklos daugelyje vietų yra tikras kultūrinis centras.

Džiugu, kad URM, kuriai nuo 2010 m. sausio 1 d. yra pavestas užsienio lietuvių reikalų koordinavimas, suruošė šį seminarą, kad rūpinasi mokymo priemonių persiuntimu lituanistinėms mokykloms, prisideda ruošiant užsienio lietuvių organizacijų veiklos projektus. Tik kartu dirbdami pasieksime gerų rezultatų. Ačiū Užsienio lietuvių departamento darbuotojams už nuoširdžią globą ir didžiulį darbą, kurį jie atliko ruošdami šį seminarą. Na, o seminare užsimezgusios pažintys, tikiuosi, leis bendrauti tarpusavyje, dalintis patyrimu. Šilta seminaro atmosfera persidavė dalyviams. Į mano el. pašto dėžutę kasdien plaukia laiškai, nuotraukos, sveikinimai.


litu
Seminaro dalyviai Vilniaus vidurinėje mokykloje ,,Lietuvių namai”.

litu

Šiaurės Amerikos atstovės (iš kairės): Marytė Newsom (Los Angeles, CA), Aldona Šimonėlienė (Toronto, Canada), Laima Apanavičienė (Chicago, IL) ir Gaila Narkevičienė (Boston, MA) su seminaro paskaitininke ir moderatore Joana Pribušauskaite (viduryje).


litu
Seminaro dalyvius linksmino folkloro ansamblis ,,Nalšia”. Laimos Apanavičienės nuotraukos