Patarimai gyvenimui iš mirties patalo
Romualdas Kriaučiūnas
Jau keletą metų garsusis Amerikos evangelistas Billy Graham yra mirties
patale. Jo devyniasdešimties metų kūnas tikrai jau
susinešiojęs ir vos palaiko gyvybę. Paskutinis viešas
Graham pamokslavimas įvyko 2005 metais. Savo knygoje ,,The
Journey’’ (Kelionė) jis dalijasi gyvenimo išmintimi,
kurią reikėtų apmąstyti ir sau pritaikyti. Prasidėjęs Adventas tam
labai tinka.
Gyvenkime taikoje su kitais. Ar tai įmanoma? Iš tikrųjų –
ne, nes ir didžiausios mūsų pastangos nepakeis kitų nusistatymo.
Paslaptis yra melsti Dievą ir klausti, ar tai yra mūsų kaltė. Jei taip,
tai reikia prisipažinti ir melsti jėgų tai nugalėti. Gyvenimas yra
laikinas. Svarbu gyventi taikoje su Dievu ir su savimi. Reikia rasti
laiko maldai, Šv. Rašto skaitymui ir meditacijai. Graham
teigia, kad tai buvo svarbiausia jo dvasiniame gyvenime.
Elkimės su kitais taip, kaip norime, kad kiti su mumis elgtųsi. Tai yra
auksinė taisyklė, paimta iš Jėzaus pamokslo nuo kalno. Koks būtų
skirtumas, jeigu mes tai darysime! Šv. Rašte skaitome,
kad su nuolankumu ateina išmintis. Dievas mums davė talentus bei
sugebėjimus ir laimina mūsų pastangas. Jeigu mes save pervertiname, tai
gali silpninti mūsų ryšį su Dievu. Puikybė gali mus apakinti ir
neleisti matyti savo silpnybių. Todėl reikia melstis ne tik už savo
draugus, bet ir priešus. Malda yra dar vienas būdas įgyvendinti
tą auksinę taisyklę.
Saugokime savo liežuvį. Jį naudokime gėriui, o ne blogiui skleisti.
Kiek santykių ir vedybų buvo sužlugdyta dėl nepažabotų
priekaištų? Bet liežuvis gali būti naudojamas ir gėriui. Kai
žmonės Graham prašydavo patarimų, jis stengdavosi jiems patarti
pagal Šv. Rašto išmintį. Šv. Raštas
– tai tarsi bedugnė aukso kasykla. Kuo giliau mes kasame, tuo
daugiau lobių randame.
Niekada neatsilyginkime blogiu už blogį. Blogis yra nuodėmė. Tai tarsi
vėžys, kuris užpuola mūsų sielą. Blogis kyla iš šėtono,
tačiau mes liekame atsakingi už savo veiksmus. Graham lieka mįsle,
kodėl kai kurie žmonės pakartotinai pasirenka blogį, o ne gėrį. Gal
paradoksalu, bet su laiku blogis sunaikina blogį skleidžiančiuosius.
Tik Dievas gali pakeisti mūsų širdyje esantį blogį meile ir
gėriu. Tad turime pasitikėti Dievu ir Jį sekti.
Venkime keršto. Nebūkime savo praeities vergais. Jei kas,
sulaužydamas įstatymus, mus užgavo, turime teisę siekti teisingumo savo
ir visuomenės labui. Bet keršyti vien dėl to, kad kas nors mus
užgavo, yra kitas reikalas. Mes negalime pakeisti praeities. Tegalime
prašyti Dievo atleidimo už savo nusikaltimus. Graham visą savo
gyvenimą stengėsi ką nors gero išmokti iš kitų, įskaitant
ir jo kritikus. ,,Esame nusidėjėliai, atskirti nuo Dievo, nežinantys,
kodėl mes čia esame, ir nesuvokiantys, kaip reikėtų
gyventi’’, – teigia Graham. Jis yra įsitikinęs, kad
Šv. Raštas turi atsakymus į šiuos ir visą daugybę
klausimų. Šv. Raštas yra tarsi žemėlapis.
Ruošiantis ilgai kelionei savo žemėlapių neužrakiname kokioje
dėžutėje, bet pasiimame kartu su savimi. Tačiau daugelis mūsų kažkur
užrakiname ir paliekame Dievo žodį. Gyvenimo kelyje mums reikia
stiprybės ir gairių, randamų Dievo žodyje.
Praktikuokime atlaidumą. Graham sako sekąs nuostata, kad reikia nekęsti
nuodėmės, bet mylėti nusidėjėlį. Jo manymu, taip Dievas žiūri į mus
visus. Kai nusidedame, tai tarsi kumščiu grūmojame Dievui,
sakydami, kad mes geriau žinome, kaip gyventi, negu Jis. Dievas irgi
nekenčia nuodėmės, nes Jis myli mus. Jis taip pat žino, ką nuodėmė daro
mums. Dievas siuntė savo vienatinį sūnų Jėzų, kad būtume iš
nuodėmių išvaduoti. Jėzus, pats būdamas be nuodėmės, savo
gyvenime draugavo su nusidėjėliais ir ypač rūpinosi nuo išganymo
kelio nuklydusiais. Mes irgi taip turėtume daryti.
Rinkimai JAV jau praeityje. Graham, paklaustas ar norėtų ką nors
patarti naujai išrinktajam Barack Obama, pareiškė norą su
juo susitikti ir kartu pasimelsti. Praeityje Graham santykiai su JAV
prezidentais buvo artimi ir stiprūs. Savo patarimus prezidentams
pradėjo su Dwight D. Eisenhower. Graham nenorėjo kištis į
politiką, bet krašto vadovams stengėsi duoti dvasinį ir moralinį
toną. Jis norėjo, kad prezidentai darytų svarbius sprendimus
vadovaudamiesi Dievo išmintimi. Jis suprato, kad užimantys
svarbias pareigas dažnai yra vieniši ir persitempę.
Štai keletas atsiliepimų apie patį Graham. Senatorė Hillary
Clinton: ,,Billy turi stebėtiną humoro pajautimą ir teigiamą požiūrį į
gyvenimą; Jis dvelkia vaikišku entuziazmu gyvenimui; Jis
džiaugiasi saulėleidžiu, Jis džiaugiasi gyvenimu. Jis dvelkia taika ir
ramybe, kuri yra užkrečianti.”
Prezidentas George H. W. Bush: ,,Billy Graham atvyko į Baltuosius rūmus
Gulf karo pirmąją dieną. Jis meldėsi kartu su Barbara ir manimi. Jo
tikėjimas mane nuramino ir suteikė man jėgų. Kitą dieną kartu vykome į
pamaldas Fort Meade. Jo dalyvavimas stebuklingai pakėlė ten dalyvavusių
kareivių nuotaiką ir viltį. Barbara ir aš visada mėgome jo
apsilankymą Kennebunkport. Jis mylėjo jūrą ir atrodydavo labai ramiai
nusiteikęs.”
Jimmy Carter: ,,Didžiai gerbiamas Billy Graham kalba autoritetingai ir
su meile stipriems ir silpniems. Jis vienodai tarnauja visiems žmonėms,
neatsižvelgdamas į odos spalvą ar kilmę.” Gerald Ford rašo
apie įvykusį priėmimą Grand Rapids mieste, Michigan valstijoje, 25 metų
po jo prezidentavimo proga. Priėmime dalyvavo ir Billy Graham.
,,Šitas istorinio įvykio paminėjimas pavirto į džiaugsmingą
dvasinį renginį… Jis yra vienas iš daugiausiai
pasiaukojančiųjų žmonių”, teigė Ford.