Paulius Augius. ,,Pavasario fėja”. Linoraižinys. 1960.
LAIMA APANAVIČIENĖ
Čiurlionio galerijoje Jaunimo centre gruodžio 4 d. meno mylėtojai paminės iškilaus lietuvių grafiko Pauliaus
Augiaus–Augustinavičius (1909 m. rugsėjo 2 d. Gečaičiai, Plungės
valsčius – 1960 m. gruodžio 7 d. Čikaga) 100-ąsias gimimo
metines.
Menininkas kilęs iš gražių Žemaičių Kalvarijos apylinkių.
Nepaisant, kad gyvenimo keliai keleliai vedžiojo jį po Europą ir
Ameriką, visą gyvenimą liko žemaičiu, mylinčiu savo kraštą.
Paulius Augius kaip dailininkas susiformavo dėstytojų –
profesionalių dailininkų (Adomo Galdiko, Petro Kalpoko, Adomo Varno,
Justino Vienožinskio, Antano Žmuidzinavičiaus, Juozo Zikaro ir kt.) ir
talentingų kurso draugų (Alfonso Dargio, Vytauto Jurkūno, Marcės
Katiliūtės, Liūdos Vaineikytės, Irenos Trečiokaitės, Vaclovo
Rato-Rataiskio) apsuptyje. Dar besimokant Kaune, o vėliau ir Paryžiuje,
išryškėjo jo mėgstamiausia darbo technika –
ksilografija (medžio ir linoraižiniai). Būtent per medžio raižinius jau
mokykloje atsiskleidė Pauliaus Augiaus talentas ir jo būsimos kūrybos
kryptis. Šiai technikai jis liko ištikimas iki pat
gyvenimo pabaigos.
1935 m. Paulius Augius išvyko studijuoti į Paryžių. Paryžiaus
gyvenimo pulsas praplėtė P. Augiaus akiratį, tačiau jo kūrybai poveikio
nepadarė – iš jo akiračio neišblukino gimtosios
Žemaitijos peizažo. Būtent Paryžiuje gimė geriausi jo darbai, būtent
šiame mieste kurtų darbų tematika ir nuotaika glaudžiai susijusi
su Žemaitijos kraštu – pasaulis su kasmetiniais atlaidais,
su maldininkų būriais, einamais kryžiaus keliais, maldininkų giesmėmis,
procesijomis. („Bažnytkaimis Lietuvoje”, „Pavasaris
Lietuvoje”, „Malda”, M. Valančiaus „Žemaičių
vestuvės”).
Žemaitiškos buities ir asmeninio romantizmo paskatintos
kompozicijos atveria užslėptą, iki šiol dar nematytą
lietuviškosios tematikos juodai baltą pasaulį. Tai tarsi juodai
balta malda Lietuvai, gimtajam kraštui. Dalį šių darbų
žiūrovai pamatys ir parodoje.
Parodose P. Augius dalyvavo nuo 1934 metų. Jo darbus matė ne tik
Lietuvos, bet ir užsienio šalių meno gerbėjai. Jo darbai buvo
rodomi Čekoslovakijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje.
P. Augiaus-Augustinavičiaus kūryba buvo pristatyta ir 1937 m. Paryžiuje
vykusioje pasaulinėje dailės parodoje.
1938 m. jo sukurtos iliustracijos knygoms buvo įvertintos Lietuvos
valstybine premija. Kūrybingi jam buvo ir vėlesni metai.
1939–1948 metais sukuriamas ciklas „Žemaičių
Kalvarijos”, 1939–1948 metais – „Žemaičių
simfonijos”, 1940 metais – Salomėjos Nėries „Eglių
žalčių karalienė”, Kazio Borutos „Saulę ant savo pečių
parnešti išėjo”, 1947 m. – S. Nėries
„Žalčio pasakos”, 1970 m. – „Pupos
pasaka” ir kt.
1949 m. Paulius Augius su šeima – žmona ir penkiais
vaikais – emigravo į JAV. Gyvendamas Amerikoje P. Augius
pagarsėjo kaip grafikas ir publicistas – bendradarbiavo
„Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”,
„Aiduose”, „Žiburiuose”, 1946 m. dirbo
„Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi. 1961 metais
JAV išleista jo ,,gulbės giesmė” – P. Augiaus
iliustruota Vytauto Mačernio kūrybos rinktinė „Poezija”.
Minint P. Augiaus 90-ąsias gimimo metines leidykla ,,Lietus”
Lietuvoje išleido jo iliustruotą S. Nėries poemą-pasaką ,,Eglė
Žalčių karalienė”.
Paulius Augius paliko pėdsaką ir pedagoginėje srityje – jis yra dėstęs ir Taikomosios dailės institute (Kaunas).
Dailininkas mirė 1960 m. gruodžio 7 d. Čikagoje. Jo kūrybos
puoselėjimu, populiarinimu rūpinosi žmona, vaikų rašytoja Danutė
Augienė, gyvenanti JAV. Jos rūpesčiu 1967 m. P. Augiaus kūryba gražiai
pristatyta išleistoje jo monografijoje (spaudai leidinį
paruošė Algirdas Kurauskas ir Vytautas Saulius). Čia pateikiamos
menininko žymiausių dailės kūrinių nuotraukos, jo kūrybą plačiai
analizuoja A. Kurauskas, nušviečiama ir dailininko biografija.
P. Augiaus 100-mečio paminėjimo parodą padėjo suruošti
dailininko vaikai Jurgis, Džiugas ir Rūta. Kartu šioje parodoje
dalyvauja ir dailininko anūkė Krista Augius iš San
Francisco, CA. Ji yra fiozioterapijos gydytoja, tačiau mėgsta tapyti.
Savo aliejinės tapybos darbus ji naudoja gydant žmones reabilitacijos
centruose. Jauna gydytoja įsitikinusi, kad menas gydo žmogaus sielą. O
jeigu siela sveika, daug greičiau pasveiksta ir kūnas.
Tad kviečiame visus į jubiliejinę parodą, skirtą P. Augiaus
šimtmečiui ir kartu susipažinti su jaunos menininkės K. Augius
kūryba. Atidarymo pradžia – 7:30 val. vakaro.
Adomas Galdikas
su mokiniais Kauno meno mokyklos Grafikos studijoje. Iš kairės:
Kipras Šaulys, Vytautas Jurkūnas, Liudas Vilimas, Vaclovas
Rataiskis, Paulius Augius-Augustinavičius, Adomas Galdikas (stovi),
Antanas Kučas, Alfonsas Dargis. 1932 m