augius
Paulius Augius. ,,Pavasario fėja”. Linoraižinys. 1960.


Juodai balta malda Lietuvai


LAIMA APANAVIČIENĖ
augius
Čiurlionio galerijoje Jaunimo centre gruodžio 4 d. meno mylėtojai paminės iškilaus lietuvių grafiko Pauliaus Augiaus–Augustinavičius (1909 m. rugsėjo 2 d. Gečaičiai, Plungės valsčius – 1960 m. gruodžio 7 d. Čikaga) 100-ąsias gimimo metines.

Menininkas kilęs iš gražių Žemaičių Kalvarijos apylinkių. Nepaisant, kad gyvenimo keliai keleliai vedžiojo jį po Europą ir Ameriką, visą gyvenimą liko žemaičiu, mylinčiu savo kraštą.

Paulius Augius kaip dailininkas susiformavo dėstytojų – profesionalių dailininkų (Adomo Galdiko, Petro Kalpoko, Adomo Varno, Justino Vienožinskio, Antano Žmuidzinavičiaus, Juozo Zikaro ir kt.) ir talentingų kurso draugų (Alfonso Dargio, Vytauto Jurkūno, Marcės Katiliūtės, Liūdos Vaineikytės, Irenos Trečiokaitės, Vaclovo Rato-Rataiskio) apsuptyje. Dar besimokant Kaune, o vėliau ir Paryžiuje, išryškėjo jo mėgstamiausia darbo technika – ksilografija (medžio ir linoraižiniai). Būtent per medžio raižinius jau mokykloje atsiskleidė Pauliaus Augiaus talentas ir jo būsimos kūrybos kryptis. Šiai technikai jis liko ištikimas iki pat gyvenimo pabaigos.

1935 m. Paulius Augius išvyko studijuoti į Paryžių. Paryžiaus gyvenimo pulsas praplėtė P. Augiaus akiratį, tačiau jo kūrybai poveikio nepadarė – iš jo akiračio neišblukino gimtosios Žemaitijos peizažo. Būtent Paryžiuje gimė geriausi jo darbai, būtent šiame mieste kurtų darbų tematika ir nuotaika glaudžiai susijusi su Žemaitijos kraštu – pasaulis su kasmetiniais atlaidais, su maldininkų būriais, einamais kryžiaus keliais, maldininkų giesmėmis, procesijomis. („Bažnytkaimis Lietuvoje”, „Pavasaris Lietuvoje”, „Malda”, M. Valančiaus „Žemaičių vestuvės”).

Žemaitiškos buities ir asmeninio romantizmo paskatintos kompozicijos atveria užslėptą, iki šiol dar nematytą lietuviškosios tematikos juodai baltą pasaulį. Tai tarsi juodai balta malda Lietuvai, gimtajam kraštui. Dalį šių darbų žiūrovai pamatys ir parodoje.

Parodose P. Augius dalyvavo nuo 1934 metų. Jo darbus matė ne tik Lietuvos, bet ir užsienio šalių meno gerbėjai. Jo darbai buvo rodomi Čekoslovakijoje, Italijoje, Prancūzijoje, Latvijoje, Estijoje. P. Augiaus-Augustinavičiaus kūryba buvo pristatyta ir 1937 m. Paryžiuje vykusioje pasaulinėje dailės parodoje.

1938 m. jo sukurtos iliustracijos knygoms buvo įvertintos Lietuvos valstybine premija. Kūrybingi jam buvo ir vėlesni metai. 1939–1948 metais sukuriamas ciklas „Žemaičių Kalvarijos”, 1939–1948 metais – „Žemaičių simfonijos”, 1940 metais – Salomėjos Nėries „Eglių žalčių karalienė”, Kazio Borutos „Saulę ant savo pečių parnešti išėjo”, 1947 m. – S. Nėries „Žalčio pasakos”, 1970 m. – „Pupos pasaka” ir kt.

1949 m. Paulius Augius su šeima – žmona ir penkiais vaikais – emigravo į JAV. Gyvendamas Amerikoje P. Augius pagarsėjo kaip grafikas ir publicistas – bendradarbiavo „Vaire”, „Naujojoje Romuvoje”, „Aiduose”, „Žiburiuose”, 1946 m. dirbo „Minties” žurnalo Dailės skyriaus redaktoriumi. 1961 metais JAV išleista jo ,,gulbės giesmė” – P. Augiaus iliustruota Vytauto Mačernio kūrybos rinktinė „Poezija”.

Minint P. Augiaus 90-ąsias gimimo metines leidykla ,,Lietus” Lietuvoje išleido jo iliustruotą S. Nėries poemą-pasaką ,,Eglė Žalčių karalienė”.

Paulius Augius paliko pėdsaką ir pedagoginėje srityje – jis yra dėstęs ir Taikomosios dailės institute (Kaunas).

Dailininkas mirė 1960 m. gruodžio 7 d. Čikagoje. Jo kūrybos puoselėjimu, populiarinimu rūpinosi žmona, vaikų rašytoja Danutė Augienė, gyvenanti JAV. Jos rūpesčiu 1967 m. P. Augiaus kūryba gražiai pristatyta išleistoje jo monografijoje (spaudai leidinį paruošė Algirdas Kurauskas ir Vytautas Saulius). Čia pateikiamos menininko žymiausių dailės kūrinių nuotraukos, jo kūrybą plačiai analizuoja A. Kurauskas, nušviečiama ir dailininko biografija.

P. Augiaus 100-mečio paminėjimo parodą padėjo suruošti dailininko vaikai Jurgis, Džiugas ir Rūta. Kartu šioje parodoje dalyvauja ir dailininko anūkė Krista Augius iš San Francisco, CA. Ji yra fiozioterapijos gydytoja, tačiau mėgsta tapyti. Savo aliejinės tapybos darbus ji naudoja gydant žmones reabilitacijos centruose. Jauna gydytoja įsitikinusi, kad menas gydo žmogaus sielą. O jeigu siela sveika, daug greičiau pasveiksta ir kūnas.

Tad kviečiame visus į jubiliejinę parodą, skirtą P. Augiaus šimtmečiui ir kartu susipažinti su jaunos menininkės K. Augius kūryba. Atidarymo pradžia – 7:30 val. vakaro.

augius

Adomas Galdikas su mokiniais Kauno meno mokyklos Grafikos studijoje. Iš kairės: Kipras Šaulys, Vytautas Jurkūnas, Liudas Vilimas, Vaclovas Rataiskis, Paulius Augius-Augustinavičius, Adomas Galdikas (stovi), Antanas Kučas, Alfonsas Dargis. 1932 m