Įvairios JAV vyskupų nuomonės
ALEKSAS VITKUS
Nors JAV Konstitucija religijos laisvę užtikrina, tos laisvės samprata
ne visuomet sutinka su Bažnyčios mokymu. Amerikos vyskupų (o jų yra net
454) konferencija (USCCB – United States Conference of Bishops)
amerikiečiui katalikui yra gal pagrindinis kelrodis, formuojant savo
požiūrį į politiką, sekant Bažnyčios mokymais asmeninės atsakomybės ir
moralės klausimais.
USCCB nėra labai sena organizacija. Jungtinėms Amerikos Valstijoms 1917
m. įsivėlus į Pirmąjį pasaulinį karą, subruzdo ir Amerikos vyskupai,
įkūrę savo Tarybą, ją pavadinę (NCWC – National Catholic War
Council), kurios pagrindinis tikslas buvo įvairiais būdais pagelbėti
amerikiečiams kariams. Pasibaigus karui, poreikis pagalbai
išplito milijonams nuo karo nukentėjusių civilių žmonių visame
pasaulyje. Popiežiaus Benedikto XV raginami JAV vyskupai persitvarkė į
panašią NCWC (National Catholic Welfare Conference). Jos pagalba
tūkstančiai ir Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių lietuvių pasiekė
Amerikos krantus. Persitvarkymai vyko ir toliau, kol pagaliau 2001 m.
atsirado dabartinė vyskupus vienijanti USCCB.
Šįmet Baltimore, MD, lapkritį įvykusiame JAV vyskupų
kasmetiniame suvažiavime, kaip įprasta, paliekantis savo USCCB
pirmininko postą Čikagos vyskupijos valdytojas kardinolas Francis
George po savo trejų metų kadencijos turėjo pasitraukti. Savo postą,
kaip tradicija reikalavo, paliko organizacijos ikišioliniam
vicepirmininkui vyskupui Gerald F. Kicanas. Bet tradicija buvo
sulaužyta – po balsavimo USCCB pirmininko postą laimėjo
arkivyskupas Timothy Dolan iš New York.
Tik po kelių dienų plačioji katalikų visuomenė pradėjo suprasti, kad to
priežastis taip, kaip ir tarp politikų, buvo gana aiški trintis
tarp susidariusių dviejų vyskupų blokų – konservatorių ir
liberalų. Atrodo, kad konservatoriai laimėjo, nes liberalų remiamas
vyskupas Kicanas iš Tuscon, AZ, po ilgų pakartotinų balsavimų
turėjo pasiduoti arkivyskupui Dolan.
Kas sudomino paprastą eilinį kataliką, buvo tai, kad, priėjus prie
naujojo USCCB pirmininko rinkimų, atrodo, nebuvo apsieita be asmeninių
aspiracijų ir nuomonių skirtumo tarp kandidatų ir juos rėmusių katalikų
ir nekatalikų organizuotų grupių. Dar prieš suvažiavimą daugelis
tikėjo, kad naujuoju pirmininku bus išrinktas vyskupas Kicanas.
Jis buvo žinomas kaip a. a. kardinolo Joseph Bernardin švelnaus
stiliaus ganytojo įsikūnijimas. Gal jo nelaimei, užtarnautai ar ne, už
jį pasisakė ir ėjo gėjų organizacija „Rainbow Sash”
(Vaivorykštės juosta), tikėdamasi, jog, laikui bėgant, visa
Bažnyčia „sumodernės”, taip išvengdama dar vieno,
jau nebe pirmojo skilimo.
Kas yra tas taip staiga kontroversiniu tapęs vyskupas Kicanas? Jis gimė
1941 m. Čikagoje. Jo tėvai buvo emigrantai iš Libano. Būdamas 26
metų buvo įšventintas į kunigus. Kelis metus dirbo parapijose
vikaru, Loyola University apsigynė daktaratą psichologijos srityje ir
netrukus perėjo dirbti į Čikagos vyskupijos centrą. Dar būdamas
Čikagoje, Kicanas buvo pakeltas į vyskupus. 2001 m. pasiųstas į Tuscon
ten valdyti vietinės vyskupijos. 2007 m. išrinktas USCCB
vicepirmininku.
Kas prisidėjo prie staiga atsiradusio Kicanas nepopuliarumo tarp
konservatorių buvo faktas, kad jis atsisakė pasisakyti prieš
Notre Dame katalikų universiteto prezidento kun. John I. Jenkins
neseniai išrinkto naujojo JAV prezidento Barack Obama pakvietimą
pasakyti 2009 m. birželį universitetą baigiantiems studentams
„commencement” kalbą. Obama nėra katalikas, jis buvo gerai
žinomas dėl savo įsitikinimų dėl Katalikų Bažnyčiai nepriimtino abortų
įteisinimo. O čia garsiausias Amerikoje katalikų universitetas dar
suteikė prez. Obama garbės daktaratą! Tas negalėjo patikti daugumai
Amerikos vyskupų ir USCCB organizacijai. Tuomet USCCB tik perspėjo
katalikų mokslo institucijas, kad politikai, kurie nesutinka su
katalikų Bažnyčia, neturėtų būti apdovanojami bet kokiais garbės
pažymėjimais ar daktaratais.
Pokalbyje su „Catholic World News” Kicanas taip
aiškinosi: „Pirmiausia reikia apgalvoti, ką mes sakome, su
kuo mes sutinkame, ir tik tada reikia pradėti dialogą su tos vyskupijos
ribose esančia mokslo institucija.”
Konservatyvūs katalikų sluoksniai atsiminė, kad Kicanas dar
prieš jo paskyrimą į Tuscon vyskupiją buvo Mundelein seminarijos
rektorius Čikagoje, kur jis leido į kunigus įšventinti klieriką
Daniel McCormick, nepaisant, kad jis buvo įtariamas seksualiniu
ištvirkimu. Kicanas teisinosi niekada negavęs jokių žinių apie
klieriko seksualinius nusižengimus.
„National Catholic Register” tvirtino, kad nors tikro
piktnaudžiavimo gal ir nebuvo, Kicanas turėjo žinoti, kad klierikas
McCormick buvo dalyvavęs homoseksualiniuose aktuose būdamas paveiktas
alkoholio. Kicanas tuo metu jį taip teisino: „Mes tą epizodą
įvertinome – kad klierikas tik ‘eksperimentavo’, nors
jo alkoholio vartojimas mums ir kėlė rūpesčio.” Vėliau kun.
McCormick buvo rastas kaltu, jam buvo atimtos kunigo teisės.
„Vaivorykštės juostos” grupė gynė Kicaną, kaltindama
fundamentalistus vyskupus bandant nukreipti dėmesį nuo tikrųjų
problemų, perspėdama, kad toks žaidimas patinka arkivyskupams Chaput ar
Dolan, tuo tarpu kai masės iš labiau sukalbamų nuosaikių
katalikų nekantriai laukia pokyčio.
Kunigų nuskriaustų giminių grupės, pvz., SNAP, po lapkričio 17 d.
įvykusių rinkimų nepamiršo pagirti vyskupus už vysk. Kicanas
neišrinkimą USCCB pirmininku, nors praeityje jos ir kritikavo
arkivyskupą Dolan. „Šie rinkimai duoda vilties, kad
ateityje Bažnyčios vadovybė kreips daugiau dėmesio į seksualiai
nusikalstančią dvasiškiją”, – kalbėjo SNAP atstovas.