newyork

Žaismingas aktorės D. Michelevičiūtės žodis NY lietuviams

Jurgita Raškevičiūtė

Dalia Michelevičiūtė – Lietuvos Nacionalinio Dramos teatro aktorė šių metų lapkričio mėnesį žaismingą ir kūrybingą lietuvišką žodį skelbė New Yorko lietuviams. Lenkų poetės Vyslavos Šimborskos (Wislawa Szymborska) eiles aktorė deklamavo su nepaprasta energija ir įsijautimu. Anot jos, poezija – tai perlai, kurių žmonėms nėra laiko suprasti. Daugelis mano, jog tai nuobodu, todėl ji šiuos perlus nori pateikti kitokia forma, ne senamadiškai, bet taip, kad žmonės pamatytų ir suprastų, jog eilėse atsispindi esminiai egzistenciniai dalykai.

Anot Michelevičiūtės, poetė V. Šimborska yra viena jos mylimiausių autorių, kadangi jos eilėse gali įžvelgti metaforiškai perteiktą tikrovę. Aktorė neneigia lietuvių poezijos, priešingai, tokie poetai kaip A. A. Jonynas, M. Martinaitis, S. Geda jai labai patinka, tačiau visada gražu ir malonu, kai į svečius atkeliauja kažkas iš užsienio. „Per amžius, – pasak Dalios, – Vilnius buvo kosmopolitinis miestas – juk pagaliau visi esame maišyto kraujo.” Be to, ji jaučia didžiulę pagarbą ir padėką latvių režisieriui Mari Martinson, kuris paaukojo ne tik savo laiką, bet ir nemažai lėšų filmo „Loss” (Prarasti žmonės) pastatymui, kuriame filmavosi ir pati aktorė. Dalios teigimu, šis filmas sumušė visus rekordus, tapo pats žiūromiausias. „Kai darai filmą, norisi užkabinti aktualias temas. Galbūt jos ir skaudžios, bet tai atspindi tikrovę, tai, kas iš tiesų vyksta gyvenime”, – tvirtino aktorė, vis dar džiaugdamasi, jog gali bendradarbiauti su kaimyninėmis šalimis.

Žaismingoje ir jaukioje Dalios kūrybos popietėje buvo nedaug žmonių. Galbūt nežinojo, galbūt nenorėjo, o gal negalėjo. Tačiau reikia pasidžiaugti tais, kurie atvyko, kadangi plojimai ir klausimų gausa netilo visą popietę. Akivaizdu, jog savo nepaprasta energija ir meile tam, ką ji daro, Dalia užbūrė visus čia susirinkusius. Įdomiausia tai, jog aktorė turi atsakymą į kiekvieną klausimą, nesvarbu, ar jis būtų apie meną, teatrą, televiziją ar politiką. Paklausta, kokią įtaką, jos nuomone, televizija daro menui, ji atsakė: ,,Šiais laikais visa spauda yra bulvarinė, kiekvienas apie viską turi savo asmeninę nuomonę. Džiaugiuos, jog dar yra tokie leidiniai kaip ‘Šiaurės Atėnai’ ir ‘Verslo žinios’. Labiausiai ją liūdina tai, jog mus pasiekia iškreiptos žinios, objektyvi informacija yra daugiau komercinė, o šių laikų televizija – tai maža dėžutė, tuštybių mugė.” Atrodo, jog su tokiu aktorės teiginiu sutiko daugelis dalyvių, kurie su dar didesne aistra žėrė klausimus lyg iš gausybės rago.

Kaip atsiranda ryšys tarp eilėraščio ir skaitytojo? Kada pajuntate, kad šį eilėraštį norite skaityti, norite deklamuoti, norite juo gyventi? – nenurimo žiūrovai. Anot aktorės, „yra geri ir blogi tekstai, aš stengiuosi rinktis tik gerus. Kai pradedi juos skaityti, jie paliečia tave tarsi asmenį. Ateina kaip didžiulis srautas, kai nežinai, kas pradeda darytis, užgauna emociškai”.

Nuostabu tai, jog šios aktorės ir šokėjos energija, atrodo, niekada neišsenka. Neseniai kartu su jaunais talentingais žmonėmis ji sukūrė grupę, kurią pavadino „Baba”. Kaip pati Dalia teigia, „tai savotiškas švedų grupės ‘Abba’ perdirbinys”. Grupė susideda iš keturių narių: vokalistės Evelinos Sašenko, būgnininko Andriaus Kairio, Dalios šokių partnerio ,,Eurovizijoje” Sergejaus Jerpyliovo ir, žinoma, pačios aktorės. Anot jos, tarp muzikos ir žodžių vyksta tikras dialogas. Susikūrusios grupės tikslas – perteikti poeziją, suderinant muziką, šokį, garsą ir žodį. Dalia tikisi, kad kitą kartą į JAV atvyks jau ne viena, o su savo grupe „Baba”, kad galėtų įdomiau ir žaismingiau perteikti lietuvišką kūrybą.

Dalia Michelevičiūtė – įdomi, žaisminga, aktyvi ir energinga asmenybė, kuri gyvena bėgančio laiko ritmu. Aktorės teigimu, ji niekada nesigailėjo ir nesigaili, kad pasirinko aktorės karjerą. „Teatras reikalauja nemažai, daug ką tenka sudėti ne tik į galvą, bet ir į širdį, tačiau tai yra mano gyvenimas, mano ritmas”. Į jį Dalia įsilieja visu kūnu ir siela.