Žaismingas aktorės D. Michelevičiūtės žodis NY lietuviams
Jurgita Raškevičiūtė
Dalia Michelevičiūtė – Lietuvos Nacionalinio Dramos teatro aktorė
šių metų lapkričio mėnesį žaismingą ir kūrybingą
lietuvišką žodį skelbė New Yorko lietuviams. Lenkų poetės
Vyslavos Šimborskos (Wislawa Szymborska) eiles aktorė deklamavo
su nepaprasta energija ir įsijautimu. Anot jos, poezija – tai
perlai, kurių žmonėms nėra laiko suprasti. Daugelis mano, jog tai
nuobodu, todėl ji šiuos perlus nori pateikti kitokia forma, ne
senamadiškai, bet taip, kad žmonės pamatytų ir suprastų, jog
eilėse atsispindi esminiai egzistenciniai dalykai.
Anot Michelevičiūtės, poetė V. Šimborska yra viena jos
mylimiausių autorių, kadangi jos eilėse gali įžvelgti
metaforiškai perteiktą tikrovę. Aktorė neneigia lietuvių
poezijos, priešingai, tokie poetai kaip A. A. Jonynas, M.
Martinaitis, S. Geda jai labai patinka, tačiau visada gražu ir malonu,
kai į svečius atkeliauja kažkas iš užsienio. „Per amžius,
– pasak Dalios, – Vilnius buvo kosmopolitinis miestas
– juk pagaliau visi esame maišyto kraujo.” Be to, ji
jaučia didžiulę pagarbą ir padėką latvių režisieriui Mari Martinson,
kuris paaukojo ne tik savo laiką, bet ir nemažai lėšų filmo
„Loss” (Prarasti žmonės) pastatymui, kuriame filmavosi ir
pati aktorė. Dalios teigimu, šis filmas sumušė visus
rekordus, tapo pats žiūromiausias. „Kai darai filmą, norisi
užkabinti aktualias temas. Galbūt jos ir skaudžios, bet tai atspindi
tikrovę, tai, kas iš tiesų vyksta gyvenime”, –
tvirtino aktorė, vis dar džiaugdamasi, jog gali bendradarbiauti su
kaimyninėmis šalimis.
Žaismingoje ir jaukioje Dalios kūrybos popietėje buvo nedaug žmonių.
Galbūt nežinojo, galbūt nenorėjo, o gal negalėjo. Tačiau reikia
pasidžiaugti tais, kurie atvyko, kadangi plojimai ir klausimų gausa
netilo visą popietę. Akivaizdu, jog savo nepaprasta energija ir meile
tam, ką ji daro, Dalia užbūrė visus čia susirinkusius. Įdomiausia tai,
jog aktorė turi atsakymą į kiekvieną klausimą, nesvarbu, ar jis būtų
apie meną, teatrą, televiziją ar politiką. Paklausta, kokią įtaką, jos
nuomone, televizija daro menui, ji atsakė: ,,Šiais laikais visa
spauda yra bulvarinė, kiekvienas apie viską turi savo asmeninę nuomonę.
Džiaugiuos, jog dar yra tokie leidiniai kaip ‘Šiaurės
Atėnai’ ir ‘Verslo žinios’. Labiausiai ją liūdina
tai, jog mus pasiekia iškreiptos žinios, objektyvi informacija
yra daugiau komercinė, o šių laikų televizija – tai maža
dėžutė, tuštybių mugė.” Atrodo, jog su tokiu aktorės
teiginiu sutiko daugelis dalyvių, kurie su dar didesne aistra žėrė
klausimus lyg iš gausybės rago.
Kaip atsiranda ryšys tarp eilėraščio ir skaitytojo? Kada
pajuntate, kad šį eilėraštį norite skaityti, norite
deklamuoti, norite juo gyventi? – nenurimo žiūrovai. Anot
aktorės, „yra geri ir blogi tekstai, aš stengiuosi rinktis
tik gerus. Kai pradedi juos skaityti, jie paliečia tave tarsi asmenį.
Ateina kaip didžiulis srautas, kai nežinai, kas pradeda darytis,
užgauna emociškai”.
Nuostabu tai, jog šios aktorės ir šokėjos energija,
atrodo, niekada neišsenka. Neseniai kartu su jaunais
talentingais žmonėmis ji sukūrė grupę, kurią pavadino
„Baba”. Kaip pati Dalia teigia, „tai
savotiškas švedų grupės ‘Abba’
perdirbinys”. Grupė susideda iš keturių narių: vokalistės
Evelinos Sašenko, būgnininko Andriaus Kairio, Dalios
šokių partnerio ,,Eurovizijoje” Sergejaus Jerpyliovo ir,
žinoma, pačios aktorės. Anot jos, tarp muzikos ir žodžių vyksta tikras
dialogas. Susikūrusios grupės tikslas – perteikti poeziją,
suderinant muziką, šokį, garsą ir žodį. Dalia tikisi, kad kitą
kartą į JAV atvyks jau ne viena, o su savo grupe „Baba”,
kad galėtų įdomiau ir žaismingiau perteikti lietuvišką kūrybą.
Dalia Michelevičiūtė – įdomi, žaisminga, aktyvi ir energinga
asmenybė, kuri gyvena bėgančio laiko ritmu. Aktorės teigimu, ji niekada
nesigailėjo ir nesigaili, kad pasirinko aktorės karjerą. „Teatras
reikalauja nemažai, daug ką tenka sudėti ne tik į galvą, bet ir į
širdį, tačiau tai yra mano gyvenimas, mano ritmas”. Į jį
Dalia įsilieja visu kūnu ir siela.