Katalikiškas „Draugas

LEONIDAS RAGAS

Šiais metais dienraštis „Draugas” savo 100 metų jubiliejaus proga dažnai linksniuojamas, pagerbiamas įvairiais renginiais, apsčiai aprašomas. Artėjant knygos „‘Draugui’ – 100. Už tikėjimą ir lietuvybę” pristatymui Čikagoje ir Lemonte lapkričio 28 ir 29 dienomis, buvo įdomu skaityti „Drauge” š. m. spalio 17 d. Romualdo Kriaučiūno straipsnį „Mano draugystė su ‘Draugu’’’, o lapkričio 14 d. Juozo Gailos straipsnį „Kaip rašyti į laikraštį”. Pasirodo, jie abu buvo kun. Juozo Prunskio knygelės „Ką ir kaip rašyti į laikraštį” kurso kolegos, ir abiejų draugystė su „Draugu” siekia daugelį metų: pastarojo apie 40, pirmojo – net daugiau nei 50. Gailiuosi, kad man nėra tekę su šiuo žurnalistikos vadovėliu susipažinti, nes berašant nereikėtų kamuotis, jog kiekvienas sakinys susideda iš galvą kvaršinančių kryžiažodžių.

Nors su „Draugu” susipažinau vos atvykęs į Čikagą, lygiai prieš 60 metų, su juo susidraugavau tik prieš porą dešimtmečių, kai, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, kartu su kitais pradėjau bendrauti su kolegomis stomatologais (dantistais), ypač per Kauno medicinos akademijos stomatologijos fakultetą. Su šia veikla buvo svarbu supažindinti išeivijos visuomenę, siekiant moralinės, materialinės bei finansinės paramos. Laimei, maždaug tuo pačiu metu „Draugo” redagavimą perėmė rašytoja Danutė Bindokienė, kuri mielai spausdino su bendradarbiavimu susijusius straipsnius ir informacines žinutes.

Kiek vėliau artimiau susipažinus su Lietuvos gyvenimu ir įsitikinus, jog tarp sovietijoje užaugusių politikų trūko vakarietiškos galvosenos patyrimo, norėjosi pasisakyti išeivijos spaudoje ir bent kiek politinėmis temomis. Tačiau tai nevyko sklandžiai, nes buvo sunku praslinkti pro vyr. redaktorės cenzūros slenkstį, ypač kai buvo bandoma pasisakyti ne visai pagal išeivijos oficialią mąstyseną (establishment). Pavyzdžiui, buvo sudėtinga prieš 1997 m. Lietuvos Respublikos prezidentinius rinkimus pareikšti bent kokią teigiamą nuomonę apie Lietuvoje daug simpatijų ir pasitikėjimo turėjusį kandidatą čikagietį dypuką, JAV Vidurio vakarų šešių valstijų aplinkosaugos administratorių, inžinierių Valdą Adamkų, užuot pasisakius už Lietuvos nepriklausomybės spiritus movens muzikologą, profesorių Vytautą Landsbergį. Nors pastarasis Lietuvoje neturėjo menkiausios galimybės būti išrenkamu, tačiau beveik visa išeivija dėjo galvą už profesorių iki paskutiniųjų. Ir Lietuvoje ne vieno sąžinė neleido nepasisakyti už atkakliai kovojusį V. Landsbergį ir todėl dėl jų prarastų balsų V. Adamkus per antrąjį balsavimo ratą vos tik per plauką – 49,96 proc. prieš 49,22 proc. – laimėjo prieš LR gen. prokurorą Artūrą Paulauską.

Prabilti apie tai čia mane paskatino psichologo dr. R. Kriaučiūno š. m. spalio 20 d. straipsnis „Skaitytojų laiškų srautas maždaug toks pat”, kuriame jis kviečia atvirai pareikšti redakcijai savo nuomonę, pasidalinti ja su kitais ir tuo praturtinti „nuomonių avilį, esantį po ‘Draugo’ stogu”. Tad atsiliepdamas praturtinu minimą laiškų srautą ir kartu atlieku viešą išpažintį.

„Draugas” yra laikraštis, žinomas kaip atstovaujantis krikščioniškai linijai, leidžiamas Lietuvos katalikų spaudos tarybos, kaip esantis būtent katalikiškas. Jeigu žodis „katalikiškas” (iš gr. katholikos – „visuotinis”) pagal ne vieną žodyną reiškia apimantis visus, visuotinis, pasaulinis, visapusiškas, visus užjaučiantis, plačių pažiūrų, būti visiems svarbiu ir naudingu ir t. t., kyla klausimas, ar „Draugas” visuomet elgėsi draugiškai ir katalikiškai pilna tų žodžių prasme? Pasirodo, kad ne. Š. m. rugsėjo 16 d. „Drauge” Petras Pagojus laiške „Dangus dar negriūna” primena, kad „Drauge” ne visuomet gaudavo balso net tokie žinomi katalikybės ir lietuvybės puoselėtojai, kaip prelatas Mykolas Krupavičius. Tačiau jis gaudavo balsą pas socialistinei (ne komunistinei) linijai atstovaujančio dienraščio „Naujienos” redaktorius. Ši pastaba priminė 1970aisiais „Drauge” išspausdintą mano neilgą laišką be pagrindinės išvados – gavosi nei šis, nei tas. Todėl 1981 metais, kai pastebėjau redakcijos su krikščionybe nesiderinantį klikos palaikymą, ieškojau teisybės tiesiog pas šeimininkus tėvus marijonus. Kreipiausi laišku į jų provincijolą, „Draugo” administratorių, vienuolyno vyresnįjį ir Lietuvių katalikų spaudos tarybos pirmininką, prašiau atkreipti dėmesį į jų mindžiojamą daržą. Netrukus pėdsakai akivaizdžiai nyko, kad iš tikrųjų buvo jų atsižvelgta, byloja išlikusi anglų kalba rašyta kortelė: „Just returned from Rome Saturday – I still have your letter ant I am edified by your dedication, Father Joe” (Grįžau iš Romos šeštadienį – dar turiu jūsų laišką, esu sujaudintas Jūsų atsidavimo, tėvas Joe.). Tai ranka rašyti žodžiai Amerikoje gimusio, buvusio tėvų marijonų provincijolo kun. Juozo Dambrausko.

Visa tai yra iš „senų gerų laikų”, o kokia yra šiandieninė padėtis? Kalbant apie dabartį, š. m. spalio 24 d. „Redakcijos žodis” kviečia „visus mus, ,,šiuos 2009 metus daugiau besigręžiojusius į praeitį, sugrįžti į dabartį ir net paspėlioti apie ateitį”. 1990ųjų pradžioje D. Bindokienė tapo „Draugo” istorijoje pirmąja moterimi, perėmusia iš vyrų redagavimo kėdę. Vyriausios redaktorės pareigose pravėrė langą, įsileido į redakciją šviežio oro ir jos rankose atleistos vadelės pasuko „Draugą” atviresniu keliu. Dabartiniu laiku matau „Draugą” dar labiau subrendusį, savimi pasitikintį, draugišką, tolerantišką, demokratišką ir kartu labiau krikščionišką bei katalikišką. Jei anksčiau redakcija buvo sunkiau pasiekiama, tai nūnai yra visai priešingai, nes esame prašomi ir raginami su ja (redakcija) atvirai bendrauti. Už tai padėka priklauso vyr. redaktorei Daliai Cidzikaitei ir redaktorėms Laimai Apanavičienei bei Loretai Timukienei, jų talkininkėms – korektorei, rinkėjai ir maketuotojai, taip pat ir Lietuvių katalikų spaudos tarybai bei Draugo fondui, kad nelaiko redakcijos supančiotos.

Beje, belieka tikėtis, kad ir Lietuvos valdžioje esanti moterų trijulė: prezidentė Dalia Grybauskaitė, Seimo pirmininkė Irena Degutienė ir LR Krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, paseks „Draugo” redakcijos pavyzdžiu ir pasuks Lietuvos valdžią, ypač jos teisėsaugą, teisingesniu keliu ir atgaus prarastą žmonių pasitikėjimą.